Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Kaltinamąjį R. ir jo žmoną L. pažįsta apie 20 metų. R. labai geras žmogus, atrodo piktokai, bet jis nuoširdus, geras. Nematė, kad būtų piktybinis. Negirdėjo, kad jis būtų kažkada užsiėmęs boksu, jis nėra sportininkas, visą gyvenimą dirbo (duomenys neskelbtini). Jie į savaitę kartą tikrai susitinka ir susiskambina su R. R. jam sakė, kad vaikas atsisakė sakyti savo namų adresą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. parodė, kad grįždamas iš darbo pamatė bėgančius jaunuolius. Jie buvo ne pirmą kartą jų laiptinėje. Ne vieni kaimynai yra juos išprašę iš laiptinės. Kai kaimynai būdavo jaunesni ir aukštesni, tai prieštaravimų nebuvo. Dabar situacija pasikeitė ir bandė kažką pavaidinti. Žino, kad apsistumdė su R., o kas įvyko vietoje, nematė. Tik paskui pamatė, kokia yra laiptinė, kad apspjaudytos sienos, prišiukšlinta, ne pirmą kartą taip buvo. Randami buteliai, taip pat aikštelėse. Laiptinėje jau porą kartų tų buteliukų buvo rasta. Tiksliai nepasakys, kaip ten buvo, bet nuėjo pas kaimyną, šis sakė, kad bandė juos sudrausminti, o jie šoko atgal, tad jis užlaužė vieną jaunuolį ir laikė. Vaikinai stovėjo prie laiptinės dar ilgai, matyt, bandė tartis scenarijų. Negirdėjo, apie ką kalbėjo jaunuoliai, nes matė juos per balkoną.

Kažkas parašė į namo grupę, kad tie patys jaunuoliai triukšmauja ir šiukšlina. Jau tas įvykis buvo įvykęs. Pradžioje matė du išbėgusius jaunuolius, o paskui nieko neaptiko. Nežino, koks čia laikas buvo. Paskui pažiūrėjo, kad jau nieko nebėra, ir tik pro laiptinės balkoną pažiūrėję pamatė juos tris lauke. Jis nekalbėjo su tais jaunuoliais. Išbėgo du paaugliai į lauką ir jis nematė, ką jie darė. Tada jie šalia namo sustojo. Trečias jaunuolis buvo ilgais plaukais. Liudytojas ne kartą yra jį matęs iš arti, teko su juo prasilenkti laiptinėje. Tada nematė jo iš arti, nematė ir jo būsenos tą dieną. Jie stovėjo lauke ir kalbėjo apie 20-30 min. Tas trečias irgi paauglys. Liudytojo dukra su juo mokosi vienoje mokykloje, tai jie vienodo amžiaus. Pažįsta to nukentėjusiojo dėdę, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Liudytojas jam paskambino ir pasakė, kad jo sesers sūnus čia prisidirbo. Paskui kalbėjo kitą dieną su L., kad tūrėtų būti susitaikymas ir nepradėti su teismais. Ji sakė, kad pati nenorėtų, bet viskas dabar kitaip. Pagal pasakojimus tas jaunuolis bandė pulti kaimyną. Liudytojas yra matęs to jaunimo elgesį. Jis pats nematė to momento, kas įvyko prie buto su jaunuoliu ir R.

Kai jie ėjo per laiptinę, sutiko R. Jis išėjo ir papasakojo, kas atsitiko. R. bandė jaunuolį sudrausminti ir jis šoko prieš jį. Kažkaip bandė jį sugriebti ir panašiai, tiksliai nepasakys. Apkabino, suspaudė ir bandė nuraminti, kažkas tokio buvo. Jaunuolį sugriebė laiptinėje ir tada pasodino namuose; dar sakė, kad kvietė policiją. Vaiko adresą liudytojas sužinojo, nes pažįsta to jaunuolio dėdę ir dar perklausė paskambinęs jam. Pamatė tuos pačius veidus, kurie visada trinasi jų laiptinėje. Liudytojas pats iki pat viršaus kiekvieną dieną nevaikšto ir konkrečiai, kad jie paliktų šiukšles, nematė. Tačiau yra žmonės su vaikais, kurie mato, jie susitvarko, o po jų vizito yra netvarka.

Iš matymo N. buvo matytas. Tą dieną nebuvo prie tų jaunuolių priėjęs, tuo momentu užnešė daiktus ir tada sutiko kaimyną ir sutiko R. N. nebuvo sutikęs arti tą vakarą, veido ir išraiškos nematė taip pat. Kiek pasakojo kaimynas R., kad jį suspaudė ir įsivedė į namus. Prieš metus rašė viską, smulkmenų neatsimins. Kas yra pasirašyta, ten viskas teisingai. Mano, kad adresas palengvino identifikavimą. Pažįsta jį iš matymo. Kai jam pasakė N. namą, jam buvo paprasčiau prisiminti, su kuo jį matė. Nukentėjusiojo mamos numerį gal ir galėjo duoti kaltinamajam.

Jis gyvena tame pačiame name. Matė, kad jaunuoliai lankėsi kokius 5-6 kartus. Jie sakė, kad sėdi name, nes išvarė iš (duomenys neskelbtini) namo, kuris yra kitoje gatvės pusėje. Jie nė vienas nėra jų namo gyventojas. Buvo ne vienas atvejis, kai kaimynai išprašė juos, bet jie nesuprato. Pora jaunuolių tai tikrai aukšti. Gal koks 1,80 m, aukšti kaip vyrai. Kitas buvo aukštesnis, bet ir N. pakankamai aukštas. Namo apšvietimas yra automatinis, ten, kur jie sėdėjo, apšvietimas neužkabinamas. Lipant laiptais užsidega momentinis apšvietimas. O tarp lifto ir balkono ta vieta tamsi. Kiti butai yra pasidarę apšvietimą su nedidele lempa. Nežino, ar išeinant iš R. buto užsidega šviesa. Su kaimynu buvo nuėję iki tos aikštelės, kur yra R. butas. Ten buvo prišiukšlinta, sienos apipiltos ar apspjaudytos. Tos šiukšlės greitai pasimato, nes žmonės pakankamai prisižiūri aplink savo butus. Patį R. sutiko, kai išėjo ieškoti tų jaunuolių ir tada jis papasakojo. Jis sakė, kad skauda ranką, o kaip ten kas buvo, nežino.

R. neparodė, kur buvo spirta. Neklausinėjo tokių dalykų. Skambino T. P., kai suprato, kad čia yra tas asmuo, kurio dėdę pažįsta. Paskui su T. nekalbėjo. Kaimyno žmona buvo labai susinervinusi. Reikėjo vyresniems pirmiau pagalbą suteikti, o ne žiūrėti, kas ten ką daro lauke. Nei vienas iš jų neatrodė, kad būtų patyręs smurtą. Bent jau liudytojas nematė, pokalbis vyko labai paprasta forma. Jeigu būtų susižeidęs, tai bandytų kažką daryti ir panašiai, bet jie trypčiojo vietoje ir turbūt bandė dėliotis scenarijų, kaip kas vyko iš jų pusės. Kažkokiomis striukėmis buvo apsivilkę, nes jau buvo vakaras. Nukentėjusiojo galbūt ilgesnė striukė buvo, neprisimena. Kiek jis matė, tai nesimatė, kad striukė būtų suplyšusi. Jie sukinėjosi, bet akivaizdžių suplėšymų nesimatė. Kitą dieną kalbėjo su R. žmona, tai sakė, kad važiavo į ligoninę ir kad buvo sukilęs spaudimas. Po šio įvykio jaunuoliai nesilanko laiptinėje.

