Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1284-1047/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-06
Bylos Nr.: A-1284-1047/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04264-2021-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas: V. S.
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

12.2.2Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą

Administracinė byla Nr. A-1284-1047/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04264-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 12.2.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), prašydamas panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2021 m. liepos 14 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45M) FR0682-170 (toliau – ir 2021 m. liepos 14 d. sprendimas, Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 68-70 „Dėl V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021-08-04 skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. S-(7-145/2021) ,,Dėl V. S. skundo“ (toliau – ir MGK sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno AVMI 2021 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtino 2021 m. gegužės 18 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45MR) FR0680-169 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuota: 13 203 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), 2 704,68 Eur GPM delspinigiai, 3 960 Eur GPM bauda. Nesutikdamas su Kauno AVMI 2021 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjas jį apskundė VMI, kuri Sprendimu jį patvirtino. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri skundą atmetė ir paliko galioti VMI Sprendimą.

3. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2, 5 ir 8 straipsnių nuostatomis ir teigė, kad pajamų objektas yra pajamos, o jis negavo jokių pajamų, nes prieš tai gautos pajamos buvo apmokestintos anksčiau ir atitinkamai visi priklausantys mokesčiai už jas buvo sumokėti. Pareiškėjas nurodė, jog mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, dėl ko mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Jam apskaičiuotos GPM priemokos susidarė dėl to, kad atsakovas nusprendė, jog 2017 m. per bankomatus ir banko kasą į banko sąskaitą įnešta 88 022,40 Eur suma (66 805 USD ir 30 610 Eur), iš kurios 85 475,15 Eur (98 038,36 USD) pervedė Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) registruotai įmonei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), priklauso pareiškėjui, nors nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, taip pat nėra duomenų, kad jei jos ir priklausytų pareiškėjui, nuo jų jau anksčiau nebūtų sumokėtas GPM.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo banko sąskaitoje buvę 88 022,40 Eur, už kuriuos buvo įsigyti automobiliai ir jų detalės iš Bendrovės, buvo ne jo paties, o jo draugo R. V. draugo ar pažįstamo, kuris gyvena Vokietijoje. R. V. jam per kelis kartus davė grynųjų pinigų, kuriuos įnešė į savo banko sąskaitą už automobilius ir detales, kurias nurodė pirkti draugas. Šias aplinkybes ne kartą tiek jis pats, tiek ir R. V. patvirtino savo paaiškinimuose, tai atsispindi Kauno AVMI surinktuose duomenyse, iš kurių matyti, jog R. V. nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. birželio 22 d. įnešė į savo banko sąskaitas ir persivedė 22 180,90 Eur, kuriuos pervedė į kitas banko sąskaitas, tačiau nepaaiškino šių piniginių operacijų prasmės bei tikslo. Pareiškėjas nurodė, jog 88 022,40 Eur negali būti laikomi jo gautomis pajamomis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo apskaičiuoti nuo minėtos sumos pajamų.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas paaiškino, kad įnešant pinigus į banko sąskaitą banko darbuotojas jo pasiteiravo apie piniginių lėšų kilmę. Paaiškinus susiklosčiusią situaciją buvo nurodyta, kad reikės viską pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl paprasčiau buvo nurodyti, kad piniginės lėšos yra santaupos iš darbo užmokesčio. Apie tai, jog banke reikės mokėti mokesčius, jo niekas neįspėjo, todėl ir sutiko prisiimti svetimas pinigines lėšas kaip savo. Vėliau, kai reikėjo teikti paaiškinimus, visuomet nuosekliai nurodydavo, kad piniginės lėšos buvo ne jo, o vokiečio. Kadangi negalėjo įvardinti vokiečio vardo ar pavardės, nurodė pažįstamą R. V., kuris perdavė vokiečio pinigus pareiškėjui įsinešti į savo banko sąskaitą ir pervesti bankiniais pavedimais, pavedimų paskirtyje nurodant, kad mokama už: ,,automobilio detales“; ,,Mokėjimas už automobilių detales“; ,, (duomenys neskelbtini)“; ,, (duomenys neskelbtini)“; ,,BMW“; ,,(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nurodė, jog jei pats būtų pirkęs automobilius, tai šie automobiliai būtų ir registruoti jo paties vardu. Automobiliai buvo net ir iškrauti ne Lietuvoje, o Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog jis turėtų ryšių su Baltarusija.

6. Pareiškėjas vertino, kad MGK sprendimas nėra logiškas ir paremtas teisės aktais, o įrodymai vertinami neteisingai. Pareiškėjas akcentavo, jog siekiant tinkamai išnagrinėti jo skundą bei priimti įrodymais pagrįstą sprendimą buvo būtina Komisijos posėdyje apklausti R. V., kuris būtų paaiškinęs visas neaiškias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas negalėjo atsakyti į teismo klausimus apie piniginių lėšų perdavimo aplinkybes, taip pat kada ir kokiomis sumomis šio lėšos buvo perduotos.

