Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu nepripažino ir parodė, kad 2020 m. vasario 25 d. apie 18.13 val., einant (duomenys neskelbtini) gatve, jį pasivijo moteris – nukentėjusioji Ž. V., kuri jam prie veido atkišo savo telefoną, pasisveikino, parodė nepadorų rankos gestą, sekė jį iš paskos, filmavo, kaltino, kad jis ją šmeižia, apsimetinėja žurnalistu, sakė, kad ji R. A. apkaltins, jog jis sudavė jai per veidą. Jis suprato, kad ji nori jį išprovokuoti konfliktui, tačiau jis nenorėjo su Ž. V. kalbėti, nesileido į kalbas. Nenorėdamas jos klausyti, atsigręžė nuo pėsčiųjų perėjos ir mostelėjo dešine renka, kurioje turėjo įmautę su dokumentais, sakė jai eiti nuo jo. Ar kliudė nukentėjusiosios telefoną, negali pasakyti. Gal ir galėjo su popieriais užkliudyti tą telefoną, tačiau telefonas nuo šio gesto neiškrito, gal nukentėjusioji pati jį išmetė. Jis tik norėjo nutraukti neteisėtus nukentėjusiosios veiksmus, kad ji jo nefilmuotų. Tačiau nukentėjusioji nesiliovė to daryti, tada jis dar kartą mostelėjo ranka ore, kad jo nefilmuotų. Ji jį šantažavo, grasino, filmavo, jis turėjo pakeisti savo ėjimo kryptį. Tada buvo dar vienas jo gestas ranka, kuriuo atsistūmė telefoną nuo savęs, nes ji laikė telefoną jam prie veido. Gal ir galėjo jo ranka pataikyti į telefoną ar ranką, gal ir galėjo telefonas liesti jos veidą, tačiau tai nebuvo smūgis. Jis tik norėjo užsidengti nuo jos, gynėsi, kad ji nefilmuotų. Nei išmušti telefono, nei jai suduoti nesiekė, stengėsi tik apsisaugoti nuo jos filmavimo. Tą rodo ir tai, kad jis pasitraukė nuo jos. Jo tikslas nebuvo užpulti, prisivyti ar primušti. Tai ji jį vijosi, o jis nuo jos bėgo. Žinodama, kad jis užsimojo ir netrenkė jam per veidą, nukentėjusioji sakė, kad jį apkaltins, kad jis jai trenkė per veidą. Ir po trečio gesto ranka ji ėjo paskui jį rankoje laikydama telefoną ir kalbino, sakė, kad įrašė jo žodžius, filmavo jį ir save, sakė, kad R. A. trenkė jai per veidą. Civilinis ieškinys nepagrįstas, nes konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji.

Nukentėjusioji Ž. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba daugiabučių namų bendrijų pirmininke, pirmininkauja ne viename daugiabučiame name. 2020 m. vasario 25 d. jai skambino žmonės ir sakė, jog jos ieško kažkoks asmuo, kuris ją apšneka. Išsiaiškino, kad tai R. A., kurį buvo mačiusi namo gyventojų susirinkime (duomenys neskelbtini), kur dirba jos pirmininkė. Važiuodama automobiliu pamatė gatve einantį R. A.. Sustojo, išlipo iš automobilio, įsijungė kamerą, priėjo prie jo, pasisveikino bei paklausė, kodėl jis vaikšto po namus ir šmeižia ją. R. A. sudavė jai vieną kartą ranka per telefoną, kuris nukrito. Ji telefoną pakėlė ir dar kartą paklausė, kodėl jis taip daro, po ko jis dar kartą trenkė ranka per telefoną ir užkabino jai kairį skruostą. Po antro smūgio telefonas nukrito ir išsijungė. Tada ji grįžo į automobilį, įsėdo ir įsijungė krauti telefoną. Šitas įvykis vyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Jai veide buvo nubrozdinimas, raudona. Kadangi apie 19.00 val. turėjo vykti (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimas, kurio negalėjo atšaukti, ji nuvyko į susirinkimą, kuris vyko Rasos gimnazijos patalpose. R. A. taip pat buvo atėjęs, prie visų pasakė, kad Ž. V. yra aferistė, kvietė visus žmones išeiti ir paklausyti jo žodžių. Po susirinkimo ji nuvyko į policiją ir parašė pareikšimą. Pareigūnė, pamačiusi jos raudoną veidą, išrašė siuntimą ekspertizei, į kurią ji nuvažiavo kitą dieną, nes tą vakarą jau nedirbo. Dėl įvykio ji jautėsi blogai, jautė veido perštėjimą, veido pusė buvo įkaitusi, jautė fizinį skausmą, nenorėjo važiuoti į susirinkimą, nes moterys klausė, kas atsitiko, matė, jog jos veidas raudonas. Po smūgio jautė stresą ir neigiamus išgyvenimus, buvo nemalonu, jautė baimę, nes buvo užpulta dienos metu. Buvo pažeista jos garbė ir orumas. Turtinę žalą sudaro telefono sugadinimas, t. y. 250 eurų. Sudužo telefono priekinis ir galinis ekranai.

