Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis ši nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 p. bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams su įpareigojimais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. buvo nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 7 d. apie 11 val. prie kiosko Nr.11, esančio Karoliniškių turgavietėje (L.Asanavičiūtės g. 35, Vilniuje), M. Š. pasikėsino atvirai pagrobti G.Repšienei priklausantį 740 Lt vertės turtą: priėjęs prie prekystalio, ant kurio buvo padėta nukentėjusios rankinė, atsegė jos užtrauktuką, ištraukė iš jos 50 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 690 Lt grynųjų pinigų ir puolė bėgti, tačiau „Norfos“ parduotuvėje, esančioje L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, buvo sulaikytas praeivio.

Prokuroro teigimu, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį (305 str. 1 d. 4 p.). Nurodo, jog apylinkės teismas surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį nesilaikė šių ankščiau

išvardintų reikalavimų, skirdamas nuteistajam bausmę neatsižvelgė į visas nustatytas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Prokuroro manymu, skundžiamame nuosprendyje teismas apsiribojo tik išvardindamas aplinkybes reikšmingas bausmės skyrimui, tačiau jų neanalizavo ir nevertino, nenurodė, kurios aplinkybės ir kaip nulemia pasirinktos bausmės rūšį ir dydį. Pažymi, kad teismas nuosprendyje deklaratyviai teigė, kad M. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl jos bausmės dydžio nepasisakė. Nurodo, kad apylinkės teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos tyčinės kaltės formą, tačiau neužsimena apie kaltės rūšį. Prokuroro manymu, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. Š. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir tai neabejotinai turi įtakos skiriant griežtesnę bausmę.

Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į M. Š. asmenybę, t.y. į tai, kad jis naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas parodo aiškų nuteistojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų taisyklių, parodo, jog jis linkęs nusikalsti, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia. Pažymi, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dienos metu, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Nurodo, kad M. Š. 2014 m. vasario 14 d. atlikęs bausmę buvo paleistas iš pataisos namų, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, vartoja narkotines medžiagas. Pažymi, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neanalizavo ir nevertino. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas teisingai parinko BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t.y. laisvės atėmimo bausmę, tačiau nesivadovavo BK 61 str. 2 d. nuostatomis ir paskyrė tik 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kai pagal BK 61 str. 3 d. nuostatas šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų.

Prokuroro teigimu, apylinkės teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 4 p. bei BK 54 str. reikalavimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikydamas BK 54 str. įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, už padarytą nusikaltimą numatytą BK 178 str. 2 d. paskyrė savo rūšimi per švelnią, bausmės paskirties neatitinkančią bausmę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl paskirtos bausmės

Apelianto teigimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažeidė BK 54 str. bei BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalavimus neatsižvelgė ir neįvertino visų bausmės skyrimui turinčių reikšmę aplinkybių, nesilaikydamas bausmės individualizavimo nuostatų nuteistajam M. Š. už nusikaltimą numatytą BK 178 str. 2 d. paskyrė per švelnią bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskirtina prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia, tačiau nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys 63,71 eurų (220 Lt), kuris apylinkės teismo nuosprendžiu yra patenkintas, kiti nukentėjusiajai priklausantys pagrobti daiktai grąžinti. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (M. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Vertinant apelianto asmenybę, pažymėtina tai, kad M. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas trylika kartų teistas, taip pat ne kartą ir už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Nuteistasis yra baustas ir administracine tvarka, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, iš byloje esančios Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, jis turi priklausomybės sindromą (b.l.99). Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistajam skirti laisvės atėmimo bausmę.

M. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti G.Riepšienei priklausantį 740 lt vertės turtą) padarymą pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis teisingai nustatytas žemesnis nei vidurkis. Apylinkės teismas įvertinęs byloje nustatytą aplinkybę, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, padarė pagrįstą išvadą, jog tai neabejotinai mažina šios veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, todėl teisingai M. Š. paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytų BK 22 str., 178 str. 2 d. padarymą yra teisinga, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per švelni, todėl ją griežtinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje vadovaudamasis BK 75 str. 1 d., 2 d. neteisėtai ir nepagrįstai paskirtos bausmės vykdymą, su tam tikrais įpareigojimais, atidėjo 3 metams.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 str., baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, paskyrė nuteistajam M. Š. bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, tačiau šios bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 75 str., nuostatomis atidėjo nurodydamas, kad šiuo metu M. Š. psichoaktyvių medžiagų nevartoja, gydosi nuo šios priklausomybės, tokios šios aplinkybės leidžia tikėtis, kad jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios apylinkės teismo padarytos išvados nelaikytinos pagrįstomis.

Kaip jau paminėta šiame nuosprendyje, nuteistasis praeityje teistas trylika kartų, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Pažymėtina ir tai, kad M. Š. už paskutines nusikalstamas veikas bausmę atliko ir į laivę buvo išleistas 2014 m. vasario 14 d. Nusikaltimą už kur kurį šiuo metu jis yra teisiamas padarė 2014 m. spalio 7 d., t.y. praėjus neilgam laiko tarpui. Šios išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nusikalstamų veikų sistemingas darymas yra nuteistojo gyvenimo būdas, kurio tikėtina jis neketina keisti. Nuteistasis yra baustas ir administracine tvarka, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, iš byloje esančios Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, jis turi priklausomybės sindromą (b.l.99).

Išanalizavus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismas nepagrįstai atidėjo M. Š. paskirtos bausmės vykdymą ne tik dėl jo padaryto naujo apysunkio nusikaltimo pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, bet ir dėl duomenų, apibūdinančių nuteistojo asmenybę. Už praeityje padarytus nusikaltimus nuteistajam 2 kartus buvo taikyta amnestija, vieną kartą jis buvo paleistas lygtinai, tačiau iš to nuteistasis nepadarė jokių išvadų, toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas, šį kartą ir vėl pripažintas padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą. Todėl skundžiamame nuosprendyje padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai ir šį kartą bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo nepagrįsti ir neatitinkanti bylos aplinkybių.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu M. Š. paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nuosprendžio dalis, kuria M. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 p. ir nuteistajam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, naikinama. M. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė skiriama atlikti pataisos namuose.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo skyrimo nuteistajam M. Š.. Paskyrus gynėją, valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš M. Š. 83,03 eurų teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 str. 1 d. nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo konkrečiu atveju buvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas, kuriame pastarasis prašė bloginti nuteistojo teisinę padėtį. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str., 1 p., 2 p.,

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendį.

Šio nuosprendžio dalį, kuria M. Š. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 p. pagrindu, atidėtas trejiems metams, bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant auklėjimo poveikio priemones: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val. kasdien, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – panaikinti.

Nuteistajam M. Š. paskirtą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo laiką skaičiuoti nuo nuteistojo M. Š. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. Š., kuris sudaro 83,03 eurų atmesti.