Atsiliepimas

8. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo veiklos stebėsena buvo pradėta gavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 25/6-1-7-5924 (toliau – ir Raštas), kuriuo VMI informuota, kad pareiškėjas į savo atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Swedbank, AB, įsineša dideles pinigų sumas ir perveda JAV registruotai įmonei, kuri prekiauja naudotais automobiliais. Atsakovas nurodė pareiškėjo atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, veiksmus, kurie buvo atlikti, kokie duomenys buvo surinkti, kokie gauti iš kitų šaltinių ir ką savo teiktuose paaiškinimuose nurodė pats pareiškėjas. Atsakovas vadovavosi GPMĮ 2, 5 ir 8 straipsnių nuostatomis ir pažymėjo, kad nors pareiškėjas patikslintame skunde teigė, jog jo 2017 m. per bankomatus ir banko kasą į savo atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Swedbank, AB, įsinešta 88 022,40 Eur (66 805 USD ir 30 610 Eur) suma nėra jo pajamos, Kauno AVMI sprendė priešingai. Būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga pateikti konkrečius, leistinus ir patikimus įrodymus, kurie pagrįstų jo poziciją, kad tai nėra mokesčio mokėtojo pajamos, ar tai nėra apmokestinamosios pajamos. Pagal mokestinio ginčo faktines aplinkybes, pareiškėjas savo poziciją dėl į asmeninę banko sąskaitą įsineštų piniginių lėšų kilmės įrodinėja savo bei R. V. paaiškinimais, tačiau ši įrodinėjimo priemonė, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad duomenys, leidžiantys identifikuoti, pareiškėjo teigimu, jam pinigines lėšas perdavusį asmenį (R. V.), buvo pateikti tik po 2020 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-360 (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas) surašymo bei į tai, kad vėliau šio asmens pateikti paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, nėra pakankami pareiškėjo pozicijai pagrįsti.

10. Atsakovas teigė, kad iš Swedbank, AB bei JAV mokesčių administratoriaus gauti duomenys taip pat sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo paaiškinimais bei vertinti, jog Kauno AVMI pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, o ne Vokietijos pilietis iš Bendrovės įsigijo transporto priemones. Swedbank, AB, 2017 m. rugsėjo 26 d. pateiktame paaiškinime dėl kliento piniginių lėšų kilmės bei 2017 m. spalio 23 d. pateiktame paaiškinime dėl kliento piniginių lėšų kilmės nurodyta, kad pareiškėjo įnešta 34 655 USD suma ir 21 150 USD suma yra santaupos iš darbo užmokesčio. Sąskaitos faktūros, kurių pagrindu pareiškėjas atliko tarptautinius pavedimus Bendrovei buvo išrašytos pačiam pareiškėjui, o transporto priemonės buvo gabentos ne į Vokietiją, kaip nurodyta pareiškėjo pirminiame 2018 m. rugsėjo 10 d. paaiškinime, o į Lietuvą bei Baltarusiją. Tokią išvadą sustiprina ir minėtos 2 iš 15 sąskaitose faktūrose nurodytų transporto priemonių įsigijimo Lietuvos Respublikoje aplinkybės. Atsakovas vertino, jog pareiškėjas neįrodė paaiškinimuose nurodytų teiginių, todėl atsakovas sprendė, kad Kauno AVMI darė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog grynųjų pinigų įnešimo į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą faktas pagrindžia, kad jis iš nenustatytų šaltinių gavo pajamas GPMĮ prasme, kurių, pažeisdamas šio teisės akto nuostatas, nedeklaravo bei nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą, nedalyvavo teismo posėdyje, apie kurį buvo pranešta tinkamai.

12. Liudytojas R. V. kviestas neatvyko į teismo posėdį, taip pat neprisijungė į nuotoliniu būdu vykusį teismo posėdį.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. S. skundą.

14. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

14.1. Kauno AVMI, vykdydama 2019 m. liepos 9 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.45) FR0773-985, atliko pareiškėjo 2014 m.–2018 m. laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2020 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktą, kuriuo apskaičiavo į biudžetą mokėtiną 12 821 Eur GPM sumą.

14.2. Pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. Kauno AVMI pateikė rašytines pastabas dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad bankinius pavedimus nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. spalio 23 d. atliko paprašytas savo pažįstamo R. V., nes jo sąskaita buvo areštuota antstolių, taigi visi tuo metu įnešti ir pirkimui naudoti pinigai priklausė R. V.. Pareiškėjas nurodė, kad nepirko nei vieno 2020 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto 4 lentelėje nurodyto automobilio ir neįregistravo savo vardu. Keletas automobilių buvo gabenti net ne į Lietuvą, o į Baltarusiją, kurioje pareiškėjas nėra buvęs ir neturi ten jokių interesų. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutampa 2020 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto 3 ir 4 nurodyti duomenys, t. y. pervestų sumų dydžiai, mokėjimo ir įsigijimo datos, todėl šie duomenys turi būti pakoreguoti. Pareiškėjas el. laiške, prie kurio buvo pridėtos 2020 m. spalio 6 d. pastabos, nurodė, kad, esant reikalui, gali pateikti R. V. paaiškinimą.

