- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- eI3-673-1161/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02274-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. (18.1)-PN-324 (toliau – ir Privalomasis nurodymas arba Nurodymas); 2) panaikinti Departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-9547 „Sprendimas dėl 2022 m. balandžio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. (18.1)-PN-324“ (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti iš atsakovo Departamento pareiškėjos naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėja taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu ištirti, ar Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 ir pakeistų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-179 (toliau – Tipinės taisyklės), priedo 42.1 ir 42¹ p. nuostatos, ta apimtimi, kuria yra nustatyta vandens lygių duomenų teikimo tvarka, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p., prašant nustatyti, kad minėtos Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ p. nuostatos ir atitinkamai, Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. nuostata yra panaikintinos ir negali būti taikomos nuo jų priėmimo dienos. Taip pat pareiškėja prašo sustabdyti šio skundo pagrindu užvestos bylos nagrinėjimą: 1) nusprendus kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą – iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės bylą dėl Tipinių taisyklių nuostatų teisėtumo; 2) nusprendus nesikreipti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą – iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta iš esmės panaši administracinė byla Nr. eA-1320-624/2022.
Nurodo, kad priimant Sprendimą bei Nurodymą buvo pažeisti pamatiniai viešojo administravimo ir teisinės valstybės principai, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, dėl ko Sprendimas bei Nurodymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju vertintina, kad skundžiamas Nurodymas neatitinka privalomajam nurodymui bei administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi: Nurodymui duoti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, Nurodymo davimo metu neegzistavo aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Akcentuoja, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamus duomenis neatlygintinai realiu laiku viešai pateikiant (saugant) internete (nuorodoje (duomenys neskelbtini)) ir pateikiant nuorodą į šiuos duomenis Agentūrai, Nurodymo davimo momentu jokio pažeidimo nebuvo daroma ir esamuoju momentu nėra daroma. Patikrinimo aktas, kurio pagrindu duotas Nurodymas, yra neteisėtas ne tik dėl to, kad pareiškėja apskritai nėra padariusi Patikrinimo akte nurodyto pažeidimo, bet ir dėl Inspekcijos pareigūnų padarytų procedūrinių pažeidimų. Kadangi pareiškėjai nebuvo užtikrinta teisė į objektyvų jos veiklos patikrinimą, neteisėto Patikrinimo akto pagrindu pareiškėjai negalėjo būti surašytas Nurodymas.
Nurodo, kad atliekant pareiškėjos planinį teminį patikrinimą ir surašant Patikrinimo aktą bei duodant Nurodymą, teisės aktų reikalavimai nebuvo užtikrinti, kadangi, kaip pripažino ir pats Departamentas Sprendime, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai: 1) Patikrinimo aktas pareiškėjai buvo įteiktas praleidus šio veiksmo atlikimo terminą, numatytą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) (patikrinimo metu galiojusia redakcija) 59 p., kuris numato - „baigęs planinį ar neplaninį patikrinimą, pareigūnas ūkio subjektui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patikrinimo ar tyrimo užbaigimo tikrinamam ūkio subjektui ar jo atstovui pasirašytinai įteikia patikrinimo akto antrąjį egzempliorių ir kontrolinį klausimyną“ (Patikrinimas buvo baigtas 2022 m. sausio 13 d. Patikrinimo aktą pareigūnai pateikė pareiškėjos direktoriui pasirašyti tik po 4 darbo dienų nuo Patikrinimo akto surašymo, t. y. 2022 m. sausio 19 d.); 2) prie Patikrinimo akto nebuvo pridėti priedai; 3) atliekant Patikrinimą nebuvo surašytas kontrolinis klausimynas, privalomas pagal Patikrinimų taisyklių 27.7. p., kuris numato, kad be kitų veiksmų, aplinkos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo užpildyti kontrolinį klausimyną ir surašyti patikrinimo aktą, nustačius pažeidimus, nustatyti terminą jiems pašalinti ir (arba) pagal kompetenciją taikyti teisės aktuose numatytas teisinio poveikio priemones. Patikrinimų taisyklių 27.5. p. įpareigoja pareigūnus, atliekančius patikrinimą, laikytis Patikrinimų taisyklių reikalavimų: patikrinimo metu vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei Taisyklių nuostatomis.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Departamento skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog toks klausimynas jai nebuvo pateiktas, vertinami kaip nepagrįsti, kai tuo tarpu pats Departamentas tame pačiame Sprendime nurodo, kad patikrinimo kontrolinis klausimynas yra patikrinimo akto priedas, kuriame fiksuojama pirminė informacija ir jis naudojamas kaip pagalbinė priemonė vykdant patikrinimą ir pagal Patikrinimų taisyklių 59 p. jis yra privalomas. Šiuo atveju, nors, kaip nurodo Departamentas skundžiamame Sprendime, Departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. AD1-337 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. AD1-282 „Dėl kontrolinių klausimynų“ pakeitimo“ nėra patvirtintas klausimynas, kuris turėtų būti pildomas tikrinant hidroelektrines, tačiau to paties įsakymo 3.1. p. reglamentuota, kad padalinių atsakingi pareigūnai asmeniškai atsako už kontrolinių klausimynų pildymą atliekant patikrinimus ir šių klausimynų buvimą objektų bylose. Šiuo atveju vertintina, kad nepildant klausimyno, nebuvo tinkamai užfiksuota pirminė informacija, reikalinga patikrinimui atlikti ir patikrinimo aktui surašyti.
Pažymi, kad anksčiau atliekant pareiškėjos patikrinimą, kontrolinis klausimynas buvo pildomas ir prie 2020 m. spalio 22 d. Patikrinimo akto Nr. PA65-126 buvo pridėtas. Šiuo atveju, pareiškėjos teigimu, Departamentas taiko dvigubus standartus, kas nekoreliuoja su teisinės valstybės principu, – vienu atveju, pareigūnams atliekant pareiškėjos patikrinimą, Departamento pareigūnai laiko, kad klausimynas turi būti užpildytas, o kitu atveju, Departamento pareigūnai savavališkai sprendžia, kad klausimynas neturi būti pildomas, o pats Departamentas tokią poziciją patvirtina.
Teigia, kad surašant Patikrinimo aktą, pareiškėjai nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus, kurie turi būti pridėti prie Patikrinimo akto (LR Viešojo administravimo įstatymo 27 str. 2 d. pažeidimas). Pareiškėjos patikrinimas tęsėsi nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. sausio 13 d. Patikrinimo aktą pareigūnai pateikė pareiškėjos direktoriui pasirašyti tik po 4 darbo dienų nuo Patikrinimo akto surašymo, t. y. 2022 m. sausio 19 d., kai pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. 5 p. nebegalėjo pateikti paaiškinimų. Atitinkamai, buvo pažeistas ne tik Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. 5 p., bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 str. 2 d. (redakcija galiojusi Patikrinimo metu), kurioje reglamentuota, kad Paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti ir kartu su tikrintojų parašais pridedami prie patikrinimo akto (išvados).
