Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai V. V., jos atstovui advokato padėjėjui A. K., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui A. B.,

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, ištekėjusios, turinčios vidurinį išsilavinimą, dirbančios UAB (duomenys neskelbtini) pareigose, administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2014 m. vasario 28 d. 12.15 val., dirbdama pardavėja uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė nepilnamečiui M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholinio alaus „Kalnapilio grand select“ 0,5 litrų talpos skardinėje taroje, 5,4 proc. stiprumo už 2,5 Lt. Taip pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, pagal kurį draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. V. parodė, jog 2014-02-28 byloje liudytojais apklaustini jaunuoliai buvo atėję į parduotuvę, tačiau jie nieko nepirko. Prieš tuos jaunuolius buvo atėjęs vyresnis jaunuolis, kuris pirko dvi skardines alaus „Kalnapilio grand selected“. Ji paprašė jaunuolio pateikti asmens dokumentą ir įsitikinusi, jog jaunuolis yra pilnametis pardavė jam dvi skardines alaus. O tie jaunuoliai, kurie kaltina ją neva pardavus jiems alų, nieko nepirko, ji juos įsidėmėjo, ypač vieną dėl rudos striukės su oranžinės spalvos juosta pečių lygyje. Tuo metu prekybos salėje nieko nebuvo, tačiau S. I. buvo sandėlyje. Parduotuvėje yra vaizdo kamera, kuri transliuoja vaizdą į sandėlyje esantį monitorių, tačiau nebuvo daromas įrašas. Neigia nepilnamečiui asmeniui pardavusi alaus.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. R. parodė, kad jis su draugu D. A. išėjo iš mokyklos, tai galėjo būti apie 12.10 val., dienos nepamena. Išėję susitiko M. Č. ir visi nuėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prie parduotuvės D. A. nuėjo link „Medėja“, o jis su M. Č. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėje jis pardavėjos paprašė paduoti vieną skardinę alaus „Kalnapilio grand selected“ ir padavė pardavėjai tris litus, tuo metu M. Č. pasakė pardavėjai paduoti ir jam vieną skardinę to paties alaus ir padavė 10 litų. Pardavėja alų atnešė iš kito kambarėlio ir padavė dvi skardines alaus „Kalnapilio grand selected“ bei atskirai atmetė grąžą. Jis paėmė alaus skardines ir įsikišo į kišenes bei paėmė grąžą, iš kurios sau pasiėmė 50 centų, o likusius padavė M. Č.. Pardavėja nei jo nei M. Č. jokio asmens dokumento neprašė. Tuo metu į kasą pardavėja nemušė prekių bei čekio nedavė. Tada išėję, nuėjo su M. Č. prie gretimo namo, kur prie laiptinės atidavė vieną alaus skardinę M. Č. ir atsidarę alų pradėjo jį gerti, kai iš kart prie jų priėjo neuniformuota policijos pareigūnė, kuri prisistatė ir parodė pažymėjimą. Jis yra nubaustas už alus gėrimą viešoje vietoje. Jis ir anksčiau yra pirkęs parduotuvėje alkoholinių gėrimų, ir jo neprašė asmens dokumentų.