Paskelbus liudytojo J. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad veidas buvo kažkur matytas, kur gyvena, maždaug įsivaizduoja. Jam adresą parodė kaimynas, ant lapuko turėjo, atrodo. Jeigu nematytum tamsoj veidų, tai tas jaunimas atrodytų kaip vyrukai. Jeigu matytų veidą, tai visi gali skirtingai įsivaizduoti tą amžių.

Iš matymo pažįsta 80-70 proc. kaimynų, nes dalis butų yra nuomojami, bet vardų visų tikrai nežino. Nežino, ar name yra tokio amžiaus vaikų, atrodo, vienas paauglys yra. Kažkada yra juos sustabdęs kaimynas, tai jie yra atsakę, kad eina pas kaimyną V. Nežino, ar V. yra N. klasiokas. Jam atrodo, kad tie jaunuoliai buvo 1,80 m ūgio. Pradžioje buvo du jaunuoliai, o paskui išėjo N. Vienas iš jų pasirodė maždaug 1,80 m tikrai. Nepasakys, ar N. buvo aukštesnis ar žemesnis už kitus jaunuolius. Panašus jų visų ūgis buvo. Trečias žiūrint vizualiai gal žemesnis buvo.

Kai buvo bendro naudojimo balkone, matė trečią vaikiną stovintį lauke. Atstumas buvo kažkur iš (duomenys neskelbtini) aukšto, nepasakys tiksliai. Atpažino jį iš ilgų plaukų. Jie kalbėjosi, pasisuko šonu ir matėsi. Ir dar jam (liudytojui) parodė adresą. Paskutiniu metu tai buvo vieninteliai paaugliai, kurie lankėsi jų laiptinėje. Kiti jaunuoliai dar ateina, bet jie sėdi prie klasioko V. durų ir visi telefonais žaidžia. Tuo ir apsiriboja jų buvimas. Jis neklausė kaimyno, ar ten buvo trys ar du jaunuoliai, kai juos išvarė. Tai buvo tie patys jaunuoliai. Negirdėjo, kad kažkas būtų leidęs jiems būti laiptinėje.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. A. parodė, kad 2023-01-03 buvo su vyru namuose (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. išgirdo laiptinėje triukšmą. Tai buvo ne pirmas kartas, kai buvo šiukšlinama ir triukšmaujama. Vyras išėjo į laiptinę, o ji pasiliko bute. Būdama kambaryje išgirdo, kad vyras paklausė jaunuolių, iš kur jie yra. Ji atsakymų negirdėjo. Tada išgirdo dar didesnį triukšmą ir išėjo į koridorių. Pamatė, kaip jos vyras R. A. yra apsikabinęs jaunuolį ir iš laiptinės virsta į jų butą ant kilimo. Tada pamatė, kaip iš paskos eina dar vienas jaunuolis. Ji tada priėjo prie durų ir jas uždarė. Tada vyras pasakė nešt greičiau taburetę ir apsikabinę su jaunuoliu pakilo, o vyras pasodino jaunuolį ant taburetės. Vyras iškart pasakė skambinti į policiją. Kai ji paskambino, tai operatorė iškart pasiteiravo, kas įvyko. Ji atsakė, kad laiptinėje buvo triukšmas ir užpuolė jos vyrą, o vieną berniuką turi sėdintį ant taburetės. Operatorė pasakė laukti, policija tuoj atvažiuos. Vyrui pasidarė bloga, o ji bendravo su N. Jis sėdėjo ant taburetės. Ji priėjo prie jo ir paklausė, kodėl jie vaikšto ir šiukšlina. Pasiteiravo, ar tas jaunimas turi šiame name draugų. N. atsakė, kad nieko jai nesakys, labai pradėjo nervuotis ir sukinėtis. Klausinėjo, kur yra jo kuprinė. Ji išėjo į laiptinę, kitų berniukų jau nebuvo, kuprinės taip pat nebuvo, ją buvo paėmę jo draugai. Jis keikėsi ant jos, rėkė, pasakė, kad mamos telefono numerio neturi. Kai jie bendravo, jiems paskambino iš policijos ir paklausė, kas vyksta. Ji atsakė, kad jaunuoliai užpuolė jos vyrą ir šiukšlina laiptinėje. Pareigūnas paklausė, ar rašys pareiškimą. Ji atsisakė, bet dabar labai pikta, kad pareigūnai neatvažiavo ir nepamatė, kad N. nenukentėjo. Jie išleido jį namo, o prieš išeidamas jis jiems pasakė, kad gražiuoju nesibaigs. Tą patį vakarą atvažiavo policija, pamatė, kokioje jie padėtyje. Policija jai pasakė, kad jai reikia prigulti, o vyrą vežti į ligoninę. Policininkai nufotografavo viską ir išvažiavo.

Kitą dieną paskambino iš (duomenys neskelbtini) buto J. ir pasakė, kad nori su ja pabendrauti nukentėjusiojo N. mama. Ji (L. A.) pasakė, kad telefono neduos, jeigu nori, tegu duoda jai mamos telefono numerį. Ji paskambino N. mamai ir viską paaiškino. Ši jai pasakė, kad jos sūnus prieš draugus mėgsta pasirodyti. Tada ji (L. A.) atsakė, kad jie seni žmonės, ir N. mama tada pasakė, kad atsiims prašymą.

Koridoriuje yra patiestas kilimas, jie abu gulėjo prie pat durų. Jie gulėjo daugiau šonu. Abu kai atsikėlė, vyras pasakė atnešti taburetę. Vyras tikrai nemušė to jaunuolio. N. atsisėdo ir nieko nedarė. Jis nenorėjo išeiti, durys nebuvo užrakintos. Jeigu jis būtų norėjęs, galėjo išeiti. Ji stovėjo prieš N., vyras sėdėjo virtuvėje ant taburetės, nes jam jau blogai buvo. Ji klausė adreso, bet neatsimena, ar N. pasakė. Vardą pasakė, pavardės nesakė. Jis kai atsistojo, tai jai atrodo, aukštesnis už vyrą buvo. Ilgais plaukais buvo, net nežino, kiek jam metų. Jis paskui pasakė, kiek jam metų. Bendrajam pagalbos centrui skambino iškart, kai atnešė taburetę. Po skambučio ji kalbino N. Ji turėjo telefoną rankoje, jis pasakė, kad jie neturi teisės jį fotografuoti ir užsidengė veidą. Ji nesakė, kad jis kažkoks nesveikas. N. neprašė būti išleidžiamas. Ji prašė jo susitikti su jo mama. N. pagalbos nesikreipė, tik tas didesnis jaunuolis ėjo link jų, ji išsigando ir uždarė duris. Nematė, kaip vyras laikė užlaužęs jam ranką.

