Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011m. rugsėjo 20d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 164 str.-laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams; 2) 2014m. vasario 26d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 3) 2014m. liepos 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d., 64¹ str.,-viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 4) 2015m. gruodžio 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), 145 str. 1d.-areštu 80(aštuoniasdešimčiai) parų; 5) 2017m. sausio 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų; 6) 2018m. lapkričio 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų, paleistas 2019m. kovo 22d. iš Vilniaus pataisos namų, atlikęs arešto bausmės laiką, visi teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. L., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2018m. lapkričio 20d., apie 16³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. L. name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), per vykusias išgertuves kilusio tarpusavio konflikto su sugyventine-pil. D. J. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė ant lovos sėdėjusiai nukentėjusiajai D. J. į veido sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios D. J. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytas kairiojo skruosto srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių nežymiu patinimu, kas nukentėjusiajai D. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. L. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir parodė, kad su D. J. jau beveik 14 metų yra sugyventiniai, su kuria gyvena pastarosios bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Paskutiniu jie kartu negyveno, kadangi jam baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė-gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Nežiūrint į tai, jie dažnai susitikdavo, kartais D. J. jį pakviesdavo į svečius. Tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis, eidamas iš darbo biržos, užėjo pas V. J., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), su kuriuo jo sugyventinė D. J. iki šio laiko oficialiai santuokos dar nėra nutraukusi. Buvo šiek tiek išgėręs alaus, tačiau apsvaigęs nuo alkoholio visiškai nesijautė. Netrukus pas V. J. atėjo ir jo(kaltinamojo A. L.) sugyventinė D., kuri atsinešė butelį vyno. Iš D. J. kalbos matėsi, kad ji atėjo girta. Begeriant vyną, sugyventinė D. J. pradėjo prie jo kabinėtis, aiškinti, kodėl jis atėjo pas jos(nukentėjusiosios D. J.) gimines. Kilo žodinis konfliktas. Kad neaštrinti konflikto, norėdamas išeiti, jis atsistojo nuo lovos, ant kurios sėdėjo, o tuo metu sugyventinė D. su dešine ranka griebė jam už megztinio kapišono. Norėdamas atsilaisvinti, jis sugyventinę D. J. su ranka atstūmė nuo savęs ir, nežiūrėdamas kokia padėtimi ir kur nugriuvo sugyventinė, iš V. J. namų išėjo. Stumdamas, jis lietė D. J. dešinį petį, kuri, krisdama, galėjo ir susižaloti. Prie D. J. veido jis prisilietęs nebuvo, su ranka sugyventinės nemušė.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. L. tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios D. J. ir liudytojų V. J. ir A. T. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 8-10, t. 1), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma dėl pranešimo apie įvykį(b.l. 69-70, t. 1) ir priedu prie minėtos pažymos, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su įrašytais garso įrašais(b.l. 71, t. 1), kitų objektų apžiūros protokolu su telefoninių skambučių garso įrašų stenograma(b.l. 72-74, t. 1), kitų objektų apžiūros protokolu su į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusių policijos pareigūnų darytų vaizdo ir garso įrašų stenograma(b.l. 62-63, t. 1) ir priedais prie minėto protokolo, t.y. fotonuotraukomis ir CD kompaktiniu disku(laikmena) su įrašytais vaizdo ir garso įrašais(b.l. 15, 61, 65-66, t. 1), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. D. J. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašu(b.l. 52, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 55, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji D. J., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną ji su sugyventiniu A. L. išgėrinėjo jos namuose. Kadangi A. L. reikėjo eiti į darbo biržą, ji, lydėdama sugyventinį, užėjo į šalia esantį prekybos centrą „ Rimi “, kur nusipirko butelį vyno, po ko kartu su sugyventiniu A. L. nuėjo į svečius pas buvusį sutuoktinį V., su kuriuo dar nėra išsiskyrusi, gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo metu V. J. namuose buvo ir jo dabartinė sugyventinė A. T.. Begeriant atsineštą vyną, dėl kažkokios priežasties tarp jos ir sugyventinio A. L. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu sugyventinis A. L., užsipuolęs, jai sėdint ant lovos, vieną kartą su kumščiu trenkė į kairę veido pusę, po ko ji nuo suduoto smūgio nukrito aukštielninka, galva atsiremdama į sieną. Smūgio sudavimo metu A. T. sėdėjo priešais ją, ant kitos lovos, o V. J. tuo metu kūreno krosnį. A. T. ir V. J. buvo stipriai išgėrę, todėl ji negali pasakyti, ar jie galėjo matyti jai suduotą smūgį. Pamatęs, kad ji skambina bendruoju pagalbos telefonu, kviesdama policiją, sugyventinis A. L. iš namų pasišalino.