Paaiškina, kad prie Patikrinimo akto nėra pridėta Patikrinimo aktu padarytas išvadas dėl padaryto Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. pažeidimo, patvirtinančių dokumentų, juo labiau jokių teisinių tai pagrindžiančių argumentų ar faktų. Šiuo atveju pareigūnams, atlikusiems Patikrinimą, nebuvo jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo Patikrinimų taisyklėse nustatytos patikrinimų atlikimo tvarkos, o juo labiau jokie pranešimai apie nukrypimą nuo tvarkos pareiškėjai nebuvo pateikti, dėl ko akivaizdu, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Taigi, būtent dėl padarytų procedūrinių pareiškėjos veiklos patikrinimo pažeidimų, kurie yra esminiai, lėmę Nurodyme užfiksuotų duomenų neteisingumą bei nepagrįstumą, darytina pagrįsta išvada, kad skundžiamas Nurodymas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, padaryti pažeidimai negali būti traktuojami formaliais ir mažareikšmiais. Tokia situacija nekoreliuoja ne tik su teisingumo ir protingumo, bet ir su teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principais. Dėl pažeistų Patikrinimų taisyklių ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatų nebuvo užtikrintas objektyvus ginčo aplinkybių vertinimas, nebuvo apskritai nustatytas Nurodymo surašymo pagrindas. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju, ginčijamas Nurodymas priimtas remiantis neteisėto ir neobjektyvaus Patikrinimo akto pagrindu ir tai yra pagrindas pareiškėjos ginčijamą Nurodymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Nurodo, kad Nurodymas Inspekcijos buvo duotas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. pagrindu bei remiantis Patikrinimo akto išvadomis, kad: (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens lygių „matavimų duomenys nėra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikia ir (ar) nepatikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodų į HE interneto svetainėje viešai privalomus skelbti vandens lygių duomenis“, tuo pažeidžiant Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. ir 42¹ p. reikalavimus. Nurodyme pastebėta, kad duomenys dar nėra teikiami nuo paskutinio patikrinimo (2021 m. kovo 23 d. patikrinimo aktas Nr. (18.1)-PA-807) išvadų. Tuo tarpu skundžiamame Sprendime Departamentas teigia, kad atsižvelgiant į žodžio „viešas“ reikšmes, internetinės svetainės ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)) duomenys, kai vandens lygių istorijos duomenys gali būti prieinami tik sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, yra viešai neprieinami (neskelbiami), todėl pareiškėjos teikta nuoroda į internetinę svetainę neatitinka Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. reikalavimų, pateikti duomenys yra prieinami tik ribotam ratui subjektų – yra viešai neprieinami (neskelbiami) ir dėl to sudaromos kliūtys efektyvios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atlikimui, taip pat Aplinkos apsaugos agentūra negali užtikrinti visuomenės teisės gauti informaciją apie vandens lygius visa apimtimi, kaip tai numato Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašas, patvirtintas 1999 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1175 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju vertintina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. įtvirtinto pagrindo Inspekcijai duoti Nurodymą nebuvo, atitinkamai nesutiktina ir su Departamento skundžiamame Sprendime dėstomais argumentais, kadangi: pareiškėja Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. ir 42¹ p. reikalavimus yra įvykdžiusi ir vykdo esamuoju momentu (t.y. tvenkinyje ir žemutiniame bjefe realiu laiku viešai teikia (saugo) vandens lygių duomenis). Šiuo atveju Inspekcija bei Departamentas skirtingai aiškina tariamai pareiškėjos padaryto pažeidimo turinį, todėl Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. nuostatų turinio išaiškinimas ir yra esminis nagrinėjant šalių ginčą. Taigi, nors Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. nuostata įpareigoja HE savininkus pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas tik į viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (t.y. iii) sąlyga), tačiau Departamentas nepagrįstai šį reikalavimą taiko ir Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. nuostatos daliai (t.y. ii) sąlygai), įpareigojančiai HE savininkus saugoti duomenis ne trumpiau kaip vienus metus ir nepagrįstai išplečia ii) sąlygos apimtį, reikalaudamas ir ne trumpiau kaip vienus metus saugomus/prieinamus duomenis saugoti/būti prieinamus viešai.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuoroda į vandens lygių duomenis Agentūrai buvo pateikta Lietuvos hidroenergetikų asociacijos 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. 02/20-07-01 (tai pažymėta ir skundžiamo Sprendimo 5 psl.). Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Departamentas laiko, jog rašte pateikta nuoroda nesudaro pagrindo teigti, kad Nurodymas yra pareiškėjai teiktas nepagrįstai, kadangi Agentūrai pateikta nuoroda į vandens lygių duomenis, pagal kurią pasiekiama tik viena vandens lygio reikšmė realiu laiku (prisijungimo metu), o kiti vandens lygių duomenys, nurodyti Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. (matuojami kas valandą ir viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus), pasiekiami tik sumokėjus nustatyto dydžio mokestį. Taigi, akivaizdu, kad Departamentas išplečia Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. sąlygą ir reikalaudamas ir ne trumpiau kaip vienus metus saugomus/prieinamus duomenis saugoti/būti prieinamus viešai.
Akcentuoja, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku, tačiau sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai, nėra įtvirtinta. Taigi, atitinkamai, informacijos (duomenų) prieinamumas (saugojimas) ne trumpiau kaip vienus metus negali būti prilyginamas informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „neatlygintinai“/“neprisijungus“ ar informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „viešai“. Pažymėtina ir tai, kad Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. įtvirtintas reikalavimas pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Taigi, kadangi Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. įtvirtina tris skirtingas sąvokas, darytina išvada, kad tiek logine, tiek gramatine prasme Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. sąvoka „viešai skelbiami“ galėtų būti siejama su Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta sąvoka „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“, kadangi, kaip buvo minėta, Tipinės taisyklės reikalavimą „viešai“ pateikti (saugoti) nustato tik realiu laiku fiksuojamiems duomenims, bet ne trumpiau kaip vienus metus prieinamiems (saugomiems) duomenims.
Daro išvadą, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. nesant įtvirtintai sąlygai, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai, spręstina, kad nesant teisinio pagrindo Inspekcijos pareigūnai Patikrinimo akte nurodė pažeidimą, kad „matavimų duomenys nėra viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus”, o Departamentas skundžiamame Sprendime nurodė pažeidimą, kad „matavimų duomenys nėra realiu laiku viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus” (Sprendimo 4 psl.). Be to, nurodytą pažeidimą paneigia interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) esanti informacija. Pareiškėja duomenis skelbia viešai būtent pagal Tipinių taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Taigi, informacija, pateikiama interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), atitinka Įsakymu Nr. D1-179 patvirtintą Tipinių taisyklių formos pavyzdžio 5 priedo pavyzdį – atsispindi metai–mėnuo–diena valandos:minutės, vandens lygis aukštutiniame bjefe metrais (centimetro tikslumu), vandens lygis žemutiniame bjefe metrais (centimetro tikslumu). Atitinkamai, Inspekcija neturėjo pagrindo duoti Nurodymą ir juo nurodyti pareiškėjai „<...> vandens lygių duomenis teikti pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą <..>“, o tuo tarpu Departamentas skundžiamu Sprendimu neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja nėra įvykdžiusi Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. nurodytų reikalavimų. (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio vandens lygių duomenys, matuojami kas valandą, yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje ir jie yra pasiekiami neatlygintinai ir neprisijungus visiems to norintiems ((duomenys neskelbtini)).
