- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-520-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10649-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės NEO Finance
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance patikslintą ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. P. (toliau – atsakovas): 1) 1 886,39 Eur negrąžinto kredito dalį; 2) 188,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 19,79 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos 2023 m. rugpjūčio 1 d.; 4) 23,00 proc. (969,93 Eur) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 22 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos; 5) 178,35 Eur negautas pajamas, pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 1 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2027 m. rugpjūčio 22 d.; 6) 10,49 Eur delspinigius; 7) 15 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) bylinėjimosi išlaidas – 74,00 žyminį mokestį ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K992246711 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą vartojimo kredito sumą 3 602,68 Eur, kurią sudarė suteikta kredito suma, 1 382,80 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 23,00 proc.), 219,88 Eur tarpininkavimo mokestis. Kredito grąžinimo termino pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 22 d. Ieškovė atsakovui suteikdama kreditą 2022 m. rugpjūčio 22 d. išmokėjo 2 000 Eur. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2023 m. liepos 26 d. rašytiniu pranešimu nutraukė sutartį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.
3. Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) laikomi įteiktais 2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per darbovietės administraciją. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 886,39 Eur negrąžintą kreditą; 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 886,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė; valstybei priteisė iš atsakovo 11,55 Eur, o iš ieškovės 8,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog pradinė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino. Teismas atsakovą pripažino pažeidusiu sutartinę prievolę ir dėl to ieškovei iš atsakovo priteisė 1 886,39 Eur negrąžinto kredito sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.38 straipsnis).
6. Teismas nustatęs, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodymais pagrįsti, kad ji suteikdama atsakovui vartojimo kreditą įvykdė įstatyme nustatytą atsakingo skolinimo pareigą, tai yra tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnio 7 dalimi, ieškinio reikalavimus dėl 188,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų suskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 19,79 Eur tarpininkavimo mokesčio suskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, 23 proc. negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 22 d.), 178,35 Eur negautų pajamų (tarpininkavimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos 2027 m. rugpjūčio 22 d.), 10,49 Eur delspinigių priteisimo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei prašant iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 886,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. spalio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Teismas nustatė, kad iš viso ieškovės reikalavimai atsakovui sudarė 3 253,15 Eur, o patenkinta 1 886,39 Eur reikalavimų, t. y. 57,98 % reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas 158,86 Eur (274x 57,98/100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas nurodė, kad valstybei 19,92 Eur dydžio pašto išlaidas turi atlyginti šalys dalimis, atitinkamai 11,55 Eur dalį atsakovas, o 8,37 Eur dalį ieškovė, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių ir perduoti nagrinėti civilinę bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti apeliantei iš atsakovo 31,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2023 m. spalio 4 d. nutartimi konstatavo, kad pateiktas ieškinys atitinka esminius CPK reikalavimus, todėl buvo priimtas. Ta pačia nutartimi teismas apeliantei pasiūlė, bet neįpareigojo jos pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, galinčius pagrįsti jos reikalavimus. Atitinkamai, akivaizdu, jog pats teismas nevertino informacijos apie kreditingumo vertinimo atlikimą kaip reikšmingos bei trukdančios priimti objektyvų sprendimą byloje. Aplinkybę, jog teismas nevertino tokios informacijos nebuvimo kaip reikšmingo, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis, kuria apeliantei buvo pasiūlyta pateikti informaciją, tačiau įpareigojimo nustatyta nebuvo.