Liudytojas V. J., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad D. J. oficialiai dar yra jo sutuoktinė, su kuria jie tik negyvena kartu. Jis turi sugyventinę A. T.. Tikslios datos neatsimena, pas jį į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo jo sutuoktinė D. ir pastarosios sugyventinis A. L.. Ar jie atėjo kartu, ar kažkuris iš jų pirmas, dabar negali pasakyti, nes neatsimena. Atsimena, kad tuo metu namuose buvo ir jo sugyventinė A. Jie visi keturi išgėrinėjo alų, kurį atsinešė jo sutuoktinė D. Kaip ir visada, išgėrusi jo sutuoktinė D. žodžiais, kurių dabar neatsimena, pradėjo kabinėtis prie savo sugyventinio A. L.. Kilo žodinis konfliktas. Pasakęs, kad jis į konfliktą nesikiš, nuėjo kūrenti tame pačiame kambaryje esančios krosnies. Jis nematė, ką A. L. padarė jo sutuoktinei D., tačiau lygtai girdėjo, kaip pastaroji sakiusi, kad jis(kaltinamasis A. L.) nesimuštų. Atsimena, kad jo sutuoktinė D., skambindama mobilaus ryšio telefonu, kvietė policiją. A. L., išgirdęs, kad yra kviečiama policija, išėjo iš jo namų. A. L. galėjo suduoti jo sutuoktinei D., nes jau ne kartą pastarąją yra sumušęs. Jo sutuoktinė D. J. nėra melagė.

Liudytoja A. T., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, tačiau tą dieną į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuose ji gyvena kartu su sugyventiniu V. J., dėl D. J. sumušimo atvyko policijos pareigūnai. Tą dieną, jau buvo pavakarys, kai į svečius buvo atėję D. J. ir A. L., tačiau kuris iš jų atėjo pirmas, o gal atėjo kartu, ji pasakyti negali, nes neatsimena. Jie sėdėjo keturiese ir gėrė alkoholį. Išgertuvių metu A. ir D. dėl kažko susipyko. Žinodama, kad A. L. yra linkęs mušti savo sugyventinę D., ji A. pasakiusi: „ tu jos nemuši, išeik iš mūsų namų “. Tada A. L., stodamasis nuo užstalės, su kažkuria ranka bandė suduoti D. J., tačiau ji A. sulaikė. Dabar tiksliai neatsimena, bet jai atrodo, jog tuo metu A., iškoliojęs D. J., ir iš karto išėjo. Savo akimis ji nematė, kad tą dieną A. muštų D. Gal tiesiog nepastebėjo, juk buvo neblaivi.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2018m. lapkričio 20d., 16⁵⁷ val., buvo užregistruotas telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad pranešėją adresu: (duomenys neskelbtini) sumušė sugyventinis, po ko telefoninis pokalbis nutrūko, fone girdėjosi grumtynių garsai(b.l. 8-10, t. 1).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažymos dėl pranešimo apie įvykį matyti, kad kad 2018m. lapkričio 20d. Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruoti trys skambučiai iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o pokalbiui nutrūkus, pranešėjai buvo perskambinta. Skambinęs asmuo(nukentėjusioji D. J.) praneša apie įvykį, t.y. jos sumušimą. Skaitmeninės garso įrašų kopijos buvo išsiųstos elektroniniu paštu adresu: (duomenys neskelbtini), juos įrašius į CD kompaktinį diską(laikmeną), kurių stenogramos yra pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 69-71, t. 1).