Akcentuoja, kad pareiškėjai tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamus duomenis neatlygintinai realiu laiku viešai pateikiant (saugant) internete (nuorodoje (duomenys neskelbtini)) ir pateikiant nuorodą į šiuos duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai, o prieigą prie vandens lygių istorijos duomenų sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, tiek Patikrinimo akto surašymo metu, tiek ir Nurodymo davimo momentu Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. pažeidimų nebuvo daroma ir esamuoju momentu nėra daroma.
Pažymi, kad Tipinių taisyklių priedo 42² p. įpareigoja Agentūrą skelbti HE internetinės svetainės nuorodas, o ne duomenis ar duomenų santraukas (pagal Tvarkos aprašo 22.5 p.), o Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. HE savininką - pateikti ir (ar) patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Tipinių taisyklių 42¹ p. nuostata nenumato HE savininkui privalomos sąlygos užtikrinti, kad tvenkinio vandens lygių duomenys (tiek realiu laiku, tiek ir ne trumpiau kaip vienerius metus saugomi) viešai būtų prieinami Agentūros interneto svetainėje. Juo labiau ir Tipinių taisyklių 42² p. nekelia reikalavimo Agentūrai tokius duomenis viešai skelbti jos interneto svetainėje. Atitinkamai, nėra teisės aktais grįsto paaiškinimo, kodėl Agentūra, gavusi nuorodą į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, šios nuorodos neskelbia savo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), kai pateiktoje HE interneto svetainėje realiu laiku viešai yra pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių (duomenys neskelbtini) HE tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. Atitinkamai, darytina išvada, kad Agentūra, turėdama informaciją apie (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio vandens lygius, galimai sąmoningai neskelbia Agentūros interneto svetainėje pareiškėjos pateiktos nuorodos, tuo pažeisdama Tipinių taisyklių priedo nuostatas. Taigi, Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. esant įtvirtintam reikalavimui hidroelektrinių savininkams pateikti ir (ar) patikslinti agentūrai nuorodas į viešai skelbiamus vandens lygių duomenis ir Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. nesant įtvirtintai sąlygai, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai, spręstina, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. pažeidimai Patikrinimo akte nurodyti nepagrįstai.
Teigia, kad Departamento pareigūnai tokiose pačiose faktinėse situacijose vienu atveju vertina, kad tas pats Tipinių taisyklių 42.1 p. reikalavimas nepažeidžiamas, o kitu atveju (nagrinėjamu) - pažeidžiamas. Nekoreliuoja su teisinės valstybės principu ir situacija, kai 2021 m. sausio 6 d. patikrinus pareiškėją, Departamento pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad: “patikrinimo metu aplinkosauginiai pažeidimai neužfiksuoti”. Pareiškėjos vertinimu, atvejai, kai teisinis reglamentavimas yra neaiškus, o kontroliuojanti institucija sukuria prielaidas apkaltinti ūkio subjektą (pareiškėją) nesilaikant klaidinančio teisinio reglamentavimo neturėtų būti praktikuojami.
Pažymi, kad vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nuorodoje (duomenys neskelbtini) atitinka Tipinių taisyklių reikalavimus. Pažymi ir tai, kad informacijos pateikimas „viešai“ negali būti lyginamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“ ar “neprisijungus”. Nepaisant to, jog įstatymai konkrečiai nereglamentuoja bendrinės sąvokos „viešas skelbimas“ ar „viešas pateikimas“, šių žodžių prasmė analizuotina vertinant artimiausius santykius reglamentuojančius teisės aktus. LR Visuomenės informavimo nuostatos suponuoja, jog viešoji informacija privalo būti nemokama tik tais atvejais, kai ją teikia valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (su išimtimi dėl mokesčio už paslaugos teikimą ėmimo), tuo tarpu, privatiems juridiniams asmenims nėra numatyta reikalavimo teikti viešąją informaciją apie savo veiklą nemokamai, kas taip pat reiškia, jog viešos informacijos atlygintinumas savaime neapsprendžia tokios informacijos viešumo. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje Nr. C-161/17, galima daryti išvadą, jog „viešu paskelbimu“ laikytina situacija, kurios pagrindu pakanka, kad informacija būtų pateikta visuomenei, t. y. neribotam potencialių adresatų skaičiui, tokiu būdu, kad asmenys turėtų galimybę su tokia informacija susipažinti, nepaisant to, ar jie tokia galimybe pasinaudoja. Atitinkamai, vertinant, kad Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje realiu laiku viešai pateikiamus hidroelektrinių vandens lygių matavimų duomenis gali pasiekti neribotas skaičius asmenų neatlygintinai, o prieiga prie išsamių (saugomų) duomenų suteikiama neribotam skaičiui asmenų, tik su sąlyga, kad tokia galimybe jie naudojasi prisijungdami ir/ar atlygintinai ir/ar sutikę nekopijuoti, neplatinti, neatkurti ar neatvaizduoti duomenų turinio, manytina, kad prisijungimo, atlygintinumo ar sutikimo sąlyga savaime nedaro tokios informacijos viešai neprieinama. Be to, svarbu akcentuoti, kad ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantiems pareigūnams prieiga prie išsamių (saugomų) duomenų suteikiama neatlygintinai, suteikiant jiems prisijungimus (vartotojo vardą, slaptažodį) prie duomenų.
Paaiškina, kad duomenų pateikimas „realiu laiku“ sietinas su jų pateikimu valandos intervalu, kai duomenys kas valandą yra matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis. Taigi, hidroelektrinės savininkas turi pareigą realiu laiku kas valandą pateikti vandens lygių duomenis viešoje nuorodoje. Šiuo atveju Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) teikiami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) ir jie yra pasiekiami neatlygintinai. Pažymėtina, kad realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. Nagrinėjamu atveju, Departamento pateikta žodžio „viešas“ reikšmė nesiejama su sąlyga „neatlygintinas“, todėl ji nepagrindžia Departamento pozicijos. Pareiškėja pateikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą dėl žodžių “viešas” bei “neatlygintinas” reikšmės. Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino, kad informacijos pateikimas „viešai“ negali būti tapatinamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“. Taigi, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateikta žodžio „viešas“ reikšmė paneigia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos poziciją dėl duomenų teikimo pagal Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p., t. y., kad internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) duomenys, kai HE vandens lygių istorijos duomenys prieinami tik sumokėjus tam tikrą mokestį, yra viešai neprieinami (neskelbiami) ir neatitinkantys Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimų.
Teigia, kad pareiškėja nėra subjektas, kuriam būtų taikomi Tvarkos aprašo reikalavimai, taigi, nagrinėjamoje situacijoje Tvarkos aprašas apskritai netaikytinas, kadangi: 1) Tipinių taisyklių nuostatos neteikia jokios nuorodos į Tvarkos aprašą, t. y. Tipinėse taisyklėse nenumatyta, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtintas reikalavimas HE savininkų turi būti vykdomas pagal Tvarkos aprašo nuostatas; 2) Tvarkos aprašo 3 p. nustatyta, kad „Tvarkos apraše nustatytos tvarkos turi laikytis institucijos, kurios sukuria informaciją apie aplinką (toliau – Informacija) arba ja disponuoja“. Pareiškėja nelaikytina „Institucija“, kaip ši sąvoka yra apibrėžta Tvarkos aprašo 4 p.; 3) pagal Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. reikalavimą realiu laiku viešai pateikiama (saugoma) informacija neatitinka „Institucijos turimos informacijos“ ar „Institucijai skirtos informacijos“ sąvokos, kaip tai yra numatyta Tvarkos aprašo 4 p.; 4) Tvarkos aprašo nuostatos numato, kad „Institucijų turima ar joms skirta informacija teikiama pagal žodinį arba rašytinį prašymą“ (6 p.). Šiuo atveju, vandens lygių duomenys Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. pagrindu nėra teikiami (saugomi) realiu laiku viešai pagal pareiškėjo žodinį ar rašytinį prašymą; 5) informacija pagal Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. reikalavimą nepatenka į Tvarkos aprašo 22 p. nurodytos informacijos apimtį, kurią Institucijos pagal kompetenciją turi skelbti.
Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1223-331/2022 spręsdamas tarp pareiškėjos ir Departamento kilusį ginčą, taip pat pasisakė, kad pareiškėja nėra subjektas, kuriam yra skirtos Tvarkos apraše įtvirtintos teisės normos. Net jeigu ginčo situacijoje būtų pagrindas taikyti Tvarkos aprašą, šio 27 p. numato galimybę reikalauti iš pareiškėjo padengti informacijos teikimo sąnaudas. Pakartotina, kad tokią teisę numato ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 6, 7 d. Taigi, ginčo situacija negali būti interpretuojama išimtinai remiantis tik Tvarkos aprašo 26 p. ir eliminuojant 27 p. Pažymi, kad duomenis „viešai pateikti“ ir „padaryti prieinamais“ yra du skirtingi dalykai. Kaip matyti, Tipinių taisyklių priedo 42.1 p taip pat yra išskiriamos šios dvi sąvokos: „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“ ir „prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus“. Duomenų „padarymas prieinamais“ interneto svetainėje reikalauja papildomų sąnaudų – t. y. kaupti duomenis reikalingi serveriai, programinė įranga, jų priežiūra, administravimas, taip pat personalo resursai informacijos apdorojimui ir pateikimui ir t.t. Institucijoms tapatinant šias sąvokas išeina, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 bei 42¹ p. paneigiama tiek Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 6, 7 d., tiek Tvarkos aprašo 27 p. įtvirtinta atlygintinumo už informacijos pateikimo sąnaudas išlyga. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB taip pat numato valdžios institucijoms teisę imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio. Akcentuoja, kad vadovaujantis Energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 217.1 p., elektrinės iš Hidrometeorologijos tarnybos turi gauti informaciją, be kita ko, vandens šaltinio: debitus, vandens lygius, temperatūrą, ledo susidarymo reiškinius, tačiau tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamų specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologijos paslaugų“ 2 p., yra mokama. Taigi, susidaro situacija, kai valstybė turi teisę teikti privačioms hidroelektrinėms ir bet kokiems kitiems asmenims vandens lygių duomenis atlygintinai, o hidroelektrinės privalo visiems skelbti juos viešai, t. y. atsakovo bei Aplinkos ministerijos nuomone, neatlygintinai. Tokia situacija nekoreliuoja su sąžiningumo bei lygybės prieš įstatymą principais, ypač kai įstaigos, turinčios teisę imti atlygį už duomenų teikimą iš hidroelektrinių ir yra išlaikomos iš hidroelektrinių savininkų sumokamų mokesčių.
Mano, kad nagrinėjamu atveju, Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹. p. prieštarauja teisėkūroje taikomam aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 3 str. 2 d. 6 p.), kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹. p. suformuluoti neaiškiai, netiksliai ir dviprasmiškai. Pareiškėjo vertinimu, visi neaiškumai, kylantys iš netiksliai ir dviprasmiškai suformuluotos teisės normos, turi būti aiškinami ūkio subjekto, kurio atžvilgiu teisės norma taikoma (pareiškėjos), naudai, priešingu atveju būtų pažeidžiami konstitucinis teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principai. Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p. įtvirtintos trys sąlygos, kurias hidroelektrinių savininkai privalo užtikrinti, sukuria HE savininkams teisėtą lūkestį, kad tuo atveju, jei jie atliks visus nuo jų valios priklausančius ir Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p. numatytus veiksmus, susijusius su duomenų teikimu, tuomet jie bus tinkamai įvykdę Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p. nuostatas. Tačiau Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p. nustatytas teisinis reguliavimas sudaro akivaizdžias prielaidas pažeisti HE savininko teisėtą lūkestį, kadangi: 1) Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p. įtvirtintos trys skirtingos sąvokos, kurios Tipinėse taisyklėse nėra išaiškintos: sąvoka „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“; sąvoka „prieinami (saugomi)“, sąvoka „viešai skelbiami“. Kadangi nei Tipinės taisyklės, nei kiti įstatymai konkrečiai neišaiškina Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p. įtvirtintų sąvokų prasmės, tai yra terpė kilti ginčams su institucija (atsakovu), kas nagrinėjamoje administracinėje byloje, kaip ir daugelyje kitų bylų, ir yra nutikę; 2) Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. nuostata leidžia HE savininkui realiu laiku viešai pateikti (saugoti) ir vienerius metus padaryti prieinamus (saugomus) duomenis bet kurioje, HE savininko pasirinktoje interneto svetainėje, tačiau Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. įpareigoja HE savininkus turėti ir palaikyti HE interneto svetainę ir joje viešai skelbti duomenis. Be to, tokiu reguliavimu yra pažeidžiamas teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principas, nes HE savininko, pateikusio Agentūrai nuorodas į viešai pateikiamus (saugomus) duomenis, Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo trečiojo asmens – Agentūros veiksmų, kadangi Agentūrai turi reikšmės, į kokius HE interneto svetainėje pateikiamus duomenis HE savininkas yra pateikęs nuorodas (t.y. į visus duomenis, ar tik į viešai skelbiamus) ir, atitinkamai, Agentūra HE savininko pateiktą nuorodą gali laikyti netinkama ir atsisakyti ją skelbti interneto svetainėje. Kas pareiškėjos atžvilgiu ir buvo padaryta, buvo atsisakyta paskelbti pateiktą nuorodą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Agentūrai yra reikalingos paskelbti HE internetinės svetainės nuorodos, kuriose skelbiami visi vandens lygių duomenys, neapsiribojant tik realiu laiku viešai skelbiamais duomenimis. Ir nors Tipinių taisyklių priedo 42¹ ir 42² p. nukreipia į Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunkčio nuostatą, tačiau šioje nuostatoje nėra sąvokų „vandens lygių duomenų skelbimas“ ar „viešas skelbimas“, dėl ko akivaizdu, kad teisinis reglamentavimas neaiškus, netikslus ir dviprasmiškas. Pareiškėjos vertinimu, Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. minimas informacijos pateikimas „viešai“ negali būti lyginamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“ ir/ar „neprisijungus“. Tapatinant minėtas dvi sąvokas išeina, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 bei 42¹ p. paneigiama tiek Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 6 d., 7 d., tiek Tvarkos aprašo 27 p. įtvirtinta atlygintinumo už informacijos pateikimo sąnaudas išlyga. Taigi, akivaizdu, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 bei 42¹ p. reglamentavimas suformuluotas neaiškiai, nesuprantamai, prieštaringai, Tipinių taisyklių priedo 42.1 bei 42¹ p. nuostatos neaiškios, netikslios.