14.3. Kauno AVMI, įvertinusi 2020 m. spalio 6 d. pastabose pateiktus duomenis, 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. (7.45 E) K-10201 ,,Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ prašė pareiškėjo pateikti R. V. paaiškinimą ir kitus turimus 2020 m. spalio 6 d. pastabose nurodytus žodinius teiginius pagrindžiančius įrodymus.

Šalies argumentai

14.4. Pareiškėjas 2020 m. spalio 13 d. el. laišku pateikė 2020 m. rugsėjo 22 d. R. V. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. spalio 23 d. jis prašė pareiškėjo pervesti pinigus už automobilius ir detales JAV įmonei, taip pat, kad pinigus gavo iš Vokietijos piliečio M. prieš daug metų, kai buvo Vokietijoje. Šis asmuo prašė nupirkti automobilius ir detales iš JAV, nes jis turi pažįstamų, kurie užsiima šiuo verslu. R. V. atkreipė dėmesį, kad tuo metu naudotis savo banko sąskaita negalėjo, nes ją buvo areštavęs antstolis, todėl paprašė tai padaryti pažįstamo – pareiškėjo. Pagal R. V. prisiminimus, jis pinigus perdavė apie 5–6 kartus.

14.5. Kauno AVMI, įvertinusi, kad patikrinimo metu buvo neįvertintos aplinkybės bei naujai pateikta informacija, jog pinigus davė R. V., 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-426 pavedė pakartotinai patikrinti pareiškėją.

14.6. Vykdydama 2020 m. gruodžio 11 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.45E) FR0773-2217, Kauno AVMI pakartotinai atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir Patikrinimo aktu apskaičiavo į biudžetą mokėtiną 13 203 Eur GPM sumą.

14.7. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kauno AVMI pateikė rašytines pastabas ,,Dėl 2021 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. (7.45E) FR0773-2217“, atkreipdamas dėmesį, kad neteisingai nurodoma, jog pareiškėjas negali pagrįsti į savo banko sąskaitą įneštos piniginės sumos ir šių pajamų įsigijimo šaltinio, o ne 88 022,40 Eur patirtų išlaidų sumos, nes pareiškėjas savo teiktuose paaiškinimuose pažymėjo, kad minėta suma yra R. V. draugo, kuris gyvena Vokietijoje, todėl pagrįsti jos kilmės šaltinį turi būtent R. V. draugas (pažįstamas) iš Vokietijos. Aplinkybę, jog pinigų suma priklausė ne pačiam pareiškėjui, patvirtina tai, jog už juos buvo įsigyta 15 transporto priemonių, kurios nepriklauso pareiškėjui ir nėra įregistruotos jo vardu. R. V. žodiniai paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja rašytiniams paaiškinimams, taip pat nebuvo aiškintasi, dėl kokių priežasčių nebuvo gautas atsakymas į 2020 m. gruodžio 21 d. klausimyną, nors mokestinio patikrinimo tikslas yra nustatyti objektyvias aplinkybes. Pasak pareiškėjo, nei jis pats, nei R. V. niekada neužsiminė, kad pervedimams buvo naudojamos jų pačių piniginės lėšos. Taigi, VMI turėjo nustatyti, kieno lėšomis buvo daromi pavedimai į Bendrovės sąskaitą ir atlikti papildomą pareiškėjo bei R. V. apklausą. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad tam, jog jam būtų apskaičiuoti mokesčiai, jis turėjo gauti pajamų, tačiau nėra duomenų apie 2017 m. gautas pajamas, todėl jis neturi pareigos mokėti GPM. Pareiškėjas prašė koreguoti Patikrinimo aktą.

14.8. Kauno AVMI 2021 m. liepos 14 d. sprendimu nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą, kuriame apskaičiuota 13 203 Eur GPM, apskaičiuotus 2 704,68 Eur GPM delspinigius ir patvirtinti skirtą 3 960 Eur (13 203 x 30 proc.) GPM baudą. Kauno AVMI nurodė, kad, įvertinus mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo 2017 m. į banko sąskaitą įneštos iš viso 88 022,40 Eur piniginės lėšos pagal GPMĮ nuostatas pagrįstai pripažintos B klasės pajamomis, kurias pareiškėjas privalėjo deklaruoti ir nuo šių pajamų apskaičiuoti bei sumokėti pajamų mokestį.