Teismo posėdžio metu M. Č. parodė, kad po ilgosios pertraukos susitiko E. su D., su kuriais persimetė keliais žodžiais ir D. išėjo link „Medėjos“, o jis su E. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėje kitų asmenų nebuvo. E. paprašė pardavėjos paduoti alaus „Kalnapilio grand selected“ vieną skardinę ir padėjo pinigus. Tada jis pardavėjai pasakė, jog paduotų ir jam vieną skardinę to paties alaus ir jis padėjo 10 litų. Pardavėja alų atnešė iš kitos patalpos. Alų į kišenes įsidėjo E. ir E. jam padavė grąžą. Alų sugalvojo pirkti spontaniškai išgirdęs, kaip E. paprašė alaus ir pats sau pirkosi alų. Pardavėja kasos čekio nedavė. Išėję su E. iš parduotuvės, nuėjo prie gretimo namo prie laiptinės, kur E. jam padavė alų ir jie atsidarę alų jį gėrė, kai prie jų priėjo neuniformuota pareigūnė, kuri prisistatė ir pateikė pažymėjimą bei pasakė, jog jie daro pažeidimą, nes geria alų viešoje vietoje. Už alaus gėrimą viešoje vietoje yra nubaustas bauda.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. A. parodė, kad baigėsi pamokos ir jis su E. išėjo iš mokyklos ir susitiko M. Persimetė keliasi žodžiais ir jis nuėjo į „Medėja“ gydymo centrą, o M. su E. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Iš kitų asmenų mokykloje yra girdėjęs, jog parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nepilnamečiai gali nusipirkti alkoholinių gėrimų.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. J.-O. parodė, kad 2014 m. vasario 28 d. apie 12.30 val. ėjo į Žemaitijos g. apsiklausti žmonių ir prie Žemaitijos 7 namo pirmos laiptinės pamatė du jaunuolius, kurie jai pasirodė nepilnamečiai, kurie gėrė alų iš skardinių. Ji buvo neuniformuota. Priėjusi prisistatė ir parodė pažymėjimą bei pasiteiravo jaunuolių, ką šie veikia. Jaunuoliai parodė, jog geria alų. Ji pasiteiravo, iš kur jaunuoliai gavo alaus, šie atsakė jai, jog alų nusipirko netoliese esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ji su savimi neturėjo dokumentų, tai pateikė šaukimą atvykti į policiją. Jaunuoliai nurodė, jog alų pardavė pardavėja šviesių plaukų, kuri dėvėjo „žiurstą“. Ji apie 17 val. nuvyko į parduotuvę „Šilas“ patikrinti informacijos. Nustatė, kam priklauso parduotuvė, taip pat pasiteiravo pardavėjos V. apie alų „Kalnapilio grand selected“, kaip teigė pardavėja, kad pardavė 10 skardinių tokio alaus ir nurodė, jog „Kalnapilio grand selected“ nebeturi bei neigė pardavusi alų nepilnamečiams. Nurodė, jei jai kyla abejonių dėl asmens amžiaus visada paprašo pateikti asmens dokumentus. Parduotuvėje patikrino, ar turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei nustatė, jog parduotuvėje niekur nebuvo iškabos, jog alkoholiniai gėrimai nepilnamečiams neparduodami.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad buvo susitaręs su S. I. susitikti ir jis 12.15 val. atvažiavo prie parduotuvės ir pasistatė automobilį. Matė, kaip iš parduotuvės išėjo du jaunuoliai, kurie su savimi nieko neturėjo. Po kurio laiko, tiems jaunuoliams iš paskos išėjo dar vienas jaunuolis, kuris su savimi nešėsi dvi skardines alaus. Matė, kaip tas vienas jaunuolis nuėjo iš paskos tiems dviem anksčiau išėjusiems jaunuoliams.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad 2014 m. vasario 28 d. susitarė su S. I. susitikti prie pastarojo parduotuvės 12.30 val. Kadangi jis ne vietinis, tai atvažiavo anksčiau, šiek tiek po 12 val., ir netoli S. I. parduotuvės, kairiau nuo laiptų, pasistatė automobilį bei laukė S. I.. Tuo metu matė, jog iš parduotuvės išėjo du jaunuoliai. Neužilgo išėjo dar vienas jaunuolis, kuris rankose nešėsi alų, paskui tuos du. Visi jaunuoliai nuėjo į dešinę pusę. Tada paskambino S. I. ir susitiko su juo.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. I. parodė, kad 2014 metų vasario 28 d. nuo 12 val. iki 12.30 val. buvo susitaręs susitikti ir buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, kuriame yra televizorius, kuris rodo vaizdą iš prekybos salės. Apie 12.15 – 12.20 val. buvo užėję jaunuolių apsipirkti, taip pat buvo du jaunuoliai, kurie buvo apklausti. Tie du jaunuoliai nieko nepirko. O po jų užėjęs jaunuolis nusipirko dvi skardines alaus. Jam pasirodė, jog tie du jaunuoliai ir tas vienas jaunuolis, kuris pirko alų, ir kuris buvo vyresnis, buvo pažįstami. Pardavėja tam vyresniam jaunuoliui padavė alų iš sandėlio.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 100 litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas, numato, kad draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu nurodyta šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.