Ekspertas K. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad vaizdo ekspertizėje, kai sprendžiami klausimai dėl ištisinio/montavimo požymių, skiriami du esminiai momentai – turinys ir forma. Turinys šiuo atveju to epizodo, kuris buvo pateiktas tirti, nekeistas, o forma galėjo būti pakeista, nes likę duomenų, kad buvo redaguota su viena vaizdo redagavimo programa, todėl galėjo būti pakeistas formatas, algoritmas, dydis. Pakeista vaizdo įrašo forma, tačiau vaizdo įrašo trynimo požymių nenustatyta. Žiūrėdamas vaizdo įrašą suprato, kad kamera gulėjo apačioje, kiekvienos kameros vaizdo fiksavimo matrica fiksuoja vaizdą ir savo artifaktus, todėl nelaiko, kad tai montavimo – trynimo požymis. Buvo atliktas tyrimas pagal metodus, kurie įteisinti institucijoje. Pateikė, išvadą, jog tikėtina, kad vaizdo įrašo forma buvo redaguojama su vaizdo redagavimo programa, nes metaduomenys yra labai lengvai keičiami. Galėjo būti, kad skaitmeninės vaizdo bylos failas buvo atidarytas programa ir įrašytas į laikmeną, todėl paliekamas metaduomenyse pėdsakas.

Iš 2020 m. balandžio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Ž. V. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matosi kaip R. A., kuris yra filmuojamas, prieina prie sankryžos ir sustoja, tuo metu nukentėjusioji prieina jam iš dešinės pusės ir vaizdo įrašo 32 s. pakelia daiktą su kuriuo filmuoja ir filmuojamas vyriškis atsisuka. Girdisi, kad Ž. V. sveikinasi. R. A. kelia savo dešinę ranką link daikto, su kuriuo moteris filmuoja, ir girdisi pašalinis garsas, to pačiu matosi, kad vaizdas sumirguliuoja. Filmuojančioji moteris kažką pasako. Vaizdo įraše matyti, kad Ž. V. apeina R. A. jam iš kairės pusės, nukreipia daiktą, su kuriuo filmuoja, į jį ir girdisi, kaip sako, kad gyventojai parašė pareiškimą policijai ir R. A. užsimoja kaire ranka, tačiau daikto su kuriuo moteris filmuoja, nepaliečia ir pradeda eiti į dešinę pusę, šaligatviu, o nukentėjusioji nukreipusi daiktą į jį, su kuriuo filmuoja, toliau sako, kad jis ją šmeižia ir pasigirsta pašalinis garsas, vaizdas sumirguliuoja, filmuojantis objektas nukrenta ant žemės, vaizdu į viršų, matosi, kad virš to objekto pasilenkia moteris, tamsių plaukų, su šviesios spalvos šaliku ir pasako: ,,ką jūs darote? Aš parašysiu pareiškimą”. Vaizdo įrašas baigiasi. Viso vaizdo įrašo trukmė 46 sekundės (1 t., b. l. 27–28).

Iš Ž. V. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2020 m. vasario 25 d. apie 18.00 val. P. L. g. ir S. Ž. g. sankryžoje, priešais (duomenys neskelbtini), R. A., Ž. V. laikant telefoną rankoje ir jį filmuojant, rankos delnu trenkė jai į ranką, dėl ko ant žemės nukrito jos telefonas ,,Samsung Galaxy S8“. Pakėlus telefoną, jis antrą kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Telefonui nukritus ant žemės, suskilo jo ekranas, dėl ko jai buvo padaryta turtinė žala (1 t., b. l. 6–12).