14.9. Nesutikdamas su Kauno AVMI Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė VMI skundą ,,Dėl 2021 m. liepos d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45 Mr) FR0682“ (reg. Nr. K1-15820), nurodė, kad nesant duomenų apie pareiškėjo gautas pajamas, nėra GPM objekto, taigi nėra pagrindo ir mokėti delspinigius bei baudas, o taip pat pakartojo anksčiau teiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes (piniginės lėšos buvo ne jo, pinigines lėšas įvardinti santaupomis iš darbo užmokesčio, rekomendavo banko darbuotojai). Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno AVMI 2021 m. liepos 14 d. sprendime nepagrįstai nurodoma, kad jis pats įsigijo transporto priemones, taip pat, kad R. V. teigė, jog nedavė pareiškėjui pinigų apmokėti už transporto priemonių įsigijimą, nes jis pats iš savo banko sąskaitų nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. birželio 22 d. pervedė 22 180,90 Eur piniginių lėšų, kurių kilmės negali pagrįsti. Pareiškėjas teigė nesuprantąs, dėl kokių priežasčių iš pažįstamo gautos piniginės sumos, už kurias jam buvo nupirktos transporto priemonės, buvo prilygintos A ir B klasės pajamoms. Kauno AVMI netinkamai kvalifikavo santykius kaip mokestinius tarp pareiškėjo, R. V. ir Vokietijos piliečio, todėl nepagrįstai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, taip pat neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nevykdė jokios veiklos, negavo pajamų, taigi nepagrįstai skyrė ir papildomas sankcijas.

14.10. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Sprendimu patvirtino Kauno AVMI 2021 m. liepos 14 d. sprendimą, pažymėjęs, jog pareiškėjas neįrodė teiktuose paaiškinimuose nurodytų teiginių, o Kauno AVMI padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad grynųjų pinigų įnešimo į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą faktas pagrindžia, kad jis iš nenustatytų šaltinių gavo pajamas GPMĮ prasme, kurių, pažeisdamas GPMĮ nuostatas, nedeklaravo bei nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM.

14.11. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu, 2021 m. rugsėjo 15 d. Komisijai pateikė skundą ,,Dėl 2021 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 68-70 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo“ (reg. Nr. MGS-965), kuriuo prašė panaikinti Kauno AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pareiškėjas papildomai atkreipė dėmesį, kad visuomet laikėsi vieningos pozicijos dėl piniginių lėšų kilmės šaltinio, pažymėjo, kad tikrinamuoju laikotarpiu jokių pajamų negavo, o pajamos gautos anksčiau buvo apmokestintos ir visi mokesčiai už jas buvo sumokėti, 2018 m. spalio 18 d. el. paštu pateikė duomenis apie 2010–2015 m. gautas pajamas užsienyje (viso 59 432,20 GBP), 2020 m. spalio 13 d. el. paštu pateikė R. V. paaiškinimus. Pareiškėjas akcentavo, kad nėra duomenų, jog būtų pirkęs automobilius, o vien aplinkybė, jog 2 iš 15 automobilių buvo įsigyti Kaune, nepagrindžia prielaidos, kad būtent pareiškėjas juos pardavė ir gavo pajamų.

14.12. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. S-148 (7-145/2021) patvirtino VMI Sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su MGK sprendimu, pateikė skundą teismui, kuriuo prašo panaikinti Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, VMI Sprendimą bei MGK sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas, nustatęs, jog ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo į savo banko sąskaitą įneštų piniginių lėšų (iš viso 88 022,40 Eur) pobūdžio, vadovavosi MAĮ ir GPMĮ nuostatomis, analizavo Rašto turinį, pirminio mokestinio patikrinimo metu gautus duomenis, Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus Kauno AVMI pateiktus duomenis, nustatė, jog pareiškėjas neturėjo grynųjų pinigų likučio ne banke laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., aptarė tikrinamuoju laikotarpiu gautų 18 660,94 Eur pajamų šaltinius, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. patirtas 90 972,51 Eur išlaidas. Teismas nurodė, jog 2017 m. pareiškėjas per bankomatus ir banko kasą į savo atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Swedbank, AB, įsinešė 66 805 USD ir 30 610 Eur, t. y. viso 88 022,40 Eur sumą, iš kurios 85 475,15 Eur (98 038,36 USD) pervedė JAV registruotai įmonei (duomenys neskelbtini). Pagal iš JAV mokesčių administratoriaus gautą informaciją nustatyta, kad Bendrovė išrašė pareiškėjui 20 sąskaitų faktūrų už 15 transporto priemonių pardavimus ir gabenimus, aukciono tarpininko mokesčius. Iš šių sąskaitų faktūrų matyti, kad 13 transporto priemonių gabentos į Klaipėdą bei 2 transporto priemonės – į Minską. Kauno AVMI duomenimis, 2 iš minėtų 15 transporto priemonių įsigijo Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autkeva“ ir Lietuvos Respublikos pilietis I. Š.. Automobilis Volkswagen (duomenys neskelbtini), buvo importuotas (duomenys neskelbtini) atstovybės Lietuvoje vardu ir 2018 m. sausio 10 d. parduotas UAB „Autkeva“. (duomenys neskelbtini) atstovybė Lietuvoje pateikė duomenis, kad šį automobilį 2017 m. liepos 31 d. įsigijo iš įmonės (duomenys neskelbtini). Automobilį Volkswagen (duomenys neskelbtini), įsigijęs I. Š. 2020 m. liepos 14 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad automobilį įsigijo 2017 m. spalio mėnesį Kaune, neturi duomenų asmens, iš kurio įsigijo automobilį, atsiskaitė grynaisiais. Atsižvelgus į pirminio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas gavo 85 475,15 Eur kitų su darbo santykiai nesusijusių, ne individualios veiklos GPM pajamų, apmokestinamų 15 proc. GPM tarifu, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis bei Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis, patvirtintomis VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (toliau – ir Taisyklės), t. y. taikant lėšų banko sąskaitose metodą buvo nustatytos mokestinės prievolės už 2017 m. – papildomai apskaičiuota 12 821 Eur GPM.