Ji girdėjo, kaip vyras paklausė jaunuolių, iš kur jie yra. Daugiau negirdėjo, ir atsakymo negirdėjo. Ji iš koridoriaus matė laiptinę. Tas didesnis jaunuolis ėjo link durų, o mažesnis jau laiptais. Tuo metu laiptinėje buvo tamsu, nes tas kampas yra neapšviestas. Vyras turėjo sužalojimus, alkūnė buvo nubrozdinta, labai skaudėjo prie kirkšnies. Vyras sakė, kad N. jam įspyrė. Kaip ranka sužalota, ji jo neklausė, ir paskui jis jai nesakė. Iki to įvykio ranka nebuvo sužalota. Akivaizdžių sužalojimų ant N. nematė. Jis buvo apsirengęs pilka ar melsva striuke, batai su išgraviravimu, nelygiu padu. Kai jis išėjo, striukė buvo tikrai sveika. Rankose jis nieko neturėjo, bet kuprinės jis labai ieškojo. Nežino, ar jis pasakė savo gyvenamosios vietos adresą. Vyras labai blogai jautėsi, tai ji paskambino D. Š. R. rodė policijos pareigūnams savo sužalojimus. Ji klaidą padarė, kad nerašė pareiškimo, pareigūnai nesiūlė jo rašyti. Dokumentai jokie nebuvo forminami, jie laiptinę fotografavo, taburetę. Šiukšlių laiptinėje buvo, supilta siena, popieriukų ir saulėgrąžų primėtyta. Ji eina tvarkyti laiptinės, ir tada jie vėl ateina. Ji klausė jų, ar jie gyvena šiame name, bet jie atsakė, kad ne. Su kaimynais apie tą įvykį kalbėjo. Tas kaimynas buvo J. L. Č. pasakė, kad ji (L. A.) jį ne taip suprato, nes N. sakė, kad jį užpuolė boksininkas kažkoks. Ji pasakė, kad atsiims pareiškimą. Neatsimena, ar ji kalbėjo apie suplėšytą striukę. Pareiškimo nepavyko atsiimti, ji taip pasakė po kelių dienų. Po to įvykio daugiau laiptinėje N. nematė. R. buvo išvežtas į ligoninę, nes sukilo spaudimas, skaudėjo kirkšnį. Jis negalėjo mušti N., nes dešinė ranka buvo silpna, pritraukta prieš operaciją. N. jai atrodė (duomenys neskelbtini) metų. N. neprašė jos kažko atnešti.

Paskelbus skambučių Bendrajam pagalbos centrui išklotinę, liudytoja L. A. patvirtino, kad čia ji skambino. Jie jį turėjo ne kambaryje, o koridoriuje. Nežino, kodėl jaunuolis sakė žodžius, kad taip negalima. Jis turbūt dar nesėdėjo tuo metu. Jai per daug streso, neatsimena. Kai pasakė, tai tada tik sužinojo, kiek jam metų.

Paskelbus L. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino. Nurodė neatsimenanti, ar striukė buvo suplėšyta. Nebuvo kalbos apie susitaikymą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. P. parodė, kad įvykį pamena, dabar neapibūdins, koks buvo prašymas. Atvyko į butą (duomenys neskelbtini). Bute buvo mama (L. Č.). Vėliau grįžo jos nepilnametis sūnus ir dalyvaujant mamai jie jį apklausinėjo dėl įvykio aplinkybių. Jis sakė, kad negali vaiko apklausti, vaikas bus apklaustas su psichologu kitą kartą. Vaikas mamai pasakojo ir iš jos žodžių liudytojas viską užrašinėjo. Jis nurodė, kad jį sumušė pagyvenęs vyras. Parodymai, kiek dabar pamena, nelabai nuoseklūs buvo, kas sukėlė įtarimą. Po to, kadangi buvo nurodytas vyriškis, kuris galimai sumušė tą nepilnametį, su kolege nuėjo, ten praktiškai šalia tie namai, į butą pas galimą įtariamąjį (R. A.). Vyriškį rado bute, virtuvėje prie stalo. Vyriškis juos pamatęs labai susigraudino dėl viso to įvykio, papasakojo įvykio versiją, liudytojui iš karto pasirodė, kad jaunuolis melavo dėl įvykio aplinkybių. Jie įvykį registravo, ikiteisminis buvo pradėtas. Dabar tiksliai nepasakys, ar kitą dieną, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino mama ir pasakė, kad nieko jau nebenori, pretenzijų niekam neturi, nori pareiškimą atsiimti, bet jis paaiškino, kad reikia kreiptis į kitą komisariatą ir galės ten atsiimti pareiškimą.

Apklausė vaiką mamai dalyvaujant, rašė vaiko pasakojimą. Pas juos kiekvieną dieną tokių įvykių daug. Pasakojimą užrašė kaip mamos. Pasakojo vaikas mamai. Mama įvykyje nedalyvavo. Nenuoseklūs vaiko parodymai buvo, nuolat keitė parodymus. Liudytojas jam papildomus klausimus uždavinėjo, kad detales išsiaiškintų, ir matė, kad vaikas akivaizdžiai mėtosi, nenuosekliai kalba. Kaip pamena, jis aiškino, kad jį ten vos ne kryžium paguldė. Neklausė, ar vaikas kažkuo serga. Mama kažką su juo angliškai pradėjo kalbėti, sakė, kad jis (duomenys neskelbtini) yra mokinęsis, jis labai ten išskirtinių intelektinių gabumų ir jis negali meluoti. Surašė viską iš vaiko pasakojimo, parašą paėmė iš suaugusio asmens. Įvykio vietos apžiūrą atliko arba jis, arba jo kolegė, buvusi kartu. Įvykio vieta laiptinė, o ne butas ten buvo. Fotografavo laiptinės vietą, kur tas įvykis galimai įvyko. Su D. K. fiksavo įvykio vietą. Įvykio vieta, kur smurtavo prieš vaiką – tai buvo laiptinė, o ne butas, prie šiukšlių stovo.

Čia buto vieta (1 t., b. l. 22). Jis tik tą dieną atlikinėjo veiksmus. Jie tą pačią dieną įvykį įregistravo, pradėjo ikiteisminį ir jų funkcijos pasibaigė. Susidarė įspūdis, kad vaikinas melavo, nes nenuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes. Keitė parodymus, dabar tiksliai nepasakys, kokius parodymus, seniai buvo. Mažamečio vaiko niekas neapklausinėjo įvykio vietoje. Jis sėdėjo ir mamai pasakojo visas įvykio aplinkybes, nes mama tai nežinojo įvykio aplinkybių. Dabar tikrai nepasakys, ką vaikas pasakojo mamai. Apie įvykį surašė viską iš mamos žodžių. Girdėjo, kaip vaikas pasakojo mamai apie įvykį. Pareiškimą paskiau surašė iš mamos žodžių. Vaiko būsena buvo normali, nebuvo išsigandęs. Jis atrodo su draugais grįžo. Nebuvo, kad būtų rodęs vaikas suplėšytus drabužius, nepamena. Nepamena, ar paprašė suplėšytą striukę parodyti. Prieš metus laiko buvo, pas jį per parą 3-4 panašūs įvykiai būna.

Tikrai nebuvo, kad vaikas išsigandęs būtų. Po to nuėjo pas galimą įtariamąjį, su juo bendravo, jis aiškino visai priešingai situaciją. Negali prisiminti, ką žmogus prieš metus laiko pasakojo. Pasakojo, kad tas jaunuolis vyriškį įžeidė, pasiuntė keiksmažodžiais, vyriškis tuos jaunuolius sudrausmino ir gavosi tokia priešinga situacija, kad jaunuoliai jį keiksmažodžiais išdirbo, ir tiek. Neatsimins, kas tarp tų jaunuolių ir to vyro įvyko, prašo vadovautis tuo, ką yra užfiksavęs. Nepamena, ką priešingai, bet visiškai kitaip vyriškis papasakojo įvykio aplinkybes. Ne veltui vyras susigraudino, būdamas tokio garbingo amžiaus, kad jie atėjo pas jį vos ne kaip pas galimą įtariamąjį ir norėjo žmogų apkaltinti nebūtais dalykais.