Iš 2020 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti P. L. g. ir S. Ž. g. sankryžoje, priešais pastatą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–18).

Iš 2020 m. vasario 26 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 635/2020(02) matyti, kad Ž. V. konstatuota odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2020 m. vasario 25 d. Sužalojimas griuvimui nebūdingas (1 t., b. l. 25).

Iš 2020 m. vasario 25 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas Ž. V. mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy S8“. Nustatyta, kad sudaužytas telefono ekranas ir galinis dangtelis (1 t., b. l. 48–53).

Iš 2020 m. balandžio 22 d. defektinio akto Nr. 20-26 matyti, kad mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S8“ ekranas kainavo 180 Eur, galinis dangtelis 20 Eur, darbų kaina 50 Eur (1 t., b. l. 47).

Iš elektroninio laiško matyti, kad Ž. V. tyrėjai 2020 m. vasario 25 d. pateikė vaizdo įrašą iš įvykio vietos (1 t., b. l. 56–57).

2021 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-355(20) konstatuota, kad pateikta skaitmeninė vaizdo byla „20200225_181300.mp4“ yra ištisinė, montavimo/trynimo požymių nenustatyta. Tikėtina, kad skaitmeninės vaizdo bylos forma buvo redaguojama su vaizdo redagavimo programa. Skaitmeninės vaizdo bylos metaduomenyse duomenų, kokie veiksmai buvo atlikti naudojant vaizdo redagavimo programinę įrangą ir kokia buvo pirminė skaitmeninės vaizdo bylos forma, nėra (3 t., b. l. 2–3).

Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusioji vienodai parodė, kad ji pamatė kaltinamąjį einantį gatve, jį filmavo savo telefonu, klausė, dėl ko jis ją šmeižia, o jis vieną kartą sudavė ranka jai per ranką, kurioje buvo telefonas, dėl ko šis iškrito ant žemės, po to pakėlus telefoną ir toliau filmuojant kalinamąjį, šis dar kartą sudavė ranka per telefoną ir pataikė jai į veidą, dėl ko jai buvo padarytas sužalojimas. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad buvo suduota rankos delnu, teisme teigė nepamenanti tiksliai kuria ranka buvo suduota, tai nelaikytina esminiais jos parodymų prieštaravimais, nes ji vienodai parodė, kad kaltinamasis sudavė smūgius ranka, be to, nors kaltės R. A. nepripažino, tačiau neneigė fakto, kad buvo valingi jo rankų mostai į nukentėjusiosios pusę. Netikėti nukentėjusiąja teismas taip pat neturi pagrindo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos ir nukentėjusiosios parodymų, nukentėjusioji dar tą patį vakarą po namo bendrijos susirinkimo kreipėsi į policijos įstaigą, pranešė apie įvykį, pateikė vaizdo įrašą. Tą patį vakarą jai buvo išduotas siuntimas atlikti ekspertizę ir ji sekančią dieną nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kur atlikus medicininį tyrimą Ž. V. buvo konstatuotas odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje 2020 m. vasario 25 d. Be to, Ž. V. parodymus patvirtina ir jos pateiktame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Vaizdo įraše užfiksuoti mažiausiai du R. A. rankos mostai nukentėjusiosios link. Po pirmo R. A. rankos mosto, kurioje jis laiko įmautę su dokumentais, pasigirsta pašalinis garsas ir vaizdas sumirguliuoja, po to nukentėjusiajai stovint kaltinamajam iš kairės matyti dar vienas rankos mostas, po ko asmuo pakeičia savo ėjimo kryptį, nukentėjusioji toliau filmuoja kaltinamąjį ir pasigirsta pašalinis garsas, vaizdas sumirguliuoja, filmuojantis objektas nukrenta ant žemės, vaizdu į viršų, matosi, kad virš to objekto pasilenkia moteris, ir pasako: ,,ką jūs darote? Aš parašysiu pareiškimą”. Taigi, vaizdo įraše užfiksuoti rankų mostai, po to sekę pašaliniai garsai, telefono sumirguliavimas, o taip pat ir nukritimas ant žemės atitinka nukentėjusiosios parodymus dėl įvykių sekos bei leidžia tikėti nukentėjusiąją, jog iš tiesų konflikto su kaltinamuoju metu buvo suduoti du smūgiai ranka, dėl ko buvo sugadintas jos telefonas bei padarytas nubrozdinimas veide. Pažymėtina, jog nors kaltinamasis ginčijo vaizdo įrašo vientisumą, patikimumą, tačiau jis, duodamas parodymus, pripažino, jog įvykio metu iš jo pusės buvo valingi rankos mostai link nukentėjusiosios, taip pat pripažino, jog smūgių metu galėjo liesti telefoną ir nukentėjusiosios ranką, o taip pat vieno mosto metu galėjo nukentėjusiosios telefonas prisiliesti jai prie veido, juolab, kad kaltinamasis nuo nukentėjusiosios buvo vos ištiestos rankos atstumu. Be to, 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-355(20) konstatuota, kad pateikta skaitmeninė vaizdo byla „20200225_181300.mp4“, yra ištisinė, montavimo/trynimo požymių nenustatyta, turinio redagavimo požymių nėra, o metaduomenys patvirtina, kad redagavimo programa galėjo būti keista vaizdo bylos forma. Kaip matyti iš ekspertizės akto tiriamosios dalies, metaduomenyse yra duomenų, kad vaizdo byla buvo apdorota vaizdo redagavimo programa, o vaizdo raiška nestandartinė. Įvertinus tai, tikėtina, kad vaizdo redagavimo programa buvo redaguojama skaitmeninė vaizdo bylos forma (trukmė, dydis, fiksuojamas plotas, vaizdo ryškumas, kodavimo algoritmas ir t. t.), t. y. turinys nebuvo keistas. Nors kaltinamasis teigė, kad visas įrašas buvo ilgesnis, kad tai nepilnos trukmės vaizdo įrašas, tačiau teismas pažymi, jog toje vaizdo įrašo dalyje, kuri pateikta byloje, užfiksuotos būtent bylai reikšmingos aplinkybės, kurios nurodytos kaltinime, be to, kaltinamasis duodamas parodymus teisme įvykių eigą nurodė tokią, kuri ir užfiksuota įraše, neneigė, kad buvo trys valingi rankos mostai nukentėjusiosios link, todėl abejoti šio įrašo įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo.