Pažymi, kad nors Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nėra nurodyta per kiek laiko turi būti duodamas privalomasis nurodymas, tačiau vertintina, kad Nurodymo davimas praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po atlikto Patikrinimo ir Patikrinimo akto surašymo, nekoreliuoja ne tik su teisingumo ir protingumo, bet ir su teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principais. Be to, pažymėtina, kad 2021 m. kovo 23 d. Patikrinimo akto Nr. (18.1)-PA-807 pagrindu pareiškėjai buvo surašytas nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J47-243/2021/J01 ir paskirta sankcija už 2021 m. kovo 23 d. patikrinimo akte Nr. (18.1)-PA-807 nustatytus pažeidimus, tame tarpe ir už neįvykdymą 2020 m. gruodžio 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-43 (atitinkamai, už Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimų pažeidimus). Pareiškėjai taip pat 2020 m. spalio 22 d. Patikrinimo akto Nr. PA65-126 pagrindu, už Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimų pažeidimus buvo surašytas nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J47-242/2021/J01 ir paskirta sankcija už 2020 m. spalio 22 d. Patikrinimo akte Nr. PA65-126 nustatytus pažeidimus, tame tarpe ir už Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimų pažeidimus. Taigi, šiuo atveju Departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius jau yra surašęs pareiškėjai du skirtingus nutarimus iš esmės dėl to paties teisiškai reikšmingo fakto – Tipinių taisyklių priedo 42.1, 42¹ p. reikalavimų įgyvendinimo. Minėtus nutarimus pareiškėja apskundė teismui, ginčas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Pareiškėjos nuomone, Departamentas netinkamai naudojasi savo diskrecijos teise ir be perstojo taiko poveikio priemones pareiškėjai. Pareiškėja yra priversta gintis nuo neteisėtų ir nepagrįstų Inspekcijos nurodymų, dėl ko net tik trikdoma pareiškėjos veikla, neužtikrinamas teisinio reguliavimo tikrumas ir stabilumas, bet ir pažeidžiami sąžiningumo bei protingumo principai.
Paaiškina, kad reikalavimas panaikinti Departamento Sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Nurodymą, todėl, pripažinus Nurodymą neteisėtu ir todėl naikintinu, kartu naikintinas ir Pareiškėjos skundžiamas Departamento Sprendimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad LVAT buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-483-520/2022 ir 2022 m. birželio 15 d. priimtas sprendimas, kuriame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytos išvados yra aktualios ir reikšmingos teismui priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje. LVAT išaiškino Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. nuostatas tokia prasme, kaip ją aiškino pareiškėjas savo skunde, t. y., kad: 1) Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku; 2) Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai; 3) Aplinkos apsaugos agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Patikrinimo metu 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovas nustatė ir ginčo byloje dėl to nėra, jog vandens lygiai (duomenys neskelbtini) HE tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe kas valandą matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir šie duomenys yra pateikiami nuorodoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, dar 2021 m. vasario 1 d. raštu yra suteikęs neatlygintiną prieigą (pateikęs prisijungimus) prie internete, nuorodoje (duomenys neskelbtini) .xlsx formatu saugomų vandens lygių istorinių duomenų, prieigą pareiškėjas pareigūnams taip pat pateikė 2021 m. lapkričio 18 d. el. laišku. Pareiškėjas yra įvykdęs Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimus bei Privalomąjį nurodymą, t. y., jau 2020 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo metu, o vėliau ir 2022 m. sausio 13 d. Patikrinimo akto Nr. (18.1)-PA-133, kurio pagrindu duotas Nurodymas, surašymo metu Lietuvos hidroenergetikų asociacija buvo informavusi Aplinkos apsaugos agentūrą, kad Įsakymo Nr. D1-179 reikalavimus pareiškėjas yra įvykdęs, t. y., kad tvenkinio vandens lygių duomenis realiu laiku viešai pateikia Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), taigi, 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos hidroenergetikų asociacijos raštu Aplinkos apsaugos agentūrai nuoroda į viešai skelbiamus vandens lygių duomenis buvo pateikta.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad dar 2020 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo metu, o vėliau ir 2022 m. sausio 13 d. Patikrinimo akto Nr. (18.1)-PA-133, kurio pagrindu duotas Nurodymas, surašymo metu buvo aišku, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimus pareiškėjas yra įvykdę, tačiau dėl netinkamo Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. traktavimo atsakovas be jokio faktinio pagrindo davė pareiškėjai Nurodymą. Šiuo atveju aktualus ir 2022 m. birželio 8 d. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-657-525/2022. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nuorodoje (duomenys neskelbtini) atitinka Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimus.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-1320-624/2022 ir 2022 m. gruodžio 14 d. priimtas sprendimas, kuriame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytos išvados yra aktualios ir reikšmingos teismui priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje. Minėtoje byloje LVAT teisėjų kolegija, padarė išvadas: byloje pateikti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. raštai atsakovui patvirtina, kad šiais raštais pareiškėjas pateikė atsakovui nuorodą internete, kur buvo ir yra realiu laiku internete viešai pateikiami (saugomi) vandens lygių (duomenys neskelbtini) tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys ((duomenys neskelbtini)). Prisijungus prie nurodytu el. adresu esančios duomenų bazės matyti, kad joje yra viešai pateikiami eilės tvenkinių, iš jų – ir (duomenys neskelbtini) tvenkinio, žemutiniame bjefe vandens lygių duomenys. Šioje duomenų bazėje taip pat yra saugomi ir istoriniai vandens lygių duomenys, kuriuos galima atsisiųsti už atitinkamą atlyginimą. Teisėjų kolegija <...> įvertinusi tai, kad el. adresu (duomenys neskelbtini) internete yra skelbiami ir saugomi, viešai pateikiami vandens lygių (duomenys neskelbtini) tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys, iš jų – ir istoriniai vandens lygių duomenys, sprendžia, kad pareiškėjo minėtuose raštuose atsakovui pateikta nuoroda buvo tinkama ir pakankama, kad atsakovas galėtų realiu laiku internete viešai matyti vandens lygių (duomenys neskelbtini) tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamus duomenis, iš jų – ir istorinius vandens lygių duomenis. Pareiškėjos nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai Nurodymas duotas nesant jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog pareiškėjos skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovas paaiškina, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko pareiškėjai priklausančios (duomenys neskelbtini) tvenkinyje įrengtos hidroelektrinės ((duomenys neskelbtini)) planinį teminį patikrinimą. 2021 m. sausio 13 d. patikrinimo akte Nr. (18.1)-PA-133 užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio eksploatacijai 2014 m. lapkričio 14 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-366 patvirtintose (duomenys neskelbtini) tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse (toliau – Tvenkinio taisyklės) numatyta, jog tvenkinio vandens lygis viršutiniame blefe turi būti reguliuojamas taip, kad vandens lygis normaliomis sąlygomis negali pakilti daugiau kaip 0,1 m virš NPL (normaliai patvenktas vandens lygis – 135,12 m) ir ar nukristi žemiau 0,1 m žemiau NPL, vandens lygio pokytis per parą normaliomis sąlygomis negali viršyti 0,2 m (Tvenkinio taisyklių 14 p.). Remiantis Tvenkinio taisyklėmis, normaliomis sąlygomis maksimalus vandens lygio viršutiniame bjefe svyravimas gali būti iki 135,22 m, minimalus vandens lygis gali nukristi ne žemiau 135,02 m ribos. Vertinant pareiškėjos pateikiamus Tvenkinio viršutinio bjefo vandens lygių duomenis, kurie pateikiami tinklapyje nuoroda ((duomenys neskelbtini)), nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. normaliomis sąlygomis buvo viršytas viršutinio blefo vandens lygis (135,22 m) 409 kartus ir nuleistas žemiau 0,1 m už NPL (135,02 m) 115 kartų, tuo pažeidžiant Tvenkinių naudojimo ir priežiūros lipinių taisyklių 7 p., (duomenys neskelbtini) tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių 14.1. papunkčio ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama vandens lygių svyravimų matavimus (duomenys neskelbtini) tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe, neužtikrina, kad matavimų duomenys realiu laiku būtų viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Matavimų duomenys nėra viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikia ir (ar) nepatikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, tuo pažeisdama Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. ir 42¹ p. reikalavimus.