Byloje besąlygiškai nustatyta, jog nepilnamečiui M. Č., gim. 1997-02-24, buvo parduotas alus parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, ir alų jam pardavė tuo metu parduotuvėje dirbusi pardavėja V. V.. Šią aplinkybę byloje patvirtina liudytojai E. R. ir M. Č.. Kurie nuosekliai tiek apklausiant juos policijoje, tiek teisme patvirtino aplinkybes kaip įsigijo alų, jog pardavėja pardavė alų nepilnamečiui asmeniui net nepaprašiusi jo pateikti asmens dokumentų. Šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl pagrindo netikėti jų parodymais nėra. Be to, liudytojų teismui duoti parodymai atitinka bylos aplinkybes bei yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nors V. V. atstovas ir teigė, kad jų parodymai yra prieštaringi, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog M. Č. ir E. R. parodymai yra atitinkantys bylos medžiagą bei nuoseklūs. V. V. teigė, jog dvi skardines alaus „Kalnapilis grand selected“ pardavė jaunuoliui, kuris buvo užėjęs prieš E. R. ir M. Č., tuo tarpu liudytojai A. K. ir A. P. teigė, jog iš parduotuvės dvi skardines alaus išsinešė jaunuolis, kuris iš parduotuvės išėjo, jau iš jos išėjus dviem jaunuoliams (liudytojams E. R. ir M. Č.). V. V. ir jos atstovo pozicija vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Teismo posėdžio metu liudytojai E. R. ir M. Č. patvirtino teismui, jog alų į kišenes įsidėjo E. R., todėl liudytojai A. K. ir A. P. ir negalėjo matyti, ar jaunuoliai nešėsi alų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojas E. R. 2014-02-28 buvo pilnametis ir pats galėjo įsigyti alaus, taip paneigiama V. V. versija, jog M. Č. alų galėjo nupirkti neva kitas, ne E. R., vyresnis jaunuolis. Teismo posėdžio metu duoti liudytojų A. K. ir A. P. parodymai nei patvirtino, nei paneigė administracinio teisės pažeidimo aplinkybių, kadangi minėti liudytojai įvykio metu nedalyvavo ir įvykio nematė, jie matė kaip iš parduotuvės po dviejų jaunuolių išėjo kitas vyresnis jaunuolis, kuris rankose nešėsi alų, šita aplinkybė yra patvirtinama ir kasos pajamų čekių kopijomis, iš kurių matyti, jog 2014-02-28 12:23 val. buvo pirkta prekių už 5 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pats nepilnamečiui M. Č. alaus pardavimo faktas yra protokole nurodytas 2014-02-28 12.15 val. Be to, liudytojai E. R. ir A. Č. patvirtino teismui, jog kasos čekio pardavėja jiems nepadavė, ir pirkto alaus į kasą neįmušė, todėl pateiktuose kasos čekių kopijose ir nesimato pirkto alaus operacija, už 3 Lt ir 10 Lt. Teismo posėdžio metu duoti liudytojo S. I. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jo santykiai su administracinėn atsakomybėn traukiama V. V. yra draugiški bei jis turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kad V. V. išvengtų atsakomybės, nes parduotuvė, kurioje dirba V. V. priklauso jo sutuoktinei. Iš to darytina išvada, kad V. V. pardavė nepilnamečiui asmeniui alų.

Kad V. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje be teismo posėdyje apklaustų liudytojų įrodo ir kita administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga, o būtent: 2014-03-07 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-8607583-14, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PP specialistės A. J.-O. tarnybiniu pranešimu, bendra įvykio informacija, E. R., M. Č., D. A. paaiškinimais, licencijos Nr. 428 kopija, darbo sutarties kopija, kasos čekių kopijomis, 2011-08-31 įsakymo kopija, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 str.). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista), pažeidimo pobūdį, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. V. kaltė dėl ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o nuobaudos tikslai bus pasiekti V. V. paskiriant vidutinę straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 75,00 Lt dydžio baudą be alkoholinių gėrimų konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais,

nutaria:

V. V. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 75,00 Lt (septyniasdešimt penkių litų) dydžio baudą be alkoholinių gėrimų konfiskavimo.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.