Nežino, kur ta striukės nuotrauka. Byla kitą dieną iškeliavo į kitą komisariatą. Jie nuotraukas įkelia prie bylos. Neatsimena, ar matėsi kažkokie sužalojimai, kai nepilnametis grįžo į namus. Nepamena, ar pasakodamas mamai apie įvykį, rodė kažkokias kūno vietas, kurias galimai skauda. Važiuojant į iškvietimą, jie turi tarnybinį telefoną. Jeigu kažką fotografuoja, įkelia prie bylos. Galimai gal ir ne jis fotografavo, galėjo kolegė fotografuoti. Jie atvažiavo, vaiko bute nebuvo, jis grįžo po to. Tiksliai nepasakys, ar jis grįžo su draugais. Kai nuvyko pas galimą įtariamąjį, buvo galimas įtariamasis virtuvėje, jo žmona ir daugiau nežino, ar kas buvo. Kiek dabar gali atsiminti, galimas įtariamasis lyg pasakė, kad vyriškiui tas jaunuolis įspyrė. Vyriškis atrodė susijaudinęs ir susigraudino, ašaros akyse buvo. Jie vyrą informavo, išaiškino teisę kreiptis į 1 PK su pareiškimu. Jie apžiūrėjo vietą prie šiukšliadėžės vamzdžio. Nuo buto po dešine tas vamzdis – ten aikštelė tokia yra. Tamsu buvo toje aikštelėje. Vėlus vakaras buvo, į darbo pabaigą. Nesimatė, kad laiptinė būtų netvarkinga, kad būtų šiukšlynas. Per dieną panašių įvykių būna po 3-4. Pasakojo, kad jaunuoliai susirinko laiptinėje, vyriškis išėjo, jiems pastabą pasakė ir įvyko kažkoks konfliktas.

Medžiagą perdavė pirmajam policijos komisariatui. Nežino, kokia tvarka nustatyta dėl nuotraukos įkėlimo. Jis gali rašyti įvykio vietos apžiūros protokolą, bet kolegė gali fotografuoti, jam nuotraukas persiųsti, bet jis savo vardu gali pildyti. Jie nežymi, kad yra įkelta nuotrauka. Žmonės, kurie perima tyrimą, turi sutikrinti. Įprasta praktika yra, kad paskambina, tikslinasi įvykio aplinkybes, jeigu kažko reikia. Nepamena, ar tuo metu turėjo Body kamerą. Pagal praktiką turėjo būti, bet nepamena, ar buvo. Duoda pasirašyti popierinius dokumentus, sukelia į IBPS. Body kamerų įrašai persikelia į saugyklą, saugomi pusę metų ir jeigu tyrėjas gauna bylą tolimesniam įvykio aplinkybių tikslinimui, gali užklausti dėl Body vaizdo įrašų ir juos pridėti.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. parodė, kad pranešimas buvo dėl nukentėjusio mažamečio asmens. Ji buvo su kolega S. P. Atvykę į įvykį pagal situaciją suprato, kad konfliktas įvyko laiptinėje, kur buvo daug jaunimo susirinkę, ir asmeniui sudrausminus tuos vaikus, kažkaip kilo tas konfliktas. Konflikto detalių dabar nepamena. Fizinis konfliktas buvo.

Jie buvo pas tą, kuris drausmino jaunimą. Gal ji įvykio vietos apžiūrą atliko, bet dabar dėl ilgo laiko tarpo gerai nepamena, ką atliko. Galimai jie automobilyje apsiklausė tą asmenį, bet dabar nepasakys detaliai. Nepilnamečių neapklausinėja įvykio vietoje, tai neapklausė. Įvykių daug ir įvairių, nelabai pamena. Buvo su kolega. Pagal situaciją forminama – dažnai vienas įvykio vietą apžiūri, kitas apklausą atlieka. Pagal galimybes pasiskirsto darbus. Būna, kad neatsijungia nuo sistemos, gal klaida, bet kad kelti ne savo vardu, tai nebūna, paprastai savo vardu įkėlinėja. Kiek pamena, tokio atvejo, kad reiktų kelti duomenis kito vardu, nebuvo. Dabar nepamena aplinkybių dėl suplėšytos striukės fiksavimo. Apklausų jie nevykdo, parodymus duoda kažkas iš tėvų. Tėvai pateikė duomenis. Body kamera yra viena iš informacijos rinkimo priemonių, jie visą laiką ją nešiojasi. Kiekvienas pareigūnas turi su savimi Body kameras kiekvieną kartą išvykstant į iškvietimą. Yra tarnybiniai telefonai. Ką užfiksuoja, pateikia prie protokolo. Kai atvyksta į įvykį, paskui kortelėje pažymi, kad buvo filmuota Body. Jeigu nenurodyta kortelėje, tai galimai neparašyta tiesiog, nes kiekvieną kartą filmuoja Body kamera.