Teigia, kad atsižvelgiant į patikrinimo metu galiojusią teisminę praktiką, taip pat teisinį reglamentavimą bei patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareigūnai padarė išvadą, kad pareiškėjos pateikta nuoroda (duomenys neskelbtini) neatitinka Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunkčio reikalavimų, pateikti duomenys yra prieinami tik ribotam ratui subjektų – yra viešai neprieinami (neskelbiami). Remdamasis 2021 m. sausio 13 d. patikrinimo akto Nr. (18.1)-PA-133 išvadomis Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas pareiškėjai teikė Privalomąjį nurodymą, įpareigodamas iki 2022 m. gegužės 27 d. „5.1. remiantis privalomojo nurodymo 4 p. pateikta informacija, pareiškėjai užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, vandens lygių duomenys būtų prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus, vandens lygių duomenis teikti pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą, taip pat pateikti ir (ar) patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis.“
Šalies argumentai
Paaiškina, kad pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, pateikė Departamentui skundą, prašydama jį panaikinti. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, Sprendimu pareiškėjos skundo netenkino ir Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Departamentas, atsižvelgdamas į naujai suformuotą LVAT praktiką (2022 m. birželio 8 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-657-525/2022, 2022 m. birželio 15 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022), nurodo, kad pareiškėjos skundo dėl Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos Privalomojo nurodymo ir Departamento Sprendimo panaikinimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Departamento Inspekcijos Privalomojo nurodymo ir Departamento Sprendimo, teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad Departamento Inspekcijos 2022 m. sausio 13 d. patikrinimo akte Nr. (18.1)-PA-133 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. normaliomis sąlygomis buvo viršytas viršutinio blefo vandens lygis (135,22 m) 409 kartus ir nuleistas žemiau 0,1 m už NPL (135,02 m) 115 kartų, tuo pažeidžiant Tipinių taisyklių 7 p., (duomenys neskelbtini) tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių 14.1. p. ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Pareiškėja, vykdydama vandens lygių svyravimų matavimus (duomenys neskelbtini) tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe, neužtikrina, kad matavimų duomenys realiu laiku būtų viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Matavimų duomenys nėra viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Pareiškėja neteikia ir (ar) nepatikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, tuo pažeisdama Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. ir 42¹ p. reikalavimus.
Departamento Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. gegužės 27 d. užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, vandens lygių duomenys būtų prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus, vandens lygių duomenis teikti pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą, taip pat pateikti ir (ar) patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis.
Pareiškėja 2022 m. gegužės 5 d. pateikė Departamento direktoriui skundą dėl Privalomojo nurodymo, kuriame prašė jį panaikinti.
Departamentas Sprendimu pareiškėjos skundo netenkino ir Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Departamentas darė išvadą, kad Departamento pareigūnai patikrinimo metu nustatę, jog pareiškėja, eksploatuojanti hidroelektrinę, įrengtą (duomenys neskelbtini) tvenkinyje ((duomenys neskelbtini)), vykdo vandens lygių svyravimų matavimus tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe, tačiau matavimų duomenys nėra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) ne trumpiau kaip vienerius metus, taip pat pareiškėja neteikia ir (ar) nepatikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodų į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai privalomus skelbti vandens lygių duomenis, tuo pažeisdama Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. ir 42¹ p. reikalavimus.
Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu ir Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 4 str. 1 p. numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu, įpareigojančiu užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
AAVKĮ 2 str. 6 d. nurodyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Privalomu nurodymu sukuriamos atitinkamos pareigos. Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.
Tipinių taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) priedo 42.1 p. numatyta, kad HE savininkų pareiga užtikrinti, jog vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienerius metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Dėl gedimų nutrūkus vandens lygių automatiniam matavimui ir (ar) duomenų teikimui internete šio papunkčio reikalavimai gali būti nevykdomi ne daugiau kaip 10 parų per metus.
Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. nurodoma, kad HE savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje.
Tipinių taisyklių 42² p. nurodyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra interneto svetainėje skelbia HE internetinės svetainės nuorodas, kuriose skelbiami vandens lygių duomenys, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje.
Tvarkos aprašo 26 punktas numato, kad institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama. O pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai).
Teismas pažymi, jog pareiškėja pateiktame skunde teismui buvo suformulavusi ir reikalavimus dėl kreipimosi į LVAT bei bylos sustabdymo, tačiau papildomai teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodžiusi LVAT priimtus sprendimas, kuriuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytos išvados yra aktualios ir reikšmingos teismui priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje. Taip pat rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja reiškia reikalavimus dėl Departamento Privalomojo nurodymo ir Sprendimo panaikinimo, tačiau reikalavimų dėl bylos stabdymo nebereiškia, neprašo kreiptis į LVAT, o prašo vadovautis pateikta LVAT praktika.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad LVAT savo formuojamoje praktikoje jau pateikė ginčui aktualių Tipinių taisyklių normų išaiškinimą, sprendžia, kad nėra tikslinga stabdyti bylą ir kreiptis į LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Teismas toliau nagrinės pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Privalomojo nurodymo ir Sprendimo panaikinimo.
Dėl Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų pažeidimo
Pareiškėja skunde teigia, kad Inspekcija bei Departamentas skirtingai nei pareiškėja aiškina Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. nuostatų turinį, todėl šių normų išaiškinimas ir yra esminis nagrinėjant šalių ginčą.
Pažymėtina, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (lot. be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022, įvertinęs teisinį reguliavimą, nustatytą 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintos Tipinės taisyklės, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 str. 1 d. ir 26 str., Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., Tvarkos aprašo 4, 26 ir 27 p. nuostatas, Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencija dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais) 4 str. 8 d., 5 str. 2 d. c p., 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB ir Direktyvos 90/313/EEB nuostatas, nurodė, kad net ir lingvistiškai aiškinant Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas, negalima daryti vienareikšmiškos ir aiškios išvados, jog HE savininkai yra įpareigoti ne trumpiau kaip vienus metus prieinamus (saugomus) duomenis pateikti viešai ir neatlygintinai visuomenei.