16. Teismas analizavo pareiškėjo 2020 m. spalio 6 d. pateiktas pastabas, 2020 m. spalio 13 d. el. paštu persiųstą R. V. paaiškinimą, aptarė Kauno AVMI 2020 m. lapkričio 5 d. priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-426 nustatytas aplinkybes ir nustatė, kad Kauno AVMI 2021 m. vasario 9 d. buvo pradėtas R. V. mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Kauno AVMI duomenimis nustatyta, kad R. V. mokesčių mokėtojų registre neįregistruotas, neįregistravęs individualios veiklos, neįsigijęs verslo liudijimų, Lietuvoje nėra dirbęs, metinių pajamų deklaracijų nėra teikęs, nėra duomenų, jog būtų gavęs su darbo santykiais susijusių pajamų, neturėjo nekilnojamojo turto ar automobilių tikrinamuoju laikotarpiu. Iki mokestinio patikrinimo pabaigos R. V. nepateikė atsakymų į registruotu paštu išsiųstą ir 2020 m. gruodžio 28 d. įteiktą klausimyną, taigi 2021 m. kovo 3 d. R. V. buvo išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (7.45) FR0706-311, prašant iki 2021 m. kovo 24 d. pateikti atsakymus į pateiktą klausimyną bei turimus dokumentus. Kauno AVMI 2021 m. kovo 30 d. buvo gautas (reg. Nr. K1-5748) R. V. 2021 m. kovo 25 d. paaiškinimas, kuriame jis neigia bet kokius ryšius su pareiškėju ir nurodo, kad neperdavė jam jokių piniginių lėšų 2017 m. Kauno AVMI atlikto R. V. mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad: laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. R. V. jokių darbinių pajamų neturėjo, išskyrus iš socialinės paramos centro gautas pajamas, kurio buvo nurašomos už administracinius nusižengimus; 2016 m. sausio 1 d. atsiskaitomojoje sąskaitoje neturėjo pinigų likučio bei grynųjų pinigų likučio, tačiau į atsiskaitomąsias sąskaitas Luminor bei SEB bankuose 2016 m. sausio 4 d. ir 2016 m. birželio 22 d. iš viso įnešė 22 180,90 Eur, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. Minėtos piniginės lėšos tomis pačiomis dienomis tarptautiniais pervedimais pervestos kitiems asmenims į Prancūziją ir Bulgariją už automobilius ir statybines medžiagas. Iš UAB Medicinos bankas, AB Šiaulių bankas bei Luminor bankas AS gauti dokumentai patvirtina, jog šiuose bankuose turėtas sąskaitas R. V. naudojo tik gryniesiems pinigams įnešti bei lėšoms nurašyti vykdant tarptautinius pervedimus. Įvertinus visus R. V. mokestinio tyrimo metu surinktus duomenis padaryta išvada, jog jis neturėjo finansinių galimybių 2017 m. perduoti pareiškėjui 30 610 Eur ir 66 805 USD. Atsižvelgiant į tai, pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir taikant Taisyklių 6.3.5. punkte nustatytą lėšų bankų sąskaitose metodą, pareiškėjo 2017 m. įneštos piniginės lėšos (iš viso 88 022,40 Eur) į sąskaitą Swedbank, AB, pripažintos gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis, ne individualios veiklos GPM apmokestinamomis pajamomis, todėl pareiškėjui pakartotinio patikrinimo metu už 2017 m. papildomai apskaičiuota 13 203 Eur mokėtina į biudžetą GPM suma. Kauno AVMI, įvertinusi mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, priėmė Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