Pamena, kad atvykus į įvykio vietą buvo laiptinė ir dabar nepamena, kelintas aukštas. Bendravo su tuo vyru, kuris bandė sudrausminti tą jaunimą. Po to, jeigu gerai pamena, apklausa vyko automobilyje. Kad būtų vykę į kokį kitą objektą, šiuo metu nepamena. Berods mamos apklausa buvo vykdoma automobilyje, jeigu liudytoja nepainioja kažkokių aplinkybių. Jie buvo nebent buto prieangyje. Jeigu neklysta, buvo to asmens, kuris drausmino jaunimą, giminaičiai, bet tiksliai neprisimena. Bute ką matė, ar rodė, kur kas vyko, dabar irgi nepamena. Eilinė laiptinė, kažko ypatingo nepasakys. Buvo vėlyvesnis metas, tiksliai nepasakys, ar degė laiptinėje šviesa. Miglotai pamena tą žmogų, kuris drausmino jaunimą. Konkrečiai dabar įvardinti, kaip tas asmuo atrodo, negalėtų – vizualiai jo nepamena. Buvo kalba apie kažkokius sužalojimus grumtynių metu, bet kokie konkrečiai, tikrai dabar neįvardins. Pats asmuo nurodė, kad išėjo sudrausminti ir įvyko tas kažkoks fizinis konfliktas. To jaunuolio ji turbūt nematė, dabar nepamena. Turi su savimi tarnybinius telefonus. Dažniausiai, jeigu vienas pareigūnas įvykio vietą apžiūri, tai ir fotografuoja. Neįvardins dabar, ar tiksliai ji įvykio vietą apžiūrėjo, ar pildė foto lentelę. Jie savo nuožiūra pratrina nuotraukas, kai pritrūksta vietos, arba kiekvienas pareigūnas pagal turimą atmintį pačiame telefone. Savo nuožiūra pratrina, kur senos labai, tiesiog jos jau nebereikšmingos. Privalomai niekur nekelia foto nuotraukų, nebent prie pačių ikiteisminių medžiagų. Įvykio vieta būna apžiūrima, dokumentai supildomi grįžus į komisariatą, kai atsiranda laisvesnio laiko. Jeigu striukė buvo fotografuota, tai turi būti įkelta nuotrauka prie įvykio vietos apžiūros protokolo arba prie apklausos. Jeigu niekur neparašyta, tai greičiausia nuotraukos nebuvo, dabar tiksliai pasakyti negalėtų. Senos nuotraukos iš įvairių įvykio vietų nebeaktualios, jas pratrina. Jos telefone nėra 2023 m. sausio 3 d. nuotraukų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. Š. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Nepamena įvykio dėl konflikto tarp namo gyventojų (duomenys neskelbtini) g. Pirminę medžiagą surinkti atvyksta į įvykio vietą pagal iškvietimą. Būna, kad į vieną iškvietimą važiuoji, nukreipia į kitą, kur yra aukštesnis prioritetas. Nepamena, ar jam žinomos kokios aplinkybės dėl smurto prieš mažametį N. Č.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. L. K. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Nepamena šito įvykio. Nebendravo su šioje salėje esančiais asmenimis. Gal ir galėjo būti atšauktas iškvietimas. Konflikto tarp paauglių ir namo gyventojų nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. A. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą yra supažindintas, jam, kaip įtariamojo teisės išaiškintos, psichinių sutrikimų neturi, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į priklausomybės ligų centrą nėra įrašytas. Dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad šių metų sausio 3 d. po 17.00 val. kartu su žmona L. A. buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas bute išgirdo laiptinėje triukšmą. Išėjo į laiptinę. Laiptų aikštelės nišoje, kur anksčiau buvo šiukšlių vamzdis, pamatė tris vyrus. Laiptinėje buvo tamsu, todėl kokio amžiaus buvo vyrai, nematė. Pasakė žodžius „vyrai, ką Jūs čia veikiate?“. Vyras, kuris stovėjo arčiau jo buto durų, atsakė „Nieko“. Jis pasakė žodžius „ką nieko, spjaudote, šiukšlinate, prašau išeikite“. Vyrų buvo trys. Du stovėjo nišoje ir jų beveik nesimatė, o trečias stovėjo arčiau durų. Paklausė šio vyro „Iš kur esi?“ Vyras atsakė „Ne tavo reikalas“. Priėjo prie vyro ir savo ranka prilietęs jo ranką pasakė, kad eitų iš laiptinės. Tada vyras pasakęs „neliesk manęs“, iš karto užsimojo suduoti jam į veidą, bet jis užsidengė veidą ranka ir jo smūgis buvo į jo kairės rankos alkūnę. Iš karto jam vyras sudavė antrą smūgį rankos kumščiu į krūtinę. Po to vyras abi rankas pakėlė į viršų, darydamas kaip karatė gestus ir koja spyrė jam į kairės pusės kirkšnį ir į pilvą. Tuo metu žmona atidarė buto duris ir išbėgo į laiptinę. Pamatė iš nišos išbėgantį antrą vyrą. Bijodamas, kad nemuštų žmonos, jis čiupo pirmą vyrą į glėbį ir jie įvirto į jo buto koridorių, abu parvirto ant grindų. Jis vyrą laikė apglėbęs, žmona uždarė duris. Vyras keikėsi. Jis vyrą laikė ir liepė žmonai skambinti į policiją. Žmona paskambino telefonu 112, jai liepė laukti policijos. Jis paleido vyrą, jis labai buvo susijaudinęs, jam pakilo kraujospūdis, todėl blogai pasijutęs, pasitraukė prie kambario. Žmona atnešė taburetę, liepė vyrui sėstis. Girdėjo, kaip žmona kalbino vyrą, jį klausinėjo. Jis atsakė, kad yra nepilnametis. Žmona pasakė, kad pakviestų tėvus, jis atsakė, kad tėvų neturi. Vaikinas pasirodė neadekvatus, kalbėjo nerišliai, vieną kartą kalbėjo vienaip, kitą kartą – kitaip. Laukė policijos, tačiau niekas neatvažiavo. Po kurio tai laiko žmonai paskambino kažkas iš policijos ir pasakė, kad vyrą paleistų. Jie paleido. Išeidamas iš buto, pažiūrėjo ant buto durų esantį numerį ir pasakė žodžius „aš dar su jumis susidorosiu“. Išėjo į balkoną ir girdėjo, kaip tas vaikinas išėjęs į lauką savo draugams sakė „kad būtumėte padėję, tai būtume sudaužę“. Jam buvo labai pablogėjusi sveikata, žmona davė vaistų, po to atvažiavo jo pažįstamas D. Š., kuris jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur buvo gydytojų apžiūrėtas. Turi ambulatorinio apsilankymo aprašymus, kuriuos pateiks prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tokių veiksmų kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, jis nedarė, t. y. neėmė vaikinui už kaklo, nepešė jam plaukų, rankų riešų nesuko, tik apglėbė ir kai jie abu buvo nugriuvę, laikė apglėbęs. Vaikino smurtiniais veiksmais jam buvo padaryti kūno sužalojimai, t. y. sumušta ir nubrozdinta kairės rankos alkūnė, skaudėjo krūtinę ir labai stipriai skaudėjo kairės pusės kirkšnis, kur buvo spirta. Skausmą jaučia iki šiol (1 t., b. l. 117-118).

2023-06-20 apklausoje įtariamasis R. A. parodė, kad savo kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažįsta, parodymus yra davęs pirmos apklausos metu, juos prisimena ir tvirtina, papildomai nurodyti nieko negali. Po įvykio daugiau to vaikino nematė ir su juo ar jo mama nebendravo. Taikytis nesutinka, kadangi, kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, jis pats nukentėjo, pats buvo sužalotas, jokių tyčinių veiksmų N. Č. atžvilgiu nepadarė. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė patvirtinančius dokumentus, kad buvo sužalotas. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 125).