LVAT teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1320-624/2022 nurodė, kad pagal Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. nuostatas: 1) HE savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; 2) duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus (nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai); 3) Agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (viešai skelbiami tik realiu laiku gauti duomenys)). Pažymėjo, kad minėtoje byloje pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. raštai atsakovui patvirtina, kad šiais raštais pareiškėjas pateikė atsakovui nuorodą internete, kur buvo ir yra realiu laiku internete viešai pateikiami (saugomi) vandens lygių (duomenys neskelbtini) tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys ((duomenys neskelbtini)). Prisijungus prie nurodytu el. adresu esančios duomenų bazės matyti, kad joje yra viešai pateikiami eilės tvenkinių, iš jų – ir (duomenys neskelbtini) tvenkinio, žemutiniame bjefe vandens lygių duomenys. Šioje duomenų bazėje taip pat yra saugomi ir istoriniai vandens lygių duomenys, kuriuos galima atsisiųsti už atitinkamą atlyginimą. LVAT teisėjų kolegija sprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtuose raštuose atsakovui pateikta nuoroda buvo tinkama ir pakankama, kad atsakovas galėtų realiu laiku internete viešai matyti vandens lygių (duomenys neskelbtini) tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamus duomenis, iš jų – ir istorinius vandens lygių duomenis.
Nagrinėjamoje byloje pateiktas pareiškėjos 2020 m. gruodžio 9 d. raštas Agentūrai patvirtina, kad pareiškėja pateikė Agentūrai internetinę nuorodą, kurioje saugomi (duomenys neskelbtini) HE duomenys. Pareiškėjos 2020 m. gruodžio 18 d. raštas Agentūrai patvirtina, jog pareiškėja pateikė internetinę nuorodą, kurioje realiu laiku viešai pateikia (saugo) internete .xlsx failų format (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens lygių duomenis. Kaip matyti iš Departamento Inspekcijos 2021 m. sausio 6 d. Patikrinimo akto Nr. (18.1)-PA-7 atlikus neplaninį teminį pareiškėjos patikrinimą, aplinkosauginiai pažeidimai nenustatyti.
Įvertinus tai, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. raštais yra pateikusi Agentūrai nuorodas internete, kur buvo ir yra realiu laiku internete viešai pateikiami (saugomi) vandens lygių (duomenys neskelbtini) tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys ((duomenys neskelbtini)), taip pat vadovaujantis minėtuose LVAT sprendimuose pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad pareiškėja tinkamai įgyvendino Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimus. LVAT minėtuose sprendimuose vertino, kad nuorodos pateikimas atsakovui, kuriame galima realiu laiku stebėti vandens lygių duomenis yra pakankamas, bei nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos veiksmų neteisėtumo. Kadangi pareiškėja pateikė atsakovui internetinę nuorodą, kurioje galima viešai matyti (duomenys neskelbtini) tvenkinio, žemutiniame bjefe vandens lygių duomenis, taip, kaip tai yra numatyta Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimuose, todėl šiuo aspektu Departamentas nepagrįstai konstatavo minėtų taisyklių pažeidimą.
Dėl tokių duomenų teikimo sumokėjus tam tikrą mokestį, pažymėtina, jog vandens lygių duomenų atsisiuntimas už atitinkamą mokestį nėra vertintinas kaip pažeidimas. LVAT 2022 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 konstatavo, kad nei Orhuso konvencija, nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja privačių asmenų teikti neatlygintinai visuomenei kaupiamus ir saugomus už metus duomenis. Taigi, LVAT nustatytos atlygintinumo sąlygos nepripažino kaip pažeidimo. Vien tai, kad yra nustatytas mokestis gauti tokius duomenis, nereiškia, kad tokiu būdu yra apribojama galimybė gauti šiuos duomenis viešai. Teismo vertinimu, pareiškėja tinkamai įgyvendino Tipinių taisyklių reikalavimus, susijusius su nuorodos pateikimu Agentūrai, kurioje galima stebėti vandens lygius realiu laiku, o tokių duomenų teikimas už atlygį nedaro tokių duomenų viešai neprieinamais ir neapriboja galimybės gauti tokius duomenis. Duomenys apie minėtus vandens lygius (duomenys neskelbtini) HE yra suteikiami už mokestį, todėl tai nėra vertinama kaip viešumo sąlygos pažeidimas.
Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėja Departamentui 2021 m. vasario 1 d. raštu, taip pat 2021 m. lapkričio 18 d. el. laišku yra suteikusi nemokamą prieigą (atsiuntusi prisijungimo duomenis) prie duomenų.
Dėl Privalomojo nurodymo ir Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo
Pareiškėjos teigimu, Privalomojo nurodymo davimo metu nebuvo jokio pažeidimo. Taip pat nebuvo pildytas kontrolinis klausimynas, kaip to reikalauja teisės aktai, nebuvo suteikta pareiškėjai teisė pateikti paaiškinimus, Patikrinimo aktas pareiškėjos direktoriui pasirašyti pateiktas po 4 darbo dienų nuo Patikrinimo akto surašymo, kai pareiškėja nebegalėjo pateikti paaiškinimų. Be to, prie Patikrinimo akto nėra pridėta dėl tariamai padaryto Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. pažeidimo patvirtinančių dokumentų. Departamentas Sprendime pripažino kai kuriuos procedūrinius pažeidimus, tačiau nelaikė jų pakankamu pagrindu panaikinti Nurodymą.
Teismas šiame sprendime jau nustatė, kad atsakovas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėja pažeidė Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimus, todėl toliau bus vertinami pareiškėjos nurodyti atsakovo galimai atlikti procedūriniai pažeidimai.
Patikrinimų taisyklių (redakcija, galiojusi Patikrinimo metu) 59 punkte numatyta, kad baigęs planinį ar neplaninį patikrinimą, pareigūnas ūkio subjektui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patikrinimo ar tyrimo užbaigimo tikrinamam ūkio subjektui ar jo atstovui pasirašytinai įteikia patikrinimo akto antrąjį egzempliorių (Taisyklių priedas Nr. 8) ir kontrolinį klausimyną, o nesant tokiai galimybei, patikrinimo aktą ir kontrolinį klausimyną išsiunčia registruotu laišku tikrinamo ūkio subjekto registruotos buveinės adresu arba ūkio subjekto nurodytu el. paštu.
Departamentas ginčo Sprendime sutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad Patikrinimo aktas buvo įteiktas praleidus minėtų taisyklių 59 punktu numatyto šio veiksmo atlikimo terminą. Tačiau, Departamentas vertino, jog Patikrinimo akto vėlesnis įteikimas vertinamas kaip formalaus pobūdžio, nesukėlęs pareiškėjai neigiamų pasekmių. Teigia, kas Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti pastabas Patikrinimo akto pasirašytinai įteikimo metu. Pareiškėja savo pastabas išdėstė atskirame rašte, kurį pareigūnai priėmė ir įvertino, priimdami Privalomąjį nurodymą. Atsakovas nurodė, kad teisės aktais nėra patvirtintas klausimynas, kuris turėtų būti pildomas tikrinant hidroelektrines, todėl šiuo atveju pareiškėjos argumentai, jog toks klausimynas jai nebuvo pateiktas, vertinami kaip nepagrįsti. Remiantis pareigūno, teikusio Privalomąjį nurodymą paaiškinimu, prie Patikrinimo akto nebuvo pridėti priedai, tik dėl techninės klaidos.