1.2. Teismas, nustatęs bei susipažinęs su ieškinio turiniu ir kartu su ieškiniu pateiktais jo priedais, manydamas, jog ieškovė nepateikė reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, ar kad ieškovė nepateikė teismui absoliučiai jokių tikslių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų apie tai, kaip ieškovė vertino atsakovo kreditingumą prieš suteikdama jam kreditą bei konstatuodamas, kad iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų duomenų neaišku, ar ieškovė įgyvendino VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą įvertinti atsakovo kreditingumą prieš suteikdama atsakovui kreditą, privalėjo ne pasiūlyti ieškovei pateikti trūkstamą informaciją, bet nustatyti ieškinio trūkumus arba atsisakyti tokį ieškinį priimti.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. 2024 m. balandžio 19 d. teisme gauti ieškovės atlikto atsakovo kreditingumo vertinimo priedai (reg. Nr. DOK- 9730). Ieškovė nurodė, kad kartu su apeliaciniu skundu nepridėjo minėtų įrodymų, todėl teikia juos kartu su lydraščiu.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo atliktą kreditingumo vertinimą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Minėti įrodymai apeliaciniame skunde nebuvo įvardinti kaip apeliacinio skundo priedai. Be to, ieškovė įrodymus apie atsakovo atliktą kreditingumo vertinimą pateikė jau pabaigus nagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. 2024 m. kovo 26 d. nutartimi procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-520-894/2024 priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. balandžio 25 d. 16:30 val. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus atsisako priimti.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl vartojimo kredito palūkanų, netesybų, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų priteisimo iš atsakovo pavėluoto įmokų mokėjimo atveju, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo: 1) 1 886,39 Eur negrąžinto kredito dalį; 2) 188,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 19,79 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.); 4) 23 proc. (969,93 Eur negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 22 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos; 5) 178,35 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 1 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. rugpjūčio 22 d.); 6) 10,49 Eur delspinigius; 7) 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 74,00 Eur žyminį mokestį; 9) 200,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
18. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi ieškinį priėmė ir pasiūlė ieškovei iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pabaigos pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kaip buvo vykdomi VKĮ 8 straipsnio 6 dalies reikalavimai patikrinti kredito gavėjo mokumą. Taip pat teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) turi vertinti vartojimo kredito sutarčių sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje.
19. Ieškovė jokių papildomų įrodymų neteikė, todėl 2023 m. gruodžio 14 d. pačios ieškovės prašymu buvo priimtas sprendimas už akių dėl atsakovo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies - priteista tik negrąžintas kreditas ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos. Kiti ieškinio materialūs reikalavimai buvo atmesti pritaikius VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatytas pasekmes, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
20. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktikos suformuotomis nuostatomis, kad pagal VKĮ pareigos atlikti vartojimo kredito gavėjimo kreditingumo įvertinimą tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020); ir kad teismui informavus ieškovą apie jo įrodinėjimo pareigą bei jam nepateikus įrodymų, kad buvo įvykdyta VKĮ numatyta kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo pareiga, yra pagrindas taikyti įstatyme numatytas pasekmes ir netenkinti reikalavimų priteisti vartojimo kredito palūkanas, netesybas ir mokesčius pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais.
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovei nurodytas pasiūlymas pateikti įrodymus buvo netinkamas, reikėjo ne siūlyti, o įpareigoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, kuris turėjo suprasti teismo nutartyje išdėstytus pasiūlymus ir jų nevykdymo pasekmes. CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymus pateikia šalys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Pastebėtina, kad civilinis procesas iš esmės grindžiamas rungtyniškumo ir dispozityvumo principais (CPK 12, 13 straipsniai). Tai reiškia, kad pati šalis sprendžia, kokiais įrodymais jai remtis, kokią medžiagą teikti, kaip vesti procesą. Svarbu pažymėti, kad teismui šios kategorijos bylose nėra priskirtas aktyvus vaidmuo.
22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad esą pats pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, nevertino informacijos apie kreditingumo vertinimo atlikimą kaip reikšmingos bei trukdančios priimti objektyvų sprendimą byloje. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas neturi pareigos vertinti kredito gavėjo mokumą. Tokia pareiga yra nustatyta kredito davėjui, o teismas tik patikrina, ar kredito gavėjo mokumas buvo vertinamas anksčiau, prieš suteikiant kreditą. Aplinkybė, kad įvertinus pateiktus įrodymus, buvo priimtas sprendimas tenkinti tik dalį reikalavimo, nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neobjektyvus. Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pagal CPK 263 straipsnio ir 286 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką, kuria pagrįstai vadovavosi kaip precedentu.
23. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o tų trūkumų nepašalinus turėjo atsisakyti priimti ieškinį, yra nepagrįsti. Pareiškusi, kad teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovė cituoja kasacinio teismo praktiką, kad „tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų“. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinys buvo pakankamai aiškus, išdėstytos aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, išdėstytas ieškinio reikalavimas (priteisti sumas), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė ieškinį. Ieškovė nenurodė, kuriuo iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų reikėjo atsisakyti priimti jos ieškinį, nenurodė ir tokių jos pateikto ieškinio trūkumų, kurie trukdė įgyvendinti civilinio proceso tikslus, t. y. išnagrinėti ieškinį pagal pateiktus įrodymus.
24. Apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito suteikimą, priteisimą (VKĮ 8 straipsnio 6, 7 dalys), laikėsi teismų praktikos, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatančias ieškinio priėmimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą (CPK 137 straipsnis, 179 straipsnis), todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.