Iš 2019m. vasario 05d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose buvo perklausyti nukentėjusiosios D. J. telefoninių skambučių garso įrašai apie patirtą fizinį smurtą, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji D. J., 2018m. lapkričio 20d. telefonu bendraudama su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais, pokalbių metu nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), ją sumušė A. L., kuris iš įvykio vietos pasišalino(b.l. 72-74, t. 1).

Iš 2018m. lapkričio 30d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose buvo peržiūrėti 2018m. lapkričio 20d. į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusių policijos pareigūnų daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose buvo užfiksuotas galimo smurtavimo artimoje aplinkoje faktas. Apžiūros metu matyti, kaip sumušta nukentėjusioji D. J., kuri įvykio vietoje buvo ir fotografuojama, policijos pareigūnams pasakoja įvykio aplinkybes, įvardindama prieš ją smurtavusį asmenį-kaltinamąjį A. L.(b.l. 15, 61-63, 65-66, t. 1).

Iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. D. J. ligos istorijos Nr. 18PR-14552 su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad 2018m. lapkričio 22d., 10⁴⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl patirto smurto policijos pareigūnų buvo pristatyta pil. D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasak kurios, prieš tris dienas ją sumušė vyras, gavo vieną smūgį su kumščiu į veidą, skundžiasi veido skausmu kairio skruosto srityje. Pacientės apžiūros metu pastarajai buvo konstatuotas stebimas kairės pusės skruostikaulio srityje nežymus patinimas, pulsuojant skausminga(b.l. 52, t. 1).