17. Teismas pažymėjo, kad mokestinės prievolės atsiradimą lemia pajamų buvimas. Kadangi tiek pirminio pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu, tiek ir pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas pajamų nedeklaravo, tačiau į savo asmeninę sąskaitą įnešė 30 610 Eur ir 66 805 USD, teismas vadovavosi GPMĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir sprendė, jog pareiškėjas gavo pajamas. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neturėjo grynųjų pinigų likučio ne banke 2014 m. sausio 1 d. kaip ir 2017 m. sausio 1 d., atlikus pirminį pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir jau surašius 2020 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktą, pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. pateiktose pastabose nurodė, kad piniginės lėšos priklauso ne jam, o R. V., nors pirminiame – 2018 m. rugsėjo 10 d. ir vėlesniame – 2019 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinimuose, pasisakydamas dėl į banko sąskaitą įneštų grynųjų pinigų tvirtino, kad pinigus jam perdavė vokietis, su kuriuo jis susipažino per draugą, iš kurio vokietis pirkdavo automobilius. Pareiškėjas paaiškino, kad draugui emigravus Vokietijos pilietis susisiekė su juo ir davė pinigų, kuriuos pareiškėjas įnešdavo į savo banko sąskaitą ir sumokėdavo už vokiečio aukcione (duomenys neskelbtini) įsigytus automobilius. Paprašytas nurodyti visas aplinkybes ir faktus, 2020 m. liepos 14 d. paaiškinime pareiškėjas pažymėjo, kad nėra jokių papildomų faktų. 2020 m. spalio 6 d. pateiktose pastabose nepateikė jokių papildomų dokumentų. Tik po papildomo VMI prašymo 2020 m. spalio 13 d. pateikė R. V. 2020 m. rugsėjo 22 d. paaiškinimą, kuris, kaip matyti iš jame nurodytos surašymo datos, buvo surašytas dar iki pareiškėjui 2020 m. spalio 6 d. pateikiant pastabas dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto. Teismas vertino, jog R. V. 2020 m. rugsėjo 22 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, Kauno AVMI atliekant R. V. mokestinį tyrimą, jis 2021 m. kovo 25 d. pateiktuose paaiškinimuose neigė, jog jį ir pareiškėją sieja kokie nors ryšiai, taip pat nurodė, kad pareiškėjui nieko neperdavė, neturi Vokietijoje pažįstamų, negavo jokių pinigų iš Vokietijoje gyvenančio asmens. Remiantis surinktais duomenimis, Kauno AVMI R. V. mokestinio tyrimo metu nustatė, kad jis neturėjo finansinių galimybių 2017 m. perduoti pareiškėjui 66 805 JAV dolerius ir 30 610 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas akcentavo, jog už Vokietijos piliečio pinigus pirkti automobiliai yra vežami į Vokietiją, Kauno AVMI duomenimis, 13 transporto priemonių gabentos į Klaipėdą bei 2 transporto priemonės – į Minską.

18. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nepavyko apklausti liudytoju kviesto R. V., priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pozicija grindžiama tik subjektyviais, prieštaringais paaiškinimais, nepateikiant jokių objektyvių, įrodomąją galią turinčių dokumentų. Teismas nurodė, jog mokesčių administratoriaus nustatyto pinigų įnešimo į pareiškėjo asmeninę sąskaitą fakto pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas gavo pajamas, būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga pagrįsti aplinkybes, jog į fizinio asmens asmeninę sąskaitą gautos (įneštos) piniginės lėšos nėra jo pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos. Teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai, remdamasis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgdamas tiek į mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, tiek ir į pareiškėjo paaiškinimuose nurodytus argumentus, nustatė, kad grynųjų pinigų įnešimo į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą faktas patvirtina, jog jis iš nenustatytų šaltinių gavo pajamas GPMĮ prasme, kurių, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, nedeklaravo bei nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM.

19. Teismas vadovavosi MAĮ 67 straipsnio 1–2 dalimis ir nurodė, kad pareiškėjas nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, t. y. nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą priklausančių mokėti mokesčių nuo pajamų, įneštų grynaisiais pinigais į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą, kurių šaltinio negalėjo pagrįsti įstatymo nustatyta tvarka, dėl ko mokesčių administratorius negalėjo nustatyti pareiškėjo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka. Teismas rėmėsi MAĮ 70 straipsnio 1–2 dalimis, Taisyklių 4, 4.1 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šių nuostatų taikymo aspektu ir nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių į savo asmeninę sąskaitą įneštų piniginių lėšų kilmę, todėl mokesčių administratorius negalėjo nustatyti pareiškėjo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, taigi apskaičiavo pareiškėjui priklausančią mokėti sumą vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir taikydamas Taisyklių 6.3.5. punkte numatytą lėšų banko sąskaitose metodą (Taisyklių 22–24 p.).