2023-10-06 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, R. A. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą yra supažindintas, dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta, pasilieka prie parodymų, kuriuos davė 2023-01-20 įtariamojo apklausos metu. Jokios viešosios tvarkos jis nepažeidė, visuomenės rimties ir tvarkos nesutrikdė (1 t., b. l. 132).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. Č. parodė, kad ji turi sūnų N. Č. Sūnus turi specialiuosius poreikius – (duomenys neskelbtini) sindromą. 2023-01-03 18.04 val. jai į mobilaus ryšio telefoną per „Messenger“ programą paskambino brolis T. P. Paskambinęs brolis jai pasakė, kad jam skambino jo draugas J., kuris gyvena name, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje ir galimai namo Nr. (duomenys neskelbtini). Brolis jai paaiškino, kad namo laiptinėje buvo kažkokie paaugliai, kurie ten lankosi. Ir kaip paminėjo brolis, minėti paaugliai namo laiptinėje prišiukšlino. Taip pat paminėjo, kad namo gyventojams nepatinka, kad paaugliai ten vaikšto. Vėliau brolis pokalbio metu paminėjo, kad vienas iš namo gyventojų parašė pareiškimą policijai. Taip pat pokalbio metu brolis paminėjo, kad vienas iš paauglių, buvusių namo laiptinėje, pasakė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ir tada brolio draugas J. suprato, kad tai yra brolio vaikystės adresas. Tada brolis jai paskambino ir pasakė visą situaciją. Taip pat jos brolis pokalbio metu jos paklausė, kuris iš jos vaikų minėtoje laiptinėje galėjo būti. Ji broliui atsakė, kad minėtoje laiptinėje lankosi jos sūnus N. Tada ji paskambino N. draugui T. mobilaus ryšio telefonu. Paskambinus T. telefonu, atsiliepė jos sūnus ir pasakė, kad jis su T. yra pas T. tėvą. Pokalbio metu sūnus verkė. Ji paklausė, kas atsitiko namo laiptinėje. Pokalbio metu sūnus jai pasakė, kad dabar negali kalbėti, kadangi yra labai susinervinęs. Pokalbio metu paminėjo sūnui, kad šnekėjo su savo broliu, kuris jai pasakė apie įvykusį incidentą namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat sūnui pasakė, kad turi žinoti įvykio aplinkybes, kad atitinkamai reaguotų. Tada sūnus jai telefonu papasakojo, kad 2023-01-03 apie 17.00 val. bute, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris yra (duomenys neskelbtini) g. esančiame daugiabutyje, buvo smurtaujama prieš jį. Prieš jos sūnų smurtavo iš jo žodžių nepažįstamas vyriškis, kurio sūnus nepažįsta. Nepažįstamas vyriškis namo laiptinėje sūnui dešine ranka suspaudė kaklą stovėdamas už nugaros, o kaire ranka sugriebė plaukus ir juos pešė nuo galvos, tuo sukeldamas sūnui fizinį skausmą. Atlikdamas minėtą veiksmą vyriškis vedėsi jos sūnų į buto vidų. Vėliau minėtas vyriškis sūnų įsitempė į buto vidų. Sūnui esant buto viduje, nepažįstamas vyriškis laikydamas kaire ranka sūnaus plaukus ir atleidęs savo dešine ranka sūnaus kaklą, sūnų paguldė ant buto grindų. Paguldžius sūnų ant buto grindų, nepažįstamas vyriškis savo kairę ranką atleido sūnaus plaukus ir vėliau savo kaire ranka paėmęs sūnaus kairės rankos riešą, ją užlaužė, tuo sukeldamas sūnui fizinį skausmą. Taip pat minėtas vyriškis, kai sūnus gulėjo ant žemės, savo dešine ranka laikė sūnaus dešinę ranką ją prispaudęs prie žemės, taip neleisdamas sūnui judėti. Vėliau minėtas vyriškis sūnų apsuko ir paguldė ant nugaros. Sūnui gulint ant nugaros, vyriškis laikė prispaudęs sūnaus abi rankas sugriebęs savo rankomis. Vėliau sūnui prašant vyriškį jį paleisti, vyriškis tai padaryti atsisakė, kadangi pasakė sūnumi nepasitikintis. Tada buto viduje buvusi moteris pastatė kėdę bute esančiame koridoriuje, o vyriškis suėmęs savo abejomis rankomis už sūnaus rankų riešų sūnų pasodino ant minėtos kėdutės. Pasodinus sūnų ant kėdutės, moteriai, esančiai buto viduje, paskambino policija. Paskambinus policijai, sūnus girdėjo, kai policija liepė sūnų iš buto vidaus paleisti. Prieš paleidžiant sūnų iš buto vidaus nepažįstamas vyriškis savo abejomis rankomis paėmė už sūnaus rankų riešų ir sūnų pasuko. Pasukęs sūnų, vyriškis savo dešine ranka apsikabino sūnų per pečius. Apkabinus sūnų per pečius, vyriškį ir jos sūnų nufotografavo bute buvusi moteris. Nufotografavus sūnų, moteris pasakė, kad tai atliko, jei sūnaus nuotraukos prireiktų ateičiai. Nufotografavus sūnų, sūnus iš buto vidaus buvo paleistas. Dėl minėto vyriškio veiksmų sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat vyriškiui vedantis jos sūnų į buto vidų, buvo suplėšyta sūnaus striukė, kurios vertė 50 eurų. Prieš paleidžiant sūnų, vyriškis, kaip sūnus jai paminėjo, jam pasakė, kad jei daugiau sūnus su draugais ateis į namo laiptinę, vyriškis nežiūrės, kur smūgiuos ir sūnui pasirodė, kad tai jam buvo pagrasinta. Sužinojusi įvykio aplinkybes, nedelsiant paskambino į policiją (1 t., b. l. 30, 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas N. Č. parodė, kad jis su draugais sėdėjo laiptinėje, išėjo kažkoks vyras iš (duomenys neskelbtini) buto, paklausė, ką jie čia daro. Jie pasakė, kad sėdi. Tada tas vyras paėmė jį už striukės, jis (N. Č.) jį pastūmė, jis jį (N. Č.) vėl paėmė už striukės, už kairio peties, jis (N. Č.) jį vėl pastūmė, vėl jį (N. Č.) paėmė ir vėl jį (R. A.) pastūmė, po to jį (N. Č.) kumščiavo, pasigailėjo jo (R. A.), nes buvo senas, tada jį (N. Č.) paėmė už plaukų viena ranka, kita už kaklo, įsivedė į namus, jį paguldė ant žemės, jis gulėjo ant pilvo, užlaužimo būdu jį laikė, buvo užlaužęs kairę ranką. Sakė, kad jį (N. Č.) paleistų, jis (R. A.) pasakė, kad nepasitiki juo. Po to jį pasodino ant kėdutės, kalbėjosi su juo. Tai vyko buto koridoriuje. Jam (N. Č.) grasino, jei vėl čia ateis, kažką jam padarys. Jį laikė, kad jį nufotografuotų jo žmona. Tai įvyko gal mėnesį ar savaitę prieš Naujus metus, o gal po Naujų. Laiptinėje jis buvo su A. ir T. A. pavardės nežino, A. (duomenys neskelbtini) metų. T. V. (duomenys neskelbtini) metų, suėjo gal prieš 3 mėnesius. Tai buvo (duomenys neskelbtini) g., gal 70 metrų nuo jų namo (duomenys neskelbtini) g. Ten nuėjo šiaip sau, nes lauke buvo labai šalta, anksčiau yra ten buvę, nes ten gyvena buvęs klasiokas V. ir aštuntokė A. Laiptinėje jie sėdėjo, tas vyras paklausė, ką jie čia veikia, ko jie čia trankosi, jie jam pasakė, kad dabar gali išeiti, tada jį (N. Č.) paėmė ir sakė eiti prie sienos, jis (N. Č.) pradėjo pykti, biški rėkti, jis (N. Č.) jam pasakė: „ką jūs čia <...> darote“, jis (N. Č.) jį pastūmė, pasakė: „eikit <...> nuo manęs“, jis (N. Č.) jį tris kartus pastūmė. Kai jis (R. A.) jį (N. Č.) tris kartus palietė, jis (R. A.) pradėjo kumščiuoti į kepenis. Ten, kur jį palietė, nelabai skaudėjo, tiesiog buvo piktas, nes nieko nepadarė. Dėl plaukų pešimo jam fiziškai skaudėjo galvą. Galvoje buvo guzas, viskas vyko staiga, buvo mėlynės, vidurinis kairės rankos pirštas buvo nutrintas, gal valandos bėgyje po įvykio pamatė, gal dar dešinės rankos krumpliai skaudėjo, nes buvo piktas, smūgiavo į medį, kai išėjo iš vyro buto, iš buto išėjo, kai jam policija liepė išleisti jį. Policijai paskambino to vyro žmona. Bute buvo maždaug 15-20 min. Jo draugai laukė vienu aukštu aukščiau, klausėsi. Kai išgirdo, kad jį liepė išleisti, jie laukė prie namo, kalbėjosi apie tai, kas ten buvo, ką jam padarė. Išeidamas tam vyrui nieko nesakė. Gal ir buvo žaste mėlynė, bet jis neprisimena. Kai bandė išeiti, tam vyrui nubrėžė alkūnę netyčia su nagu, po to jam nagas buvo nulūžęs. Jis tam vyrui nieko nepadarė. Kai gulėjo ant grindų, jį apsuko. Po įvykio striukė buvo suplėšyta, suplyšo, kai tas vyras paėmė. Tas vyras sakė, kad jis bokso treneris, daugiau nieko nesakė. Jis tam vyrui pasakė savo tikslų adresą, kai jį pasodino ant kėdės, nežino, ar tai buvo prieš skambutį policijai, ar po. Kai viskas prasidėjo, sakė tam vyrui, kad nelįstų prie jo. Nežino, kodėl tam vyrui pasakė savo adresą, jis klausė adreso. Kai buvo pas tą vyrą bute, jautėsi normaliai, turbūt verkė, neprisimena. Kai vyras buvo laiptinėje, draugai bandė jį išimti, bet moteris uždarė duris (1 t., b. l. 55-57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas A. M. parodė, kad čia susirinko pasikalbėti apie įvykį, kai N. sumušė vyriškis. Tai buvo sausio pradžioje apie 8-7 vakare, jau buvo tamsoka, jie buvo trise – N. Č., T. V. Tai buvo (duomenys neskelbtini), adreso nepamena. Jį ten pakvietė T., lauke buvo šaltoka, nusprendė eiti į laiptinę, jis nenorėjo. Sėdėjo ant laiptų, N. su T. stovėjo. Po to išėjo vyriškis ir įsitempė N. į namus, nes truputį jie triukšmavo. Buvo (duomenys neskelbtini) aukšte ir vyriškis išėjo iš to aukšto pro duris, kur šalia sėdėjo. Įsitempė N. į vidų, girdėjo jo klyksmą. N. išėjo sumuštas, striukė suplėšyta. Jiems tas vyriškis nieko nedarė, tik N. Jis tiesiai į N. ėjo, nieko nesakė, pasirinko N. N. įsitempė į butą, paėmė už galvos, surakino, smaugė su savo rankomis. Sakė „ar nenori pasiboksuoti“. N. bandė jį atstumti. Tas vyras sakė, kad yra buvęs bokso treneris. N. sakė atstoti nuo jo, bet jį paėmė už galvos ir tempė už galvos. Jis (A. M.) buvo sutrikęs, jie tiesiog jo laukė. N. išėjo po pusvalandžio, iš pradžių girdėjosi riksmas, N. rėkė „padėkite man“. Po to, matyt, kalbėjosi. Išėjo labai sumuštas, buvo labai suplėšyta striukė, apykaklė, veidas buvo labai raudonas, raudoni žandai. Jis išėjo namo, jie dar liko vaikščioti. Tą pusvalandį laukė, nerimavo. Žmonių aplink nebuvo, pagalbos nesikreipė. Kai jis atėjo, jie jau buvo laiptinėje, neprisimena, ką darė. Neįsivaizduoja, ką jie veikė, kol jis atėjo. Nepažįsta to žmogaus. Po įvykio nebuvo jo sutikęs. Klausė N., ar matė tą žmogų, ar sakė ką nors tėvams. Jis jam sakė, kad tėvams nieko nesakė, kalbėjosi po 3 dienų. Mano, kad jis išsirinko N., kad jis labiausiai triukšmavo ir dažniausiai toje laiptinėje buvo.

