Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) R. R. R. apeliacinį skundą civilinėje pagal R. R. R. patikslintą ieškinį atsakovams N. G., G. U., tretieji asmenys Jurbarko 1-asis notarų biuras, Jurbarko 2-asis notarų biuras, VĮ Registrų centro Tauragės filialas ir pagal atsakovų N. G., G. U. priešieškinį ieškovei R. R. R., tretieji asmenys Jurbarko 1-asis notarų biuras, Jurbarko 2-asis notarų biuras, VĮ Registrų centro Tauragės filialas, dėl privatizuoto buto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Nustatyti, kad dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klausučių k., Jurbarko r., 1/40 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klausučiai, Jurbarko r., ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Klausučiai, Jurbarko r., kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių J. B. ir A. B. nuosavybė, priklausė J. B. ir A. B. po ½ dalį; Pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 977 dalyje dėl ½ dalies dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klausučiai, Jurbarko r., 1/40 dalies tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klausučiai, Jurbarko r., ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klausučiai, Jurbarko r., perleidimo N. U.;Pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį Nr. 6047 dėl ½ dalies dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klausučių k., Jurbarko r., ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klausučiai, Jurbarko r., kuria N. U. dovanojo G. U.;Taikyti restituciją, grąžinant šalis į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, o priešieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Nustatė, kad dviejų kambarių butas, su 1/8 ūkinio pastato, esantis Jurbarko r., Klausučių k., (duomenys neskelbtini), 1/40 dalis tvarto, esantis Jurbarko r., Klausučių k., (duomenys neskelbtini), garažas, esantis Jurbarko r., Klausučių k., (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių J. B. ir A. B. nuosavybė, priklauso J. B. 1/5 dalis ir A. B. 4/5;Pripažino negaliojančia 2008 m. vasario 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 977, dalyje dėl 1/5 dalies dviejų kambarių buto, su 1/8 ūkinio pastato, esančio Jurbarko r., Klausučių k., (duomenys neskelbtini), 1/40 dalies tvarto, esančio Jurbarko r., Klausučių k., (duomenys neskelbtini), garažo, esančio Jurbarko r., Klausučių k., (duomenys neskelbtini), A. B., perleidimo N. U. (G.);Pripažino negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį Nr. 6047 dėl 1/5 dalies dviejų kambarių buto, su 1/8 ūkinio pastato, esančio Jurbarko r., Klausučių k., (duomenys neskelbtini), garažo, esančio Jurbarko r., Klausučių k., Draugystės g., kuria N. U. (G.) dovanojo G. U..Taikė restituciją, grąžinant ginčo turtą į pradinę iki išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutarčių sudarymo padėtį. Likusiose dalyse ieškinį atmetė.Priteisė solidariai iš N. G. ir G. U. solidariai 160 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

Jurbarko rajono apylinkės teismas turėjo įvertinti, ar buvo panaudotos A. B. lėšos įsigyjant ginčijamą nekilnojamąjį turtą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie ginčijamo turto įsigijimą A. B. lėšomis, o teismas, nenustatydamas minėto fakto, turtą padalijo nukrypdamas nuo lygių dalių principo, t. y. J. B. – 1/5 dalis, o A. B. 4/5 dalis. Teismas neteisingai aiškino ir taikė SŠK 21 straipsnio, CK 3.87 straipsnio, 3.117 straipsnio 1 dalies ir 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Butų privatizavimo įstatymą, privatizuojant butus, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas antrą kartą privatizuoti reiškia, kad privatizavusi butą šeima laikoma įsigijusi gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Butai įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybė nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu ir nepriklausimai nuo to, kieno lėšomis apmokėta įsigyto buto kaina. Galiojęs SŠK 21 straipsnis numatė sutuoktinių lygias teises į santuokos metu įgytą turtą, kuris laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įformintas vieno vardu.Teiginys, kad butui įsigyti buvo panaudotos A. B. asmeninės lėšos, nesuteikia vienam sutuoktiniui teisės pretenduoti į didesnę turto dalį, kadangi J. B. taip pat buvo skirti investiciniai čekiai, sutuoktiniai bendrai sprendė, kaip juos panaudoti. Ginčo turtas pirktas už investicinius čekius, kurie yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ir turtas įsigytas už šias lėšas, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Jurbarko rajono apylinkės teismas, nustatydamas dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išėjo už reikalavimo ribų, buvo nenuoseklus, padarytos išvados dėl turto dalių nustatymo visiškai nepagrįstos, neaišku, vadovaujantis kokiomis įstatymo nuostatomis teismas atliko tokius skaičiavimus – J. B. 1/5 dalis, A. B. 4/5 dalis. Teismo nurodytos aplinkybės (privatizuojant panaudotos tik A. B. lėšos, po jo mirties ieškovė pateikė prašymą dėl 4,05 ha ir 2 ha žemės plotų paveldėjimo ir kt.) nelaikytinos svarbiomis CK 3.123 straipsnio 1 dalies prasme tam, kad būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl teismas privalėjo vadovautis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, kurioje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (nesuteikia galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą įgytą pagal Butų privatizavimo įstatymą).Aplinkybė, kad A. B. atsisakė jam priklausančios pagal įstatymą dalies (mirus sutuoktinei) J. B. vaikų naudai, negali būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė niekada nepatvirtino, kad ketina atsisakyti teisių į jos mamai priklausantį turtą.

