Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos L. B. prašymą dėl termino atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė M. S. patikslino pareiškimą, prašydama atanujinti terminą palikimui vaiko vardu priimti/atsisakyti priimti. Nurodė, kad pareiškėja šuo metu nėra nusprendusi, ar palikimą vaiko vardu priimts, ar atsisakys priimti, nes yra pagirndinė velionio kreditorė. Todėl prašė atnaujinti terminą kreiptis į notarą dėl palikimo vaiko vardu priėmimo/atsisakymo priimti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. B. prašė atanujinti terminą palikimui sūnaus E. B. vardu priimti/atsisakyti priimti. Nurodė, kad terminą kreiptis į notarą dėl aplikimo priėmimo/atsisakymo priimti praleido dėl to, kad nieko nežinojo apie velionio K. B. palikimą. Su K. B. buvo išsiskyrę, kartu negyveno. Apie palikimą sužinojo tik rugsėjį paskambinus Vaiko teisių apsaugos darbuotojai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, l. 7). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusio K. B. palikimo priėmimo faktų neįregistruota (el. b. t. I, l. 12). Nepilnametis E. B. yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (el. b. t. I, l. 6, 14). Palikėjo vaikas yra nepilnametis, todėl jis negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimti palikimą/atsisakyti priimti palikimą po jo tėvo mirties turi pareigą įgyvendinti nepilnamečio vaiko motina L. B., kuri siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę priimti/atsisakyti priimti palikimą, tačiau praleido įstatyme nustatytą terminą.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalies reikalavimus įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje ir 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas palikimui/atsisakyti priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nepilnamečio vaiko E. B. tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas priimti/atsisakyti priimti palikimą suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepilnamečio sūnaus E. B. vardu į notarą dėl K. B. palikimo priėmimo/ atsisakymo priimti nesikreipė, nes kartu su K. B. negyveno, apie palikimą nežinojo. Apie jį informavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, paskambinusi rugsėjo mėnesį.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėja terminą priimti/atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus E. B. vardu praleido dėl objektyvių aplinkybių – nežinojusi apie palikimą. Pažymėtina, kad vos sužinojusi apie palikimą, ji tuoj pat ėmėsi ieškoti teisinės pagalbos, parengė pareiškimą ir kreipėsi į teismą.

Įvertinęs visus aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti/atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po K. B. mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis ir 5.60 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą nepilnamečio sūnaus E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti/atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.