Prieš įtempdamas N., tas žmogus ką sakė, tiksliai neprisimena, kažką kreipėsi į N. Kai išėjo iš buto, sakė „nori pasiboksuoti?“, pradėjo imtynes, paėmė už galvos, galva buvo po petimi (liudytojas parodė, kad apglėbė galvą ranka) ir įsitempė į butą, jis (N. Č.) spardėsi, klykė. N. sakė „atstokit nuo manęs, aš nenoriu muštis, mes galim išeiti“.

Kai N. tempė, norėjo jam padėti, buvo labai išsigandę. T. laikė jo kuprinę, nes ji buvo ant žemės. Buvo sutrikę, kai jį įsitempė. Mano, kad tai buvo to vyro žmona, kuri iškart užrakino duris ir jie negalėjo padėti, išėjo, sėdėjo ant suolelio ir laukė jo (1 t., b. l. 88-90).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas T. V. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini). N. sugalvojo, kad nueis į laiptinę, nes N. žinojo laiptinės PIN kodą. Jie ėjo su N. Č. ir A. M. N. sakė, kad bus viskas gerai ir niekas jiems netrukdys. Jie nuėjo ir ten pabuvo. Tai buvo šių metų sausio mėnesį, dienos neprisimena. Tai buvo darbo diena, apie 5, 6, 7 valandą vakaro. Toje laiptinėje pasišildė, nes visiems buvo šalta. Laiptinėje šiek tiek patriukšmavo, garsiai kalbėjosi, juokėsi. Atrodo, kad buvo (duomenys neskelbtini) aukšte. Atrodo, kad (duomenys neskelbtini) aukšte. Iš savo buto išlindo vyras ir paprašė, kad jie išeitų. Jis susirinko savo daiktus. Kažką N. pradėjo sakyti. Buvo šiek tiek keiksmažodžių. N. sakė keiksmažodžius. Tas vyriškis nesakė keiksmažodžių. Buvo imtynės, vienas kitą sugriebė už pečių. Buvo bokso pozos. Neatsimena, kas pradėjo imtynes. Tas vyras N. kažkaip paėmė už rankų ir kojų. Tas vyras kažkaip su rankomis paėmė N. ir įsitempė į savo butą. N. šaukė pagalbos. Jis (T. V.) paėmė už durų ir paprašė moters, kuri ten buvo, kad N. paleistų, bet moteris uždarė duris. Jie išbėgo į lauką. Girdėjo, kaip N. rėkė, aiškinosi. Kelis kartus buvo pakilęs aukščiau, klausėsi. Ką tiksliai sakė, nepamena. Visą laiką su A. buvo lauke ir laukė, kol N. išeis iš laiptinės. N. išėjo raudonas, greičiausiai nuo nervų, apsiverkęs. Buvo suplėšyta jo striukė. N. iš gerklės pradėjo keiktis. Bandė N. pakelti nuotaiką. Norėjo parduotuvėje jam ką nors nupirkti. Paskambino N. mama ir paprašė, kad jie ateitų. Kai jie atėjo, pas N. namuose sėdėjo du policininkai. Jam (T. V.) po to pasakė, kad jo nereikia. N. neturi telefono. Po to jis (T. V.) tiesiog išėjo. N. tame bute išbuvo apie valandą laiko, gal daugiau, gal mažiau. Tas vyras gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Jis sakė, kad dingtų iš čia. Kai N. išėjo, buvo labai susinervinęs. Jis (T. V.) nežino, ar jis melavo, bet sakė, kad jį ten šiek tiek mušė. Kai N. išėjo iš laiptinės, keikėsi. Jis buvo susinervinęs ir labai daug ką sakė, bet jis jau neprisimena. Pagrinde atsimena keiksmažodžius. Jiems net nebuvo minties kreiptis pagalbos. N. pats viską pasakė, kai grįžo namo. Tą vyriškį pirmą kartą matė. Žino jo vardą, nes N. sakė.