Ginčo butas buvo pirktas vien tik už A. B. asmenines lėšas. J. ir A. B. įnašai nebuvo lygiaverčiai, todėl ir dalys negalėjo būti lygios. Pareiškėjų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civ. b. 3K-7-311/2002 taip pat nurodyta, kad butas privatizuotas už vieno iš sutuoktinių lėšas gali sudaryti galimybę svarstyti klausimą dėl vieno sutuoktinio pareigos kompensuoti kitam sutuoktiniui dalį jo panaudotų asmeninių lėšų bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti, kylančios iš draudimo nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nėra duomenų, kad J. B. būtų kompensavusi dalį sumos. Jurbarko rajono apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad asmenines lėšas perkant butą panaudojusiam sutuoktiniui (tik vieno sutuoktinio lėšos) gali būti padidinta dalis bendrame turte arba priteista kompensacija, tinkamai įvertino reikšmingas bylos faktines aplinkybes ir pripažino jas svarbiomis, pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatė, kad A. B. priklausė 4/5 dalį (didesnė dalis), o J. B. – 1/5 ginčo turto dalis.A. B. atsisakė jam pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies ieškovų naudai, tačiau į paveldimo turto masę ginčo butas nebuvo įtrauktas, paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą paveldimą turtą sudarė tik žemės sklypai, todėl tokie ieškovės veiksmai kelia abejonių jos sąžiningumu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Klausučių k., Jurbarko r., 1/40 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klausučiai, Jurbarko r., ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klausučiai, Jurbarko r. (toliau – ginčo turtas), 1993 m. vasario 11 d. buvo privatizuotas (pirktas iš valstybės) A. B. vardu už jo investicinius čekius (15 616 investicinių čekių) (1 t., b. l. 16, 24-25). 2000 m. birželio 11 d. mirė A. B. žmona J. B. (ieškovės mama). A. B. atsisakė savo palikimo dalies savo žmonos vaikų naudai (1 t., b. l. 93), todėl visą turtą paveldėjo (2001 m. liepos 5 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą) ieškovė su broliu, tačiau į paveldimą turtą nebuvo įtrauktas ginčo turtas (1 t., b. l. 7, 109). Iš 2001 m. rugsėjo 10 d. A. B. rašyto prašymo policijai (2 t., b. l. 22-23) matyti, kad A. B. atsisakė savo palikimo dalies (dėl žemės), kad ieškovė neturėtų pretenzijų į ginčo turtą. 2008 m. vasario 13 d. pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 977, ginčo turtą A. B. perleido atsakovei N. G. (U.), kuri 2008 m. rugpjūčio 27 d. šį turtą padovanojo G. U.. 2008 m. rugpjūčio 18 d. mirė A. B.. 2009 m. sausio 7 d. pateiktas ieškinys dėl ginčo turto.

Ginčo esmė – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė nelygias dalis į ginčo turtą tarp buvusių sutuoktinių J. B. (1/5 dalis) ir A. B. (4/5 dalys).

Byloje nėra ginčo, kad ginčo turtas priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į <...> vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Taigi, įstatymai numato galimybę, esant byloje nustatytoms tam tikroms (teismo pripažintomis svarbiomis) aplinkybėms, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip: 1) ginčo turtas buvo privatizuotas už A. B. investicinius čekius (jo asmenines lėšas); 2) A. B. po J. B. mirties atsisakė savo dalies palikimo ieškovės naudai; 3) tikėtinai buvusį susitarimą tarp A. B. ir ieškovės dėl pretenzijų nereiškimo į ginčo turtą A. B. atsisakius palikimo (2001-09-10 prašymas policijai). Tokio susitarimo buvimą patvirtina ir aplinkybės, jog ginčo turtas nebuvo įtrauktas į palikimą bei ieškovė dėl ginčo turto ieškinį pateikė tik po A. B. mirties (iškėlė ginčą po 18,5 metų); 4) teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, - ir pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatydamas, jog J. B. priklauso 1/5 dalis, o A. B. priklauso 4/5 dalys ginčo turto.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad A. B. gautos valstybės vienkartinės išmokos (investiciniai čekiai) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės vienkartinės išmokos (investiciniai čekiai) yra kiekvieno, juos gavusio asmens, asmeninė nuosavybė, o ne sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-529/2005).

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, nepagrįstai atsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad už privatizuojamą butą dalį ar pilną buto kainą sumokėjus iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų, buto padalijimo atveju šiam sutuoktiniui gali būti padidinta dalis bendrame turte arba priteista atitinkama kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-925/1999, 2002 m. gegužės 2 d.. nutartis Nr. 3K-7-311/2002).

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesvarstytini.

Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant nei procesinės, nei materialinės teisės normų, todėl apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas (160 Lt), kai ši atsiradusi prievolė valstybei nėra solidari (jos solidarumas nenustatytas įstatyme, CK 6.6 str. 1 d.), o dalinė (CK 6.5 str.), patikslina teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad iš atsakovų valstybei priteistina po 80 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstant taip:

- priteisti iš N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) pašto išlaidų valstybei.