Iš Patikrinimo akto matyti, jog kartu su juo nebuvo pateiktas kontrolinis klausimynas, nebuvo pridėti pareiškėjos paaiškinimai. Nors Departamentas ginčo Sprendime šių aplinkybių nevertino kaip pažeidimo, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis Patikrinimų taisyklių 59 punkto nuostatomis, Departamentas turėjo kartu su Patikrinimo aktu pateikti kontrolinį klausimyną, taip pat Patikrinimo aktas Departamento direktoriui pateiktas praleidus taisyklių 59 punkte nustatytą terminą. Be to, kartu su Patikrinimo aktu nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. pažeidimą. Nors atsakovas nurodė, kad šie priedai nebuvo pateikti dėl techninės klaidos, tačiau šių priedų nepateikimas galėjo turėti įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui. Atsakovas ginčo Sprendime teigia, kad klausimynas, kuris turėtų būti pildomas, nėra patvirtintas, tačiau iš pareiškėjos pateiktų ankstesnių pareiškėjos atliktų patikrinimų, kartu su patikrinimo aktais buvo pateikti kontroliniai klausimynai. Taip pat taisyklių 59 punktas įpareigoja kartu su Patikrinimo aktu pateikti kontrolinį klausimyną ne vėliau kaip kitą darbo dieną, todėl kontrolinio klausimyno nepateikimas ir Patikrinimo akto pateikimas praleidus nustatytą terminą, vertintini kaip procedūriniai pažeidimai.
Pažymėtina, jog Departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kurie buvo įvertinti priimant Privalomąjį nurodymą, tačiau nei iš Patikrinimo akto, nei iš Privalomojo nurodymo nėra matyti, jog pareiškėja buvo teikusi paaiškinimus ir kaip jie buvo vertinti priimant ginčijamą Privalomąjį nurodymą, kokie buvo pareiškėjos paaiškinimų atmetimo motyvai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14).
Šiuo atveju darytina išvada, kad tiek Privalomasis nurodymas, tiek Sprendimas yra priimti nesilaikant Patikrinimų taisyklių 59 punkto reikalavimų, nepridedant dokumentų, patvirtinančių Patikrinimo aktu nustatytas išvadas, nesuteikiant pareiškėjai tinkamos galimybės pateikti paaiškinimus, nepildant kontrolinio klausimyno. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovas atliko procedūrinius pažeidimus, kurie taip pat lėmė neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų priėmimą. Pažymėtina, jog Departamento priimami sprendimai turi atitikti ne tik motyvuotumo reikalavimus pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, tačiau taip pat ir teisinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, jog Departamentas atliko procedūrinius pažeidimus, kas taip pat suponuoja neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų (Privalomojo nurodymo ir Sprendimo) priėmimą.
Šiame teismo sprendime konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. pažeidimą, taip pat nustačius atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais ginčijamus Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą.
Šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad pareiškėja šioje administracinėje byloje patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pareiškėja pateikė kitą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo atlyginti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėją nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatas N. K.. Pareiškėjos kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad skundo parengimas truko 6 valandas ir yra įkainotas 600 Eur suma + 21 proc., todėl pareiškėja prašo atlyginti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pareiškėja pateiktuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad visa teisinė pagalba įkainota 1 210 Eur suma, kuri pareiškėjos yra apmokėta.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašo atlyginti tik už skundo parengimą patirtas išlaidas, todėl teismas vertins šio reikalavimo pagrįstumą. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kaip matyti, pareiškėjos skundas teismui pateiktas 2022 m. gegužės 27 d. Atsižvelgiant į skundo surašymo ir pateikimo teismui datą, taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1679,3 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už skundo teismui parengimą sudaro 4198,25 Eur (1679,3 x 2,5). Pareiškėjos prašoma priteisti suma su PVM neviršija maksimalios priteisti sumos, todėl 726 Eur suma priteistina pareiškėjai iš atsakovo.
Pareiškėja taip pat nurodo suteiktą teisinę pagalbą laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. truko 8 val., įkainotą 800 Eur suma, o su PVM – 968 Eur suma. Darbo laiko apskaitoje matyti, jog yra nurodyti rašytiniai paaiškinimai 2022 m. birželio 27 d., kurie įkainoti 400 Eur suma ir truko 4 val. Tą pačią dieną yra įkainotas 400 Eur suma trukęs 4 val. darbas, tačiau nedetalizuota, kokios teisinės paslaugos suteiktos. Į bylą pateiktas AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymas patvirtino pareiškėjos 968 Eur sumos sumokėjimą.
Pareiškėja pateikė duomenis apie suteiktą teisinę pagalbą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir nurodė, jog ji truko 10 val., įkainota 1 000 Eur suma, su PVM – 1 210 Eur. Darbo laiko apskaitoje matyti, jog yra nurodyti rašytiniai paaiškinimai 2022 m. gruodžio 14 d., kurie įkainoti 500 Eur suma ir truko 5 val. Tą pačią dieną yra įkainotas 500 Eur suma trukęs 5 val. darbas, tačiau nedetalizuota, kokios teisinės paslaugos suteiktos. Į bylą pateiktas AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymas patvirtino pareiškėjos 1 210 Eur sumos apmokėjimas.
Teismui 2024 m. lapkričio 22 d. pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėja prašo atlyginti 1 089 Eur sumą (900 Eur su PVM).
Nustatyta, kad pareiškėja rašytinius paaiškinimus teikė 2022 m. birželio 28 d. (400 Eur su PVM) ir 2022 m. gruodžio 15 d. (500 Eur su PVM). Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas. Kaip matyti, rašytiniai paaiškinimai pateikti 2022 m. birželio 28 d., taigi taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1679,3 Eur. Maksimali priteistina suma už rašytinių paaiškinimų teismui parengimą šiuo atveju sudaro 671, 72 Eur (1679,3 x 0,4). Rašytiniai paaiškinimai taip pat teikti 2022 m. gruodžio 14 d., todėl taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 780,5 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už šių rašytinių paaiškinimų teismui parengimą sudaro 712,20 Eur (1 780,5 x 0,4). Abiem atvejais pareiškėjos prašoma priteisti suma už rašytinius paaiškinimus neviršija maksimalios leistinos priteisti sumos.
Taigi iš viso pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 1815 Eur (726 Eur + 1089 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byla nebuvo labai sudėtinga, esminiai išaiškinimai tuo pačiu klausimu buvo suformuoti LVAT, atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl pareiškėjos skundo, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Be to, rašytiniais paaiškinimais iš esmės tik pateikiami dokumentai, kuriuos pareiškėja galėjo ir turėjo pateikti kartu su skundu (pridėtas 2021 m. vasario 1 d. raštas, taip pat 2021 m. lapkričio 18 d. el. laiškas), taip pat nurodomi LVAT priimti sprendimai. Rašytiniams paaiškinimams parengti, teismo vertinimu, neturėjo prireikti 9 val., kai pagrindinio skundo parengimui prireikė 6 val.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, yra mažintina ir pareiškėjai iš Departamento priteistina 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. (18.1)-PN-324.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-9547 „Sprendimas dėl 2022 m. balandžio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. (18.1)-PN-324“.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.