Kai tas vyras išėjo iš buto, jis nieko nesiūlė. Jis paprašė, kad jie išeitų, kad dingtų iš ten. Nesiūlė pasiboksuoti. Laikė (T. V.) duris ir buvo ten moteris. Paėmė (T. V.) už durų krašto ir paprašė, kad N. paleistų. Ta moteris uždarė duris ir užrakino (1 t., b. l. 100-102).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. parodė, kad šių (2023) metų sausio 3 d. apie 17.30 val. kartu su vyru R. buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini) ir išgirdo laiptinės koridoriuje triukšmą. Vyras atidarė buto duris. Išgirdo, kaip vyras pasakė žodžius „vyrai, iš kur jūs esat, ar iš jų laiptinės“. Po to išgirdo dar didesnį triukšmą. Išėjo iš buto į laiptinės koridorių ir pamatė, kaip vyras apglėbęs vieną vaikiną griūna į jų butą, o toliau stovėjo antras aukšto ūgio vaikinas. Kai vyras su vaikinu įgriuvo į butą, ji prieš antrąjį vaikiną uždarė buto duris. Vaikinas gulėjo po apačia, o ant jo buvo užgriuvęs R. ir apglėbęs jį laikė. R. tik laikė vaikiną, bet jo nemušė. Vaikinas blaškėsi, keikėsi. R. pasakė, kad paduotų taburetę ir skambintų tuoj pat į policiją. Ji atnešė taburetę, liepė vaikinui sėstis. Paskambino telefonu 112, papasakojo apie įvykį ir paklausė, ką jiems daryti. Pagalbos centro darbuotoja atsakė, kad tuoj atvažiuos policija. R. buvo labai susijaudinęs. Vaikiną pradėjo kalbinti ir klausinėti, kur jis gyvena, mamos telefoną. Vaikinas pasakė, kad telefono neturi, jo tėvai išsiskyrę, o mamos telefono mintinai nežino. Vaikinas kalbėjo nerišliai, vieną kartą sakė kviesti policiją, kitą kartą – mamą. Po kažkurio tai laiko paskambino jai vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir paklausė, kokia pas juos padėtis. Ji atsakė, kad vaikinas sėdi priešais ją ant taburetės. Policijos darbuotojas paklausė, ar jie gali susitarti. Ji atsakė, kad sutinka, jei jis prižadės neiti daugiau į jų laiptinę. Vaikinas neatsiprašė. Policijos darbuotojas liepė jį paleisti. Ji dar jam išeinant iš buto pasakė, kad jį nufotografuos, tačiau jai fotografuojant jis užsidengė ranka savo veidą ir sakė, kad neturi teisės jo fotografuoti. Ji atidarė duris, jis išėjo į laiptinę ir pažiūrėjęs į buto durų numerį pasakė „jums šitas taip nepasibaigs“. Vaikinas išėjo. Vyras buvo išėjęs į balkoną, girdėjo lauke vaikino balsą. Matė, kad vyrui su sveikata pasidarė labai blogai, pamatavo jam kraujo spaudimą, buvo virš 220, davė tris tabletes, tačiau spaudimas vyrui nekrito. Išsikvietė pažįstamą D. Š., kuris atvažiavo su žmona. Tuo metu atvažiavo ir policijos pareigūnai. Buvo gal apie 21.00 val. Policijos pareigūnai patarė vežti vyrą į ligoninę. D. nuvežė vyrą į Lazdynų ligoninę, kur jis buvo gydytojų apžiūrėtas. Kitą dieną kalbėjo su vaikino mama, kuri pasakė, kad blogai suprato savo vaiką, prašė, kad atleistų jos vaikui, kad ji atsiims pareiškimą. Ji (L. A.) atsakė, kad jei jos vaikas neis daugiau į jų laiptinę ir nešiukšlins, ji neturės jokių pretenzijų. Vėliau paskambino ta pati moteris ir pasakė, kad jau pareiškimo iš policijos ji atsiimti negali (1 t., b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Namo laiptinėje dažnai renkasi jaunuoliai, kurie šiukšlina. Namo gyventojai jų elgesiu nepatenkinti, pastoviai juos išprašo. Niekas iš tų jaunuolių jų name negyvena. Gyventojai turi grupę „Messenger“ programėlėje, kurioje tarpusavyje bendrauja. 2023-01-03 apie 17.04 val. grįžtant namo, iš kaimynės (kurios duomenų nežino) per „Messenger“ gavo pranešimą, kad vėl susirinko vaikų kompanija. Ji prašė juos sudrausminti. Jis su kaimynu (kurio duomenų nežino) praėjo per laiptinę ir nieko nerado. Tada sutiko kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, jo vardo nežino. Jis papasakojo, kad jis išėjo į laiptinę ir pamatė, kad jaunuoliai spardo ar terliojo sieną. Jis paprašė juos išeiti. Vienas iš jaunuolių, pasak kaimyno, bandė stverti jam už kaklo, bandė išprovokuoti muštynes, su koja jam spyrė. Tada kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto užlaužė jam ranką ir įsivedė į savo butą. Ten jis iš vaikino sužinojo vardą pavardę ir kur jis gyvena. Kai kaimynas jam parodė jaunuolio adresą, jis suprato, kad pažįsta jo dėdę T. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tada jis per „Messenger“ programėlę jam paskambino, papasakojo, kas vyksta, ir paprašė, kad jo sesuo prižiūrėtų savo vaiką, kad neturėtų reikalų su policija, nes ne iš vieno kaimyno girdėjo, kad nori kviesti policiją, kai tie jaunuoliai sėdi laiptinėje. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto papasakojo, kad minėtas vaikinas atrodė kaip apsvaigęs. Kaimynai rasdavo laiptinėje plastmasinį buteliuką, pritaikytą svaiginančių medžiagų vartojimui. Pačio įvykio jis nematė (1 t., b. l. 70).

2023-01-03 gautas L. Č. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2023-01-03 apie 17.00 val. bute, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris yra (duomenys neskelbtini) g. esančiame daugiabutyje, buvo smurtaujama prieš jos sūnų N. Č. Prieš jos sūnų smurtavo nepažįstamas vyriškis, kurio sūnus nepažįsta. Nepažįstamas vyriškis jam dešine ranka suspaudė kaklą stovėdamas už nugaros, o kaire ranka sugriebė plaukus ir juos pešė nuo galvos, tuo sukeldamas sūnui fizinį skausmą. Atlikdamas minėtą veiksmą, asmuo vedėsi jos sūnų į buto vidų. Vėliau minėtas vyriškis sūnų įsitempė į buto vidų. Sūnui esant buto viduje, nepažįstamas vyriškis laikydamas kaire ranka sūnaus plaukus ir atleidęs savo dešine ranka sūnaus kaklą, sūnų paguldė ant buto grindų. Paguldžius sūnų ant buto grindų, nepažįstamas vyriškis savo kaire ranka atleido sūnaus plaukus ir vėliau savo kaire ranka paėmęs sūnaus kairės rankos riešą ją užlaužė, tuo sukeldamas sūnui fizinį skausmą. Taip pat minėtas vyriškis, kai sūnus gulėjo ant žemės, savo dešine ranka laikė sūnaus dešinę ranką ją prispaudęs prie žemės, taip neleisdamas jos sūnui judėti. Vėliau minėtas vyriškis jos sūnų apsuko ir paguldė ant nugaros. Sūnui gulint ant nugaros, vyriškis laikė prispaudęs sūnaus abi rankas sugriebęs savo rankomis. Vėliau sūnui prašant vyriškį jį paleisti, vyriškis tai padaryti atsisakė, kadangi pasakė sūnumi nepasitikintis. Tada buto viduje buvusi moteris pastatė kėdę bute esančiame koridoriuje, o vyriškis suėmęs savo abejomis rankomis už sūnaus rankų riešų, sūnų pasodino ant minėtos kėdutės. Pasodinus sūnų ant kėdutės, moteris, buvusi buto viduje, paskambino policijai. Paskambinus policijai, sūnus girdėjo, kai policija liepė sūnų iš buto vidaus paleisti. Prieš paleidžiant sūnų iš buto vidaus, nepažįstamas vyriškis savo abejomis rankomis paėmė už sūnaus rankų riešų ir sūnų pasuko. Pasukęs sūnų, vyriškis savo dešine ranka apsikabino sūnų per pečius. Apkabinus sūnų per pečius, vyriškį ir jos sūnų nufotografavo bute buvusi moteris. Nufotografavus sūnų, moteris pasakė, kad tai atliko, jei sūnaus nuotraukos prireiktų ateičiai. Nufotografavus sūnų, sūnus iš buto vidaus buvo paleistas. Dėl minėto vyriškio veiksmų sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat vyriškiui vedant sūnų į butą, buvo suplėšyta jo striukė. Paleidžiant sūnų iš buto vidaus, vyriškis sūnui pasakė, kad kitą kartą žiūrės, kur smūgiuos (1 t., b. l. 14).

2023-01-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 68/2023 (01) nurodyta, kad N. Č. padaryta odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairiajame žaste. Odos nubrozdinimai padaryti kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu, poodinė kraujosruva kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67-68).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba padarė šias veikas kankindamas nukentėjusį asmenį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.