Nors kaltinamasis neigė tyčia sugadinęs telefoną ir sužalojęs nukentėjusiąją, tačiau pripažino, kad buvo jo valingi rankos mostai lik nukentėjusiosios, kurių metu galėjo liesti tiek telefoną, tiek ir nukentėjusiosios veidą. Nors kaltinamasis teigė, kad jis taip tik norėjo išvengti filmavimo, gynėsi nuo nukentėjusiosios, tačiau pažymėtina, jog jokių fizinio smurto veiksmų ar grėsmių kaltinamajam iš nukentėjusiosios pusės nenustatyta. Kaltinamajam nepatiko, kad jis buvo filmuojamas, jam priekaištaujama, jis nenorėjo būti filmuojamas, tačiau tai nesuteikė pagrindo suduoti smūgius, vartoti fizinį smurtą. Kaltinamojo paaiškinimas, jog jis tokiu būdu norėjo nutraukti neteisėtus nukentėjusiosios veiksmus, kartu vertinant su nukentėjusiosios parodymais, jog buvo suduoti smūgiai ranka, paties kaltinamojo parodymais, kad buvo jo mostai ranka, kuriais, kaip jau nustatyta, buvo kliudytas ir telefonas, ir nukentėjusiosios veidas, patvirtina, jog asmuo suvokė savo tyčinių veiksmų pobūdį, suvokė, kad tai valingi jo veiksmai, jie buvo nukreipti į nukentėjusiosios pusę, suvokė, kad gali kliudyti nukentėjusiosios kūną ar telefoną, kad gali tokiu būdu sugadinti svetimą turtą, o taip pat ir sukelti fizinį skausmą ar padaryti sužalojimus ir to siekė. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad buvo ne vienas, o keli smūgiai, norėjo, siekė, kad nukentėjusioji jo nebefilmuotų. Tai rodo, kad asmuo veikė tiesiogine tyčia, o sugadintas telefonas bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata buvo neteisėto kaltinamojo elgesio – smūgių ranka sudavimo pasekmė.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.