Iš teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad, 2018m. lapkričio 23d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios D. J. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. D. J. nustatytas sužalojimas, t.y. kairiojo skruosto srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių nežymiu patinimu, buvo padarytas, paveikus kietu buku daiktu, galimai kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Nukentėjusiajai D. J. dėl konstatuoto kūno sužalojimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 55, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. L. ir nukentėjusioji D. J., kaip sugyventiniai, jau ilgą gyvena kartu. Abu sugyventiniai yra alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujantys asmenys, todėl alkoholio pasekoje dėl jų abiejų impulsyvaus charakterio pastoviai kildavo tarpusavio barniai ir konfliktai, kurių metu nukentėjusiajai D. J. iš savo sugyventinio-kaltinamojo A. L. pusės ne vieną kartą teko patirti ir fizinį smurtą, už ką pastarasis jau ne vieną kartą buvo teisiamas dėl smurtavimo artimoje aplinkoje(b.l. 106-123, t. 1). Nežiūrint į tai, kaltinamojo A. L. ir nukentėjusiosios D. J. santykiai tęsiasi ir toliau, nes, pasak nukentėjusiosios, ji myli kaltinamąjį A. L., kuriam kiekvieną kartą sugrįžus iš įkalinimo vietos, ji su kaltinamuoju vėl susitaiko ir toliau gyvena kartu. Tarp sugyventinių(kaltinamojo A. L. ir nukentėjusiosios D. J.) konfliktas įvyko ir 2018m. lapkričio 20d. Nors kaltinamasis A. L., neneigdamas kilusio tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja D. J. vykusių išgertuvių name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis V. J., fakto, teigia, kad jis nukentėjusiajai su ranka į veidą netrenkė, o tik, vengdamas konflikto, pastarąją su ranka pastūmė, kai ši konflikto metu buvo įsikabinusi jam į atlapus, tačiau, kaip nukentėjusioji pargriuvo ir galėjo susižaloti, jis nematė, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo paaiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo duotus parodymus byloje paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tiek ir visos kitos byloje išaiškintos aplinkybės. Visų pirma, nukentėjusioji D. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 14, 20-21, 24-26, t. 1), prie kurių pasiliko ir bylos nagrinėjimo teisme metu, visą laiką aiškiai ir tvirtai parodė, kad įvykio dieną ji kartu su savo sugyventiniu-kaltinamuoju A. L., nusipirkę butelį raudono vyno, nuėjo pas savo buvusį sutuoktinį V. J., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir buvusio sutuoktinio V. J. sugyventinė A. T.. Vyko išgertuvės, kurių metu dėl kažkokios priežasties, kurios dabar įvardinti negali, nes neatsimena, tarp jos ir sugyventinio-kaltinamojo A. L. kilo žodinis konfliktas. Pasak nukentėjusiosios, jos sugyventinis-kaltinamasis A. L., užsipuolęs, jai sėdint ant lovos, vieną kartą su kumščiu trenkė į kairę veido pusę, po ko ji nuo suduoto smūgio nukrito aukštielninka, galva atsiremdama į sieną. Pamatęs, kad ji skambina bendruoju pagalbos telefonu, kviesdama policiją, nukentėjusiosios D. J. žodžiais, jos sugyventinis-kaltinamasis A. L. iš namų pasišalino. Nukentėjusiosios D. J. teigimu, atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakojo įvykio aplinkybes, kurie ją, sumuštą, įvykio vietoje nufotografavo. Šias aplinkybes nukentėjusioji D. J. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju A. L. metu(b.l. 96-97, t. 1). Tai, kad 2018m. lapkričio 20d. name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), vyksių išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp kaltinamojo A. L. ir nukentėjusiosios D. J., patvirtino ir parodymus byloje davę liudytojai V. J. ir A. T., kurie buvo apklausti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pasak liudytojo V. J., jis paties smurtavimo fakto nematė, nes tuo metu kambaryje kūreno krosnį ir į konfliktą nesikišo, tačiau girdėjo, kaip nukentėjusioji D. J. sakiusi kaltinamajam A. L., kad šis nesimuštų. Tuo tarpu kita įvykio vietoje buvusi liudytoja A. T. nurodė, kad, kilus konfliktui, ji, žinodama, kad kaltinamasis A. L. vėl gali smurtauti prieš savo sugyventinę D. J., pastarajam liepė išeiti iš namų, o šis(kaltinamasis A. L.), liudytojos žodžiais, stodamas nuo užstalės, buvo užsimojęs smogti nukentėjusiajai D. J., tačiau ji(liudytoja A. T.) kaltinamąjį sulaikė. Tiek nukentėjusiosios D. J., tiek ir liudytojų V. J. ir A. T. duoti parodymai byloje yra tvirti ir nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji D. J. patyrė fizinį smurtą 2018m. lapkričio 20d. įvykusio konflikto name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), metu, pastarajai nurodžius sumušimo aplinkybes ir ją sumušusį asmenį, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas(b.l. 8-10, t. 1), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma dėl pranešimo apie įvykį(b.l. 69-70, t. 1) ir priedas prie minėtos pažymos, t.y. CD kompaktinis diskas(laikmena) su įrašytais garso įrašais(b.l. 71, t. 1), kitų objektų apžiūros protokolas su telefoninių skambučių garso įrašų stenograma(b.l. 72-74, t. 1), kitų objektų apžiūros protokolas su į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusių policijos pareigūnų darytų vaizdo ir garso įrašų stenograma(b.l. 62-63, t. 1) ir priedai prie minėto protokolo, t.y. fotonuotraukos ir CD kompaktinis diskas(laikmena) su įrašytais vaizdo ir garso įrašais(b.l. 15, 61, 65-66, t. 1), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotas pil. D. J. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašas(b.l. 52, t. 1). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios D. J. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. D. J. nustatytas sužalojimas, t.y. kairiojo skruosto srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių nežymiu patinimu, buvo padarytas kelių partų laikotarpyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio aplinkybėmis, t.y. suduodant smūgį kumščiu, kaip susižalojimo galimybę atmetus griuvimą aukštielninkai ant nugaros ir atsitrenkiant į minkštą paviršių(lovą)(b.l. 52-60, t. 1). Tuo tarpu paties kaltinamojo A. L. duoti parodymai byloje, aiškinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti atsakomybę už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo A. L. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2018m. lapkričio 20d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio tardymo metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. L., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją D. J., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 26,11 Eur.(dvidešimt šešių eurų ir 11 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios D. J. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 81-83, t. 1).