20. Teismas nusprendė, kad atsakovas tinkamai įvertino surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, t. y. įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pagrįsti pareiškėjui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, konstatavo, kad Kauno AVMI, VMI ir MGK išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, Sprendimo ir MGK sprendimo dėl nurodymo pareiškėjui sumokėti 13 203 Eur GPM ir su juo susijusias sumas.

21. Teismas atmetė pareiškėjo skundą bei nevertino kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kurie, teismo nuomone, yra neesminiai ir niekaip nekeičia sprendime padarytos išvados.

III.

22. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir apklausti liudytoju R. V..

23. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teise į teisingą bylos nagrinėjimą, jo manymu, detalizuotą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10, 12 straipsniuose, 56 straipsnio 4 dalyje, ABTĮ 80, 86 straipsnių nuostatomis ir teigia, kad teismas neištyrė visų įrodymų – neapklausė R. V., kuris, be kita ko aiškios ir konkrečios nuomonės neturėjo, kelis kartus keitė savo paaiškinimus, todėl teismas būtinai turėjo jį apklausti. Teismas ignoravo savo teisę būti aktyviam ir pareiškėjui paskyrė pareigą užtikrinti R. V. dalyvavimą procese, tačiau pareiškėjas pažymi, kad jis neturi tokių įgaliojimų. Pareiškėjas nurodo, kad teismui apklausus R. V., jis būtų sprendęs dėl jo procesinės padėties, atkreipia dėmesį, kad R. V. paaiškinimai apie tai, kad jo ir pareiškėjo niekas nesieja, kad jis pareiškėjui pinigų neperdavė gauti telefoninio pokalbio metu, net nenustačius, kas iš tikrųjų teikė paaiškinimus bei kokia atsakomybė būtų taikoma už melagingus duomenis.

24. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pajamų mokesčio objektas yra pajamos, o jis negavo jokių pajamų, o anksčiau gautos pajamos buvo apmokestintos mokesčiais ir buvo sumokėti visi priklausantys mokesčiai. Norint taikyti GPM, būtina nustatyti, kad 66 805 USD ir 30 610 Eur yra pareiškėjo pajamos bei įvertinti, ar už jas anksčiau nebuvo mokėtas GPM. Pareiškėjas akcentuoja, kad šios lėšos nėra jo, jos nėra pajamos, pakartoja skunde nurodytas aplinkybes apie banko darbuotojų patarimus piniginių lėšų kilmei pagrįsti ir pažymi, kad nenustatyta nė viena aplinkybė, kad jis netinkamai vykdė mokesčių mokėtojo pareigas. Pareiškėjui nepagrįstai priskaičiuota 13 203 Eur GPM, 2 704,68 Eur GPM delspinigiai ir 3 960 Eur bauda.

Atsiliepimas

25. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir akcentuoja, kad pareiškėjas savo poziciją dėl į asmeninę banko sąskaitą įsineštų piniginių lėšų kilmės įrodinėja savo bei R. V. paaiškinimais, tačiau ši įrodinėjimo priemonė nėra pakankama pareiškėjo pozicijai pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad duomenys, leidžiantys identifikuoti, pareiškėjo teigimu, jam pinigines lėšas perdavusį asmenį (R. V.), buvo pateikti tik po 2020 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto surašymo bei į tai, kad vėliau šio asmens pateikti paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Atsakovas papildomai pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde išdėstytą prašymą, šaukė liudytoju R. V., tačiau šis neprisijungė prie teismo posėdžio, organizuoto 2022 m. rugsėjo 6 d. nuotoliniu būdu. Teismas, tenkindamas šio posėdžio metu pareiškėjo atstovo išdėstytą prašymą, nutarė atidėti bylos nagrinėjimą ir siųsti teismo šaukimą liudytojui, kad šis atvyktų į teismo posėdžių salę, tačiau R. V. į teismo posėdžių salę neatvyko ir nedalyvavo 2022 m. spalio 18 d. vykusiame teismo posėdyje. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, reikšdamas tapatų prašymą apeliacinės instancijos teismui, nenurodė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad, gavęs šaukimą iš apeliacinės instancijos teismo, R. V. atvyktų į posėdį.

Atsiliepimas

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28. Kauno AVMI sutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais būtų galima paneigti teismo išvadas. Kauno AVMI vertina, jog teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines bei teisines aplinkybes, įvertino pateiktus įrodymus bei priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. liepos 14 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45M) FR0682-170, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 68-70 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. S-(7-145/2021) ,,Dėl V. S. skundo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Kauno AVMI, VMI ir MGK išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, Sprendimo ir MGK sprendimo dėl nurodymo pareiškėjui sumokėti 13 203 Eur GPM ir su juo susijusias sumas.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neapklausė liudytojo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, ABTĮ reikalavimų neatitinkantį sprendimą.

32. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

33. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tai reiškia, jog teismas gali reikalauti, kad įrodymai būtų pateikti į nagrinėjamą bylą, siekdamas nustatyti teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo tiek savo iniciatyva, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą konstatuoja, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados. Atitinkamai, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde atskirai įvardintų argumentų.

35. ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą apklausti liudytoją, iškvietė jį į teismo posėdį, atidėjo bylos nagrinėjimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neatvykus liudytojui, esant jo pateiktoms rašytinėms pozicijoms, užtikrino racionalų procesą. Pareiškėjo teisė į teisingą teismą nebuvo pažeista, nes liudytojas buvo pateikęs tris rašytines pozicijas, esančias byloje (2020 m. rugsėjo 22 d. paaiškinimas Kauno AVMI, 2021 m. kovo 25 d. paaiškinimas Kauno AVMI, 2021 m. gegužės 25 d. atsakymai į klausimus). Šios trys rašytinės pozicijos buvo prieštaringos, viena iš jų buvo palanki pareiškėjui (2020 m. rugsėjo 22 d. paaiškinime Kauno AVMI R. V. nurodė, kad jis prašė pareiškėjo pervesti pinigus už detales ir automobilius JAV įmonei). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo pageidauto liudininko poziciją, įskaitant palankią pareiškėjui, išdėstytą 2020 m. rugsėjo 22 d. paaiškinimuose, motyvavo, kodėl ją atmeta. Taigi bylai reikalingi duomenys buvo surinkti ir įvertinti. Poziciją, kad pinigus pareiškėjui davė liudytojas ir tai nebuvo pareiškėjo pajamos, teismas atmetė, išanalizavęs įrodymų visumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu niekur nedirbo (išskyrus 2014 m. Jungtinėje Karalystėje), negavo jokių pajamų ir nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų, kurie patvirtintų, iš kur pareiškėjas įsigijo JAV dolerius ir eurus, kuriuos nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. spalio 23 d. įnešė į savo atsiskaitomąją sąskaitą; grynųjų pinigų likučio ne banke, kaip ir atsiskaitomojoje sąskaitoje, 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas neturėjo; ,,Swedbank“, AB pateiktuose paaiškinimuose dėl į savo sąskaitą įnešamų piniginių lėšų JAV valiuta kilmės, pareiškėjas nurodė, jog tai santaupos iš darbo užmokesčio užsienyje, tačiau tokio gautų pajamų dydžio Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius nepatvirtino; pareiškėjas jokių piniginių lėšų perdavimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ar kitų neginčijamų įrodymų nepateikė, patikrinimo metu nenurodė jokių pinigines lėšas perdavusių asmenų pavardžių ar kitų aplinkybių, susijusių su piniginių lėšų perdavimu ir automobilių pirkimu; Kauno AVMI atlikto pareiškėjo prašyto kviesti liudytoju R. V. mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. R. V. jokių darbinių pajamų neturėjo, išskyrus iš socialinės paramos centro gautas pajamas, kurio buvo nurašomos už administracinius nusižengimus; 2016 m. sausio 1 d. atsiskaitomojoje sąskaitoje pinigų likučio bei grynųjų pinigų likučio neturėjo, tačiau į atsiskaitomąsias sąskaitas Luminor bei SEB bankuose 2016 m. sausio 4 d. ir 2016 m. birželio 22 d. iš viso įnešė 22 180,90 Eur, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. Minėtos piniginės lėšos tomis pačiomis dienomis tarptautiniais pervedimais pervestos kitiems asmenims į Prancūziją ir Bulgariją už automobilius ir statybines medžiagas. Iš UAB Medicinos bankas, AB Šiaulių bankas bei Luminor bankas AS gauti dokumentai patvirtina, jog šiuose bankuose turėtas sąskaitas R. V. naudojo tik grynųjų pinigų įnešimui bei lėšų nurašymui vykdant tarptautinius pervedimus. Mokesčių administratorius nurodo, R. V. neturėjo finansinių galimybių 2017 m. perduoti pareiškėjui 30 610 Eur ir 66 805 USD. Taigi pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos konstatavo, kad tiek pirminio pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu, tiek ir pakartotinio patikrinimo metu pagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjas pajamų nedeklaravo, tačiau į savo asmeninę sąskaitą įnešė 30 610 Eur ir 66 805 USD, todėl remiantis GPMĮ 5 straipsnio 1 dalimi, gavo pajamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių byloje ginčijamas aplinkybes. Buvo įvertinta individuali pareiškėjo situacija, jo elgesys teikiant paaiškinimus mokesčių administratoriui, pareiškėjo nurodyto R. V. situacija ir paaiškinimai, rašytinių dokumentų nebuvimas, pareiškėjo paaiškinimai, pateikti „Swedbank“, AB, jog tai santaupos iš darbo užmokesčio užsienyje ir kt. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, skundo argumentus bei visą bylos medžiagą. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad jie kartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, o pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto sprendimo teisėtumą, atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, joms pritaria ir jų nekartoja.

38. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėDainius Raižys