Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-08-01 · Civilinė byla Nr. e2-10476-642/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-01
Bylos Nr.
e2-10476-642/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06858-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10476-642/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06858-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1;3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. L. ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Klaipėdos 15-ojo notarų biuro notarei Agnei Griškevičienei, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus prašydama pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) testatorės B. L. sudarytą testamentą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Išimtinis teismingumas taikomas ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškinį pateikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams ieškinį pareiškusi atsakovei V. B., kurios gyvenamoji vieta Kauno mieste.

Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad testatorė B. L. turėjo daiktines teises į nekilnojamąjį turtą ir Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, kur turi būti nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu: pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, t. y. pagal išimtinio teismingumo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnis) ar pagal atsakovės gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).

Teismo nuomone, ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu ginčija tik testamentą, kuriuo atsakovė įgijo teisę paveldėti testatorės turtą, tačiau ieškovė ieškiniu nereiškia reikalavimų į testatorei B. L. priklausiusius nekilnojamuosius daiktus ar kitą turtą. Atsakovė nuosavybės teisių į jokį testatorei priklausiusį turtą dar nėra įgijusi, paveldėjimo teisės liudijimas testamento pagrindu neišduotas. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teigti, kad ieškinys yra dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 31 straipsniai).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl turtinių ir neturtinių reikalavimų tuo atveju, kai pareikštu ieškiniu neprašoma ieškovui priteisti lėšų ar kito turto, teismo sprendimu ieškovui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos ir todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik atsakovui laikoma neturtiniu ginču. Ginčas, kilęs ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, nėra tiesiogiai susijęs su turtu, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 27 straipsnių taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

Kadangi pareikštas neturtinis ieškinys dėl testamento, t.y. vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, nekeliant reikalavimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, ir nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, teismas daro išvadą, kad byla teisminga pagal atsakovės gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis). Minėta, atsakovė gyvena Kauno mieste, todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Pananšios praktikos dėl tokio pobūdžio bylų laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2S-399-513/2017).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad teismas nagrinėdamas analogišką civilinę bylą nusprendė, jog byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ieškiniui taikytinas išimtinis teismingumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 1 dalį (civilinė byla Nr. 2S-694-265/2013). Tačiau teismas nesutinka su nurodyta aplinkybe, nes nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ne testamento nuginčijimo klausimas, o buvo keliamas klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nekilnojamojo turto ir registro įrašo panaikinimo. Konstatuotina, kad bylų faktinės aplinkybės nesutampa, todėl civilinės bylos negali būti laikomos analogiškomis ir joms turi būti taikomos skirtingos teismingumo taisyklės.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl ieškinį atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovei išaiškintina, jog ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės J. L. ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Klaipėdos 15-ojo notarų biuro notarei Agnei Griškevičienei, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Danutė Žvinklytė