- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-80-360-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00529-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Dalia Kursevičienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- V. D., J. M., S. G., V. J.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus, Tatjana Borik, Audronė Matiukienė
Teisėja J. Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00529-2011-5
2014 m. balandžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
nuteistųjų gynėjams advokatei Tatjanai Borik, advokatei Audronei Matiukienei, advokatui Edvardui Staponkui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. J., G. B., S. G., J. M., V. D. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 nuosprendžio, kuriuo:
V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d. 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirtą atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-12-19 iki 2013-01-15. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo jo faktinio sulaikymo dienos. V. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 str. 1 ir 2 d. iš V. J. konfiskuoti pinigai, gauti iš uždraustos nusikalstamos veikos, t.y. iš narkotinių medžiagų pardavimo - 50 litų;
G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-17 nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-21 ir 2009-05-27 nuosprendžiais subendrintos, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-17 nutartimi subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metai 6 mėnesiai. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos G. B. paskirtas suėmimas ir jis suimtas teismo salėje. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-21 ir 2009-05-27 nuosprendžius ir suėmime išbūtas laikas nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir nuo 2011-12-15 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 72 str. 1 ir 2 d. iš G. B. konfiskuoti pinigai 1740 litų į kuriuos apribotos G. B. nuosavybės teisės, kurie, gauti iš uždraustos nusikalstamos veikos, t.y. iš narkotinių medžiagų pardavimo;
Žemesnės instancijos teismas
S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 260 str. 1 d. - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metų ir 3 mėnesių laikotarpiui. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojama nuo faktinio sulaikymo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-02-21 iki 2012-03-06. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. iš S. G. konfiskuoti pinigai, gauti iš uždraustos nusikalstamos veikos, t.y. iš narkotinių medžiagų pardavimo - 50 litų. S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo jo faktinio sulaikymo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-12-15 iki 2011-12-30. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. iš J. M. konfiskuoti pinigai, gauti iš uždraustos nusikalstamos veikos, t.y. iš narkotinių medžiagų pardavimo - 50 litų. J. M. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintini nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-10-25 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos V. D. paskirtas suėmimas. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. iš V. D. konfiskuoti pinigai, gauti iš uždraustos nusikalstamos veikos, t.y. iš narkotinių medžiagų pardavimo - 150 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. K., R. B., A. B., A. G., B. T., L. M. ir J. A., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad 2011-12-06, vakare, tarp 18.20 val. ir 19.30 val., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš G. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,050 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur tyrimo metu nenustatytu laiku paminėtus miltelius išfasavo į ne mažiau kaip vieną popierinį lankstinuką ir toliau laikė.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis - V. J., 2011-12-07, vieną popierinį lankstinuką su 0,050 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, išgabeno iš savo gyvenamosios vietos ir atgabeno prie AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną, apie 12.19 val., paminėtą lankstinuką su šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, už 50 litų, pardavė R. Š..
G. B. nuteistas už tai, kad iki 2011-09-26, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,042 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią, neteisėtai atgabeno į tyrimu nenustatytą vietą ir laikė prie savęs iki 2011-09-26, kol tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne mažiau kaip 0,042 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, tolimesniam platinimui pardavė S. G..
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. B., iki 2011-09-28, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,135 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,015 g narkotinės medžiagos – heroino, atgabeno į tyrimo metu nenustatytą vietą ir laikė prie savęs iki 2011-09-28, kol tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne mažiau kaip 0,135 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,015 g narkotinės medžiagos – heroino, tolimesniam platinimui pardavė J. M..
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. B., iki 2011-10-23, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 3,405 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,603 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos gabeno ir laikė prie savęs iki 2011-10-23, kol tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne mažiau kaip 3,405 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,603 g narkotinės medžiagos – heroino, tolimesniam platinimui perdavė V. D..
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. B., iki 2011-11-12, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 8,68 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,182 g narkotinės medžiagos - heroino, kurią 2011-11-12 neteisėtai atgabeno į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir laikė prie savęs, iki kol tą pačią dieną, apie 18 val., paminėtame bute polietileninį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 8,68 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,182 g narkotinės medžiagos – heroino, po 200 litų už 1 gramą paminėtų miltelių, tolimesniam platinimui pardavė L. M..
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. B. iki 2011-12-06, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,050 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos gabeno ir laikė prie savęs iki 2011-12-06, kol laike tarp 18.20 val. ir 19.30 val., ne mažiau kaip 0,050 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, tolimesniam platinimui perdavė V. J..
S. G. nuteistas už tai, kad iki 2011-09-26 iš G. B., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti įgijo ne mažiau kaip 0,042 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur išfasavo į ne mažiau kaip vieną popierinį lankstinuką, ir joje laikė.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, S. G. 2011-09-26 apie 19.20 val. savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vieną popierinį lankstinuką su 0,042 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g. narkotinės medžiagos – heroino, už 50 litų pardavė A. D. (buvusi Ustinova).
Be to, S. G. nuteistas ir už tai, kad iki 2012-02-21 neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo 0,144 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,025 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir joje laikė iki 2012-02-21, kol apie 11.00 val., kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
J. M. nuteistas už tai, kad 2011-09-28, dienos metu iš G. B., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti įgijo ne mažiau kaip 0,135 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,015 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur išfasavo į ne mažiau kaip vieną folijos lankstinuką, ir joje laikė.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. M. 2011-09-29 apie 12.13 val. savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vieną folijos lankstinuką su 0,135 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,015 g narkotinės medžiagos – heroino, už 50 litų neteisėtai pardavė R. B..
V. D. nuteistas už tai, kad iki 2011-10-23, 16.15 val., iš G. B., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 3,405 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,603 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir joje laikė.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2011-10-24 apie 16.10 val. per buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., langą 3 (tris) folijos lankstinukus su 0,278 g šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,052 g. narkotinės medžiagos – heroino, už 150 litų pardavė D. K., o likusias paminėtas medžiagas toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2011-10-25, apie 08.25 val. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, 10 folijos lankstinukų su 0,992 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,160 g narkotinės medžiagos – heroino, išgabeno iš savo gyvenamosios vietos ir laikė prie savęs iki kol tą pačią dieną, apie 08.30 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 08.45 val. jo asmens kratos metu paminėtus lankstinukus su narkotine medžiaga rado ir paėmė, o vieną polietileninį maišelį su 2,135 g šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,391 g narkotinės medžiagos – heroino, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iki kol tą pačią dieną apie 9.05 val. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 nuosprendį pakeisti, taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Pažymi, kad teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jokių sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nuosprendyje taip pat nurodė, kad jis darbovietės charakterizuojamas gerai, turi sveikatos problemų. Pasak apelianto, jam inkriminuotas ir jis nuteistas už vienintelį heroino įgijimo ir pardavimo atvejį. Kiekis labai nedidelis, todėl ir gautos pajamos pardavus narkotines medžiagas labai mažos – 50 lt. Teismas skirdamas bausmę į tai nepakankamai atsižvelgė. Teismas atsižvelgęs į visas šias aplinkybes galėjo taikyti BK 62 str. ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nuteistasis G. B. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu priimtą nuosprendį panaikinti. Pažymi, jog su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir paskirta bausme jis kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad 2011-12-15 jis buvo sulaikytas pareigūnų prie „Akropolio“, pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, Jūros g. 1, Klaipėda, ir apkaltintas narkotikų platinimu. Pasak apelianto, tyrėja L. G. darė pažeidimus pasižymėdama, kad jis neduoda parodymų. Jis norėjo duoti parodymus teisme, bet tyrėja to neužfiksavo. Be to, visos bylos nagrinėjimo metu prokuroras Motužis įtikinėjo teisėjus, kad yra filmuota medžiaga, daiktiniai įrodymai, pokalbiai, o proceso pabaigoje pasisakė, kad pagal byloje surinktus duomenis, liudininkų parodymus nėra nusikaltimo sudėties, bet nuteis pasitelkiant patirtį ir intuiciją. Nuteistojo manymu, kiti asmenys davė prieš jį parodymus, kad patys išvengtų atsakomybės, nes jie visi yra narkomanai, ne vieną kartą pakliuvę už narkotikų pardavimą, naudojimą. Tie, kurie duoda parodymus yra paleidžiami. Pasak apelianto, pradžioje prokuroras įrodinėjo, kad jis su kitais asmenimis bendravo telefonu, po to žinutėmis, nors jų, pasak nuteistojo, nėra ir negali būti. Telefonas pas jį nerastas, iš kurio jis būtų bendravęs su liudininkais. Taip pat nurodo, kad kratos metu bute adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur jis buvo priimtas gyventi jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, iš jo sugyventinės ir jos motinos buvo paimti joms priklausantys pinigai – 1750 Lt. Teismo metu šie pinigai buvo konfiskuoti, nors suėmimo metu prie jo buvo rasti tik 20 Lt, kurie teismo nuosprendžiu buvo grąžinti. Jis nesupranta už ką teismas nuosprendžiu paskyrė jam 4 metų ir 6 mėnesių bausmę, dar pridedant bausmę pagal 2009 metų nuosprendį, kur jis buvo nuteistas 2 metams ir 6 mėnesiams. Visą tai subendrinta ir paskirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis tą skirtą bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose.
Nuteistasis S. G. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. ir 260 str. str. 1 d. pakeisti, t.y. priimti išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 259 str. 1 d., o pagal BK 260 str. 1 d. skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jeigu Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteisdamas jį pagal BK 260 str. 1 d. rėmėsi byloje esančiais objektyvais įrodymais, grindžiančiais jo kaltę, o taip pat jo nuoširdžiu prisipažinimu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tai nuteisdamas jį pagal BK 259 str. 1 d. teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, traktuodamas juos kaltinimo pusėn ir jo atžvilgiu šioje dalyje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis neprisipažino, kad jam inkriminuotus 0,144 g. gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo 0,025 g. narkotinės medžiagos - heroino, jis įsigijo tikslu sau naudoti ir laikė savo bute. Dėl šio surasto pas jį bute komodoje heroino kiekio, jis davė teisingus parodymus, kad ši narkotinė medžiaga buvo M. V., kurį 2012-02-11 buvo parsivedęs į savo namus, nes jis norėjo susileisti narkotikų. Tai jis supratęs iš to, kad prieš einant pas jį, M. V. norėjo nusipirkti vaistinėje švirkštą, tačiau jis M. V. pasakęs, kad švirkštų esą ir pas jį namuose. Todėl pas jį namuose, kai į duris pasibeldė policijos darbuotojai, o jis buvęs tuo metu vonios patalpose, M. V., matomai, ruošėsi susileisti heroino dozę, todėl išsigandęs jau į šaukštelį išpiltą narkotinę medžiagą įkišo į komodos stalčių, kur ji ir buvo surasta. Kadangi M. V., norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, neigė, kad tai jam priklausanti narkotinė medžiaga, o ji buvo surasta jo gyvenamojoje patalpoje, todėl teismas nurodydamas nuosprendyje, kad jo neprisipažinimas dėl šios narkotinės medžiagos kiekio įgijimo ir laikymo, yra jo gynybinė pozicija, netinkamai vertino įrodymus, patikėjo M. V. parodymais. Pasak nuteistojo, nors ikiteisminio tyrimo metu M. V. buvo parodęs, kad tuo metu narkotinių medžiagų nenaudojo, nes dalyvavo metadono programoje, tačiau po jo sulaikymo jo bute 2012-02-11 atlikus toksinių - narkotinių medžiagų nustatymo jo šlapime tyrimą buvo gauta teigiama reakcija į opiatus/morfiną, o tai rodo, kad tuoj po sulaikymo jis sakė netiesą, nes iš tikrųjų jis vartojo narkotikus. Sužinojęs tyrimo rezultatus jis jau pakeitė parodymus ir parodė, kad buvo vartojęs prieš tris dienas narkotines medžiagas Vilniuje. Mano, kad būtent todėl M. V. parodymus jo atžvilgiu dėl narkotinių medžiagų turėjimo teismas turėjo vertinti kritiškai, nes objektyvūs bylos duomenys rodė, kad nors jis ir dalyvauja metadono programoje, tačiau kartu vartoja ir narkotines medžiagas. Teismas, įvertindamas šį nusikalstamos veikos epizodą, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis nuo pat pradžios neneigė ir nuoširdžiai prisipažino dėl žymiai sunkesnės nusikalstamos veikos įvykdymo, todėl logiška, kad būtų neneigęs ir lengvesnės nusikalstamos veikos įvykdymo, jeigu jis tokią nusikalstamą veiką būtų įvykdęs. Akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo organai, tyrimą organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras, neatliko kriminalistinės daiktų ekspertizės, kurios metu galėjo ant metalinio šaukštelio rasti M. V. pirštų pėdsakus, kas tikrai būtų objektyvus įrodymas, padedantis byloje nustatyti objektyvią tiesą, tačiau to dėl teisėsaugos organų aplaidumo ar suinteresuotumo neatlikus, o tai buvo galima ir privaloma atlikti, jis yra nepagrįstai nuteistas pagal šį nusikalstamos veikos epizodą. Nurodo, kad vienas iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir BPK 44 str. 6 d., kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertintinos kaltinamojo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 40 „ Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą", 3.1.8 punkte yra išaiškinęs, kad kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o abejones, išnaudojus visas galimybes joms pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Apelianto manymu, teismas nuteisdamas jį pagal BK 159 str. 1 d. šiomis nuostatomis nesivadovavo. Atsižvelgiant į tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino dėl tų nusikalstamos veikos epizodų, kuriuos iš tikro įvykdė, nuoširdžiai dėl to gailisi, padėjo byloje nustatyti kitų kaltinamųjų kaltę, taip pat atsižvelgiant į jo asmenybę, į jo sveikatos būklę, nes serga nepagydoma liga, teismas jam galėjo skirti minimalią BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme pakeisti taikant BK 62 str. ir skirti jam švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas teisingai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, ateityje pasižadėjo daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. Tačiau mano, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad jis detaliai ir nuoširdžiai teismui parodė, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko jis įgijo narkotines medžiagas, dėl ko teismas padarė teisingas išvadas dėl kitų nusikalstamas veikas padariusių asmenų atsakomybės. Pasak apelianto, nors teismas ir konstatavo, kad jis padarė tik vieną tyčinę veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo Rekomendacijomis jo įgytos iš G. B. narkotinės medžiagos - heroino - kiekis 0,015 g., kurį po to pardavė R. B., netgi nesiekia nedidelio kiekio ir už įgijimą be tikslo parduoti ir realizavimą netgi nenumatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, o tik švelnesnės alternatyvios bausmės (BK 259 str. 2 d.), kas buvo taikyta R. B.. Nuteistojo manymu, esant šioms aplinkybėms teismas turėjo realiau įvertinti jo asmenybę. Nors teismas konstatavo, kad jis anksčiau yra teistas ir iš to išvadų nepadarė, tačiau turėjo atsižvelgti į tai, kad jo paskutinis teistumas buvo 2006-05-04, tai yra daugiau negu prieš 7 metus ir bausmę yra senai atlikęs. Be to, šiuo metu jam jau 56 metai, pasikeitė jo požiūris į gyvenimą, slegia sveikatos problemos, yra tik iš dalies 45 procentus darbingas, savanoriškai gydosi nuo priklausomybės ligų, tai yra narkotikų vartojimo, gyvena kartu su senute motina, kuri praktiškai nevaikšto ir pastoviai reikalinga jo priežiūra ir pagalba. Mano, kad teismas atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes galėjo taikyti BK 62 str. normą ir skirti bausmę, kurį būtų švelnesnė, negu įstatymo numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje. Nuteistojo manymu, BK 62 str. taikymas jo atžvilgiu esamoje situacijoje atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, o BK 54 str. numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti skundžiamame nuosprendyje inkriminuotą veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 264 str. 1 d. ir atsižvelgiant į veikų skirtumą pagal sunkumą, taip pat į jo amžių bei kitas aplinkybes sutrumpinti jam paskirtą per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus, kad jokio atlygio už narkotikų pasidalinimą su savo senu pažįstamu jis negavo. Tiek jis, tiek jo pažįstamas D. K. senai vartoja narkotikus, bet neplatina. Pažymi, kad kratos metu jo bute buvo paimtos piniginės lėšos 593 Lt. Pasak apelianto, byloje nėra duomenų, kad tos piniginės lėšos būtų gautos neteisėtu būdu, juolab, kad pinigai priklauso jo motinai. Byloje nėra duomenų, kad iš tų 593 Lt tariamai D. K. priklauso 150 Lt. Nurodo, kad jis niekada iš D. K. pinigų neėmė, nes ir pastarasis jam padėdavo ir pasidalindavo su juo narkotikais, todėl jam atsakydavo tuo pačiu. Būtent 2011-10-24 jis matydamas, kad D. K. yra abstinencijos būsenoje pasidalino su juo savo vartojimui įgytais narkotikais, kad nei jis, nei D. K. nejaustų abstinencijos. Mano, kad skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės dirbtinai sureikšmintos inkriminuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d. Nuteistojo įsitikinimu, savo veiksmais jis yra kaltas pagal BK 264 str. 1 d.
Apeliantė Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 nuosprendį dalyje dėl V. J., V. D., G. B. pakeisti: pripažinti, kad V. J., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, ir ją pardavė. V. J. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad V. J. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pripažinti, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. V. D. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. G. B. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2009-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-21 ir 2009-05-27 nuosprendžiais subendrintos, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-17 nutartimi subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir G. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl V. J. pripažinimo kaltu pagal BK 260 str. 1 d. iš esmės teisingas, išskyrus tai, kad teismas padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, o būtent, kad nepripažino, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Pažymi, kad šioje byloje V. J. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir ją pardavė. Akcentuoja, kad teismas priimtame nuosprendyje konstatavo, jog V. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta surinktų ir išžiūrėtų įrodymų visuma, tačiau nurodė, kad nepakanka įrodymų patvirtinti, kad nusikalstamą veiką V. J. padarė bendrai veikdamas su D. M. (ji 2013-04-10 mirė), todėl šią aplinkybę jam iš kaltinimo pašalino. Nuosprendyje rašo, kad teisiamojo posėdžio metu V. J. prisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką ir parodė, kad pats yra priklausomas nuo narkotikų. Prisipažino, kad tai jis pardavė R. Š. heroino, o jo sugyventinė D. M. nieko apie tai nežinojo, nes tada jis važiavo darbintis ir D. M. jį tik lydėjo. Juos vežė R. Š., su kuriuo kartu Marijampolėje atliko bausmę. D. M. sėdėjo mašinos gale ir negalėjo žinoti kas tai per lankstinukas, kurį pardavė R. Š.. Nurodo, kad D. M. iš dalies prisipažino padariusi kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, tik neprisipažino dėl narkotinių medžiagų platinimo ir parodė, kad R. Š. ją su V. J. vežė darbintis į AB „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo abstinencijos būsenoje, todėl nieko daugiau neatsimena. Su G. B., J. A. ir R. Š. nėra pažįstami. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes, nes buvo apsvaigusi nuo narkotikų. Pradinius parodymus davė, kad išgelbėti savo sugyventinį, nes nebuvo teista ir galvojo, kad jai nieko nebus.
Apelianto manymu, priešingai nei teigiama 2013-05-17 nuosprendyje, V. J., kaip ir jau mirusios D. M., parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis vienas kitam išvengti gręsiančios atsakomybės, o formalus V. J. prisipažinimas, kad 2011-12-07 R. Š. pardavė heroiną, neva apie tai nieko nežinant D. M., nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skundžiamu nuosprendžiu teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes V. J. kaltė padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą buvo ir yra grindžiama ne tik D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo R. A. parodymais, bet ir slapto sekimo duomenimis. Pažymi, kad D. M. 2011-12-20 ir 2012-09-25 vykusių apklausų metu, dalyvaujant gynėjui, neneigė ir patvirtino, kad narkotikais prekiavo kartu su V. J.. Duodama pirmus parodymus, siekdama padėti V. J., save apkalbėjo tik tiek, jog 2011-12-07 heroiną R. Š. betarpiškai perdavė ji, o ne V. J.. (t. 11, b.1. 177-179,181). Tai, kad V. J. 2011-12-07 heroiną pardavė betarpiškai dalyvaujant ir matant D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir R. Š. (t. 12 t., b.1. 8-10).
Pasak apeliantės, kad V. J. veikė iš vien su savo sugyventine D. M., jų veiksmų suderinamumą disponuojant narkotinėmis medžiagomis, itin gerai parodo elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolės metu surinkti duomenys. Vienok, teismas priimtu nuosprendžiu visiškai nepagrįstai konstatavo, kad D. M. pokalbių prasmės ir tikslų nustatyti nėra galimybės. Apeliantės manymu, jų tarpusavio pokalbiai, susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis (SMS), tame tarpe ir su kitais asmenimis, parodo ne tik jų tarpusavio santykius dėl narkotikų įsigijimo, pirkimo - pardavimo, bet ir mąstą, iš dalies tarpusavio piniginius atsiskaitymus. Kaip jau minėta šias faktines aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys - kratų, rastų ir paimtų daiktų (objektų) apžiūros protokolai, apklaustų liudytojų (pirmiausia tyrimą atlikusių policijos pareigūnų) parodymai, specialisto išvados ir kt.: Nr. 2428 2011-11-25 11:25 val. V. J. skambina D. M. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „žiūrėkis, duodu du šimtus ... ant buto“, V. J. sako „dabar aš neturiu, nu“, D. M. sako „dabar negali ? Tai gerai, man tuos čekinius 50 litų, kur aš dar viena čekį parduodu, gerai ? Aš pati parsiduosiu ant to buto ir pasidėsiu“, V. J. sako „girdi, klausyk, nu tai ką tu čia kalbi ... dabar“, D. M. sako „nu, kad neduodi..., taigi reikia suktis tam, kad ...“, V. J. sako „telefoninių pokalbių kalbėk, supranti, nu“, D. M. sako „aha“ (t. 10, b.1. 95); Nr. 2500 2011-11-26 12:33 val. V. J. skambina nenustatyta moteris (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „mentų ketvirtam aukšte, du apsirengę taip bachuriškai, jie palina, kas iš tavęs išeina, kas įeina, į rankas žiūri“, V. J. sako „gerai, dėkui“ (t. 10, b.1. 95-96); Nr. 2525 2011-11-26 16:45 val. V. J. skambina nenustatytas vyras (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „karoče yra kryžiai, ane ir yra tramadolis už tą chujnią, nu“, V. J. sako „nu. Man reikia pinigų“, vyras sako „a kai su pinigai būsiu, nu paskambinsiu tau, gerai? Vienas aš būsiu, vienas ..., neeisiu su tokia chebra, chujebra blet čia“, V. J. sako „ne nėra, vienas čekis likęs, supranti ?“, vyras sako „nu palik man, nu“, V. J. sako „vienas čekis liko, užsakytas yra, o kiek tau reikės ?“, vyras sako „nu vieną aš vot noriu, nu užsakyt nachui, kaip sakoma tą“, V. J. sako „man reikia, man trūkumas dar pinigų yra, ..., skolininkų, trūkumas pinigų nachui, aš negaliu paimt, viskas. Vsio, man trūkumas pinigų 300 man trūksta pinigų, aš ... paimsiu naują partiją ..., tada aš atsiskaitysiu <...> užeik“, vyras sako „nu davai“ (t. 10, b.1. 96-97); Nr. 3215 2011-12-04 11:14 val. V. J. skambina nenustatytas vyras (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepia D. M.. Vyras sako „duok V.“, D. M. sako „o kur esi ?“, vyras sako „čia apačioj ... stoviu“, D. M. sako „tuoj, pakilk iki penkto aukšto“, vyras sako „nu tai aš penktam aukšte ir esu žmonės eina aš stoviu“, D. M. sako „tuoj aš išeisiu kiek reikia ?“, vyras sako „du“, D. M. sako „tuoj“ (t. 10, b.1. 109); Nr. 3329 2011-12-06 19:39 val. V. J. skambina nenustatytas vaikinas (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepia D. M.. Pokalbio metu vaikinas sako „D., nu mes atėjome jau, jau laiptinėje“, D. M. sako „gerai, tu vienas, taip ?“, vaikinas sako „mes dviese su V.“, D. M. sako „kiek tau ?“, vaikinas sako „du“, D. M. sako „gerai, būk 1 aukšte, aš tuoj būsiu po minutės, iki“ (t. 10, b.1. 111); Nr. 3340 2011-12-06 20:45 val. iš V. J. telefono nenustatytam vyrui (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) skambina D. M. ir pokalbio metu sako „pas mus jeigu ką jeigu reiks viskas tvarkoj“, vyras sako „nu, nu gerai“, D. M. sako „a klausykis, a, kaip dėl tų 30 litų, ar tu užneši ar kaifą ?“, vyras sako „nu, nu sugalvosim“ (t. 10, b.1. 111-112); Nr. 3354 2011-12-06 22:44 val. V. J. skambina nenustatytas vyras (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepia D. M. ir pokalbio metu sako „S., a tau reikės ?“, vyras sako „nu“, D. M. sako „ateik iki barako, kiek reikės ?“, vyras sako „vieno, kai aš ateisiu aš paskambinsiu“, D. M. sako „gerai davai laukiu, iki penkto aukšto pakilk“, vyras sako „pakilsiu, pakilsiu gerai paskambinsiu aš, nu“ (t. 10, b.1. 112); Nr. 3377 2011-12-07 10:57 val. V. J. skambina R. Š. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepia D. M.. Pokalbio metu R. Š. sako „ė, ar yra V. ?“, D. M. sako „ė, užsiėmęs, o kas čia būtų ?“, R. Š. sako „a girdi, o alaus galima užvažiuoti atsigerti ar ne ?“, D. M. sako „nu galima užvažiuoti, už kiek laiko būsi ?“, R. Š. sako „nu už valandikės, gerai ? Už pusvalandžio gero“, D. M. sako „Žinok, už valandos, ė, valandos laiko mūsų gal nebus, palauk, kol pareis V., ar neapsisuktum greičiau ?“, R. Š. sako „nu gal greičiau apsisuksiu, gal“, D. M. sako „davai 30 minučių bėgyje, davai tada laukiam, kas toks būsi ?“, R. Š. sako „R., pasakyk“, D. M. sako „nu davai tada“(t. 10, b.1. 113); Nr. 3387 2011-12-07 12:00 val. iš V. J. telefono R. Š. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) skambina D. M. ir pokalbio metu sako „karoče, mes esame prie baldų kompanija“, R. Š. sako „koks, kokia čia gatve, gatvę pasakyk ?“, D. M. sako „baldų kompanija, tas „SBA“, R. Š. sako „gerai“, D. M. sako „už kiek laiko būsite ?‘, R. Š. sako „nu jau, jau, tuoj, tuoj“ (t. l0, b.1. 113-114), Nr. 3390 2011-12-07 12:13 val. V. J. skambina R. Š. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „nu aš čia šalia esu, kur esat ?“, V. J. sako „nu tai tuoj išeinu jau“ (t. 10, b.1. 114); Nr. 3393 2011-12-07 13:10 val. V. J. skambina R. Š. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepia D. M.. Pokalbio metu R. Š. sako „nu kur yra V., namie, ar namie ?“, D. M. sako „o kas čia kalba ?“, R. Š. sako „R., R., tuoj atvažiuosiu, a girdi, tuoj atvažiuosiu, atidaryk duris, nes tokį bajerį papasakosiu, čia reikia įsukti“, D. M. sako „ė, gerai, davai“ (t. 10, b.1. 115); Nr. 3397 2011-12-07 14:13 val. V. J. skambina nenustatyta moteris (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „zdarova, ką, girdi, kaip pas tave reikalai ?“, V. J. sako „nu ką, ką, alaus nori atsigerti ?“, moteris sako ‚nu jo, nu vieną, nu paimti, nu“, V. J. sako „nu atvažiuok, nu“, moteris sako „nu gerai tada, nu davai, davai“( t. l0, b.1. 115); Nr. 3406 2011-12-07 14:58 val. V. J. skambina nenustatyta moteris (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „nu ką tu ten įdėjai, nieko nėra tame čekyje, nu“, V. J. sako „atnešk man, atnešk man tą čekį“, moteris sako „tai ką tu ten porą kruopų“, V. J. sako „ne, ne, atnešk man tą čekį“, moteris sako „kaip aš tau dabar atnešiu, išpakavojau ir kračiau į mašiną nieko nėra, nu, ten porą kruopų“, V. J. sako „atnešk čekį“, moteris sako „eik tu nachui, v pizdu su tavimi blet“ (t. 10, b. l. 118); Nr. 3408 2011-12-07 15:08 val. V. J. skambina nenustatyta moteris (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „nu karoče išvis tuščias tas tavo čekis, ką daryti ? Davai karoče nusileisi, išneši kitą, pažiūrėsim yra pas tave įdėta kitam ar nėra“, V. J. sako „a girdi, atbėk, aš tau paduosiu, tu atnešk man tą čekį nachui, atnešk man tą čekį“, moteris sako „nu karoče mes išvis bandėm, vienas bachūras išvis va, išvis nieko nepajuto išnešk kitą už pedisoką, mes pedisoką paduosim“, V. J. sako „nu“ (t. 10, b.1. 118); Nr. 3410 2011-12-07 15:11 val. V. J. skambina nenustatyta mergina (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepia D. M.. Pokalbio metu mergina sako „nu, saule, nusileisk į apačią“, D. M. sako „ai, M., palauk truputuką, kokių 10 minučių, aš dabar turiu reikalų“, mergina sako „a kiek, o tu namuose ?“, D. M. sako „namuose, namuose, 10 minučių palauk, kiek tau reikės, vieno ?“, mergina sako „vieno, vieno“, D. M. sako „gerai, vieną atnešiu tau“, mergina sako „aha, davai“ (t. 10, b.1. 119); Nr. 3439 2011-12-07 21:49 val. V. J. skambina nenustatytas vyras (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepia D. M.. Pokalbio metu vyras sako „duok V., D.“, D. M. sako „kad jis miega, o ką norėjai ?“, vyras sako „ką, čia A., biški reikia“, D. M. sako „į mane, kreipkis į mane, V. dabar miega, su reikalais kreipkis į mane“, vyras sako „yra viršus „Nike“ geras, originalus“, D. M. sako „atnešk“, vyras sako „atnešt, ane ? Nu aš nuo namų, nuo seno turgaus ėjau ir užlėksiu“, D. M. sako „gerai“ (t. 10, b.1. 122-123). Nr. 3493 2011-12-08 19:02 val. V. J. skambina nenustatytas vyras (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „ė, draugeli, karoče ten sakė ta blet, tavo, brendžio ten reikia <...> dabar yra brendis vo už 79 litus „Versalis“ <...> iš parduotuvės ką tik kurva“, V. J. sako „už čekį ?“, vyras sako ‚nu“, V. J. sako „nu atnešk nu“, vyras sako „nu ir toj „DVD“ atnešiu, ane ?“, V. J. sako „aha“, vyras sako „tai bus du čekiai“, V. J. sako „nu“ (t. 10, b.1. 126); Nr. 3510 2011-12-09 13:06 val. V. J. skambina nenustatytas vyras (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „a galima užeiti, ką ?“, V. J. sako „kiek tau reikia ?“, vyras sako „..., vieną, dvi, nu aš tau užeisiu pasakysiu, gerai ?“, V. J. sako „nu“ (t. l0, b.1. 127); Nr. 3524 2011-12-09 15:53 val. V. J. skambina D. M. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „klausykis, galiu aš čia puse čekio V. duoti ? <.. .> atvežė kepurę, megztinių ten ė kailinukus tokius“, V. J. sako „nu tai duok, nu“, D. M. sako „ar galiu sau pasiimti pusę čekio ?“, V. J. sako „nu tai sau nu tai pasiimk, nu“, D. M. sako „gerai, iki, mažiukai“ (t. 10, b.1. 128); Nr. 3569 2011-12-10 11:14 val. V. J. skambina D. M. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), kuri pokalbio metu sako „V., aš radau 8, ne 9, 8 radau čekius, nu nerandu devinto, chot užmušk blet, du kartus skaičiavau, 8, dabar buvau įmetusi tavo tą ir vėl skaičiuoju 8“, V. J. sako „o kiek turėjo būti ?“, D. M. sako „9 sakei‘, V. J. sako „atidaryk duris ė, nachui blet, paduosi jam“, D. M. sako „girdi, girdi, žinai, galėsiu dar įsišauti ?“, V. J. sako „nu tai taip“, D. M. sako „einu daryti duris, einu“ (t. 10, b.1. 128-129); Nr. 3571 2011-12-10 11:48 val. V. J. skambina D. M. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „kas čia tau skambina? Kas čia man skambins ?“, D. M. sako „nežinau kas tau skambino, žydas atėjo, pasiėmė čekį su kapeikom, 60 litų sumokėjo“, V. J. sako „davė pinigus ?“, D. M. sako „davė, davė, tai aš jam daviau 2 čekius ant trijų padalins, 60 litų“, V. J. sako „nesupratau, kad žiūrėk neapipistų tave blet“ (t. 10, b.1. 129); Nr. 3578 2011-12-10 12:20 val. V. J. skambina D. M. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir pokalbio metu sako „kur kiti yra, atėjo dar vienas klientas, visus išpardaviau“, V. J. sako „nu tai tuoj aš ateinu, namuose yra, padjezde darau“, D. M. sako „gera tada, ė, būk apačioj, apačioj klientas laukia, davai, aš irgi nusileidžiu“, V. J. sako „viskas namuose“, D. M. sako „tai kur yra, aš paimsiu, visus išpardaviau, atėjo A. keturis, vienas, kitas paėmė. Mano dabar draugas“, V. J. sako „nepaimsi, nepaimsi“, D. M. sako „gerai, tada aš apačioj laukiu, davai lipk į viršų <...>“ (t. 10, b.1. 129); Nr. 3622 2011-12-10 15:47 val. V. J. skambina nenustatytas vyras (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepia D. M.. Pokalbio metu vyras sako „viskas normaliai pas mane žinok <...> už kapeikas, nu viskas normaliai“, D. M. sako „be vakaro nieko, tuščia“, vyras sako „aišku, gerai davai“ (t. l0, b.1. 131).
Pasak apeliantės, iš tų pačių įrodymų viseto, kuriuos dėstė nuosprendyje teismas, galima tik viena išvada - V. J. ir D. M. veikė iš vien kartu ir toks jų veikimas atitinka bendrininkų grupės sąvoką.
Apeliantė nurodo, kad nuosprendyje rašoma, jog teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems V. D., V. J. ir G. B., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. G. B. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų ir pavojingą visuomenei. Darytina išvada, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti skiriant už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, nes ankstesniais teismo nuosprendžiais analogiškos bausmės nėra atlikęs, teistumai neišnykę. Teismui pateiktoje charakteristikoje V. J. charakterizuojamas gerai (t. 16, b.1. 191), be to, šiuo metu V. J. serga įvairiomis sunkiomis ligomis, kurios gali būti tiesiogiai susijusios su jo buvimu laisvės atėmimo vietose. V. J. buvo įrašytas į darbo biržą, vėliau įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (t. 17, b.1. 113-116), šiame darbe charakterizuojamas gerai (t. 18, b.1. 94), kas rodo jo siekį pasitaisyti ir gyventi normalų gyvenimą, kas mažintų jo siekį nusikalsti. V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. D. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai ir jam skirtina BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas, nes pirmiau teistas, iš to jokių išvadų nepadarė ir toliau nusikalsta.
Apeliantė nurodo, kad įstatymo leidėjas už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., padarymą numato nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. O skundžiamu nuosprendžiu teismas kaltinamiesiems paskyrė už nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d., bausmes, mažesnes už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį: V. D. pagal BK 260 str. 1 d. - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, V. J. pagal BK 260 str. 1 d. - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. B. pagal BK 260 str. 1 d. - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliantės manymu, tokios bausmės yra neteisingos. Valstybinį kaltinimą atstovaujantis prokuroras sutinka su tuo, kad teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį, formaliai nepažeidė įstatymo nuostatų skirdamas ir subendrindamas bausmes kaltinamiesiems, šiuo atveju G. B., tačiau teismas tinkamai neįvertino nuteistųjų asmenybių, jų pyktibiškumo darant nusikaltimus, kad nusikaltimus jie darė siekdami pasipelnyti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu G. B. kaltu neprisipažino visiškai, V. D., V. J. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo prisipažino iš dalies, bandė klaidinti ir klaidino teismą, siekdami išvengti gresiančios atsakomybės. Kiekvienas kaltinamasis turi teisę neduoti parodymų ar neprisipažinti kaltu, tačiau, V. D., G. B. elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir teisme leidžia teigti, kad jie kaip ir V. J., nepadarė jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, beje jie ir prieš tai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už nusikalstamų veikų padarymą, faktinės bylos aplinkybės (jau minėti duomenys, užfiksuoti vykdant procesinės prievartos priemones) leidžia teigti, kad nei vienas iš kaltinamųjų nesigaili dėl pripažintų įrodytais jų padarytų sunkių nusikaltimų, todėl šiuo atveju tik griežta laisvės atėmimo bausme gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str.: V. D. 8 teistumai, V. J. 14 teistumų ir G. B. 11 teistumų, šių asmenų elgesys ikiteisminio tyrimo bei teisminio proceso metu, nusikaltimų, už kuriuos jie yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, sunkumas leidžia konstatuoti, kad jiems paskirtos bausmės yra neteisingos, aiškiai per švelnios. Tokių neteisingų, neatitinkančių BK 54 str. reikalavimus, neproporcingų padarytoms veikoms ir kaltinamųjų V. D., V. J. ir G. B. asmenybėms bausmių paskyrimas neskatina kaltinamųjų ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Priešingai, tokių bausmių paskyrimas skatina kaltinamuosius, šiuo atveju V. D., V. J. ir G. B., manyti, kad net ir esant neišnykusiam teistumui bei nusikaltimų recidyvui, padarius vieną ar kelis sunkius nusikaltimus, galima tikėtis švelnios bausmės. Akcentuoja, kad kaltinamiesiems V. D., V. J., G. B. paskirtos bausmės yra neteisingos, aiškiai per švelnios ir jiems skirtinos griežtesnės bausmės.
Apeliantė taip pat nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl D. K., R. B., J. M., A. D. (U.), S. G., A. G., B. T., L. M., J. A. pripažinimo kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paskirtų bausmių yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl šioje dalyje neskundžiamas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis V. J. ir jo gynėjas advokatas E. Staponkus prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti. Nuteistasis S. G. ir jo gynėjas advokatas E. Staponkus palaikė skundą ir prašė sušvelninti bausmę. Nuteistasis J. M. ir jo gynėjas advokatas E. Staponkus prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis V. D. ir jo gynėjas advokatas E. Staponkus prašė apeliacinė skundą tenkinti. Nuteistojo G. B. gynėja advokatė A. Matiukienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Dėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo
Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir skundu prašo ją sušvelninti. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Toks prašymas yra grindžiamas BK 62 str. nuostatų taikymu.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 54 str. 1 d. skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes pagal BK 54 str. 1 d. Būtent nagrinėjamoje byloje bausmės skyrimą teismas motyvavo tuo, kad V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodė, kad teismui pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas gerai, be to, šiuo metu V. J. serga įvairiomis sunkiomis ligomis, kurios gali būti tiesiogiai susijusios su jo