Kadangi žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. L. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios D. J. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 84, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.3

Kaltinamojo A. L. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. L. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, anksčiau yra buvęs teistas penkis kartus, tame tarpe ir už fizinio smurto panaudojimą prieš savo sugyventinės-nukentėjusiosios D. J. asmenį, tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2017m. spalio 11d. būdamas paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, vėl tęsė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, toliau smurtaudamas prieš savo sugyventinę D. J., už 2018m. spalio 15d. įvykdytą nusikaltimą priimtu baudžiamuoju įsakymu jau būdamas nuteistas arešto bausme 2018m. lapkričio 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje(b.l. 120-130, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo A. L. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo A. L. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, dar neišnykus teistumams už anksčiau padarytas veikas, t.y. būdamas recidyvistu. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. L. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamasis A. L. nusikalsta jau nebe primą kartą, naudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją D. J., teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, paties kaltinamojo A. L., kaip asmens, ne vieną kartą buvusio bausto ir administracine tvarka, kuris, būdamas laisvėje jokio oficialaus darbo neturi ir registruojasi Užimtumo tarnyboje(b.l. 99, 132-134, t. 1), asmenybę, laiko, kad kaltinamasis, kaip pastoviai smurtaujantis asmuo, gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo A. L. polinkiams pakeisti nepakanka. Tokiu būdu kaltinamajam A. L., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina tik su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis, tačiau, kartu atsižvelgiant į teismo posėdyje išreikštą pačios nukentėjusiosios poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. L. taikymo, pasak kurios, ji kaltinamajam dovanoja ir jokių turtinių pretenzijų pastarajam nereiškia, kaltinamajam A. L. yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi trumpalaikė laisvės atėmimo bausmės rūšis-areštas, paskiriant didesnę nei įstatymo numatytos šios bausmės rūšies vidurkis bausmę(LR BK 49 str. 3d., 61 str. 1-3d.d.). Prie šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtinos arešto bausmės dalinio sudėjimo būdu yra pridėtina ir paskirtos arešto bausmės dalis pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. 2018m. lapkričio 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą(LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.).

Kaltinamojo A. L. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo gynėja(b.l. 161-163, t. 1, b.l. 8, 17-18, t. 2). Kadangi pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019m. birželio 11d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamasis A. L., kurio interesus bylos proceso teisme metu atstovavo advokatė V. B., yra 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, kaltinamojo A. L. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti areštu 65(šešiasdešimt penkioms) paroms.

LR BK 63 str. 4 ir 9d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti 2018m. lapkričio 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį-25(dvidešimt penkias) paras arešto ir galutinę bausmę paskirti areštą 90(devyniasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. L. sulaikymo dienos, jį suimant, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2018m. lapkričio 22d., 11²⁰ val., iki 2018m. lapkričio 23d., 10³⁵ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. L. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai, ir visiškai atliktą arešto bausmę pagal bendrintiną 2018m. lapkričio 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. L. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžuui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. L. 26,11 Eur.(dvidešimt šešių eurų ir 11 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios D. J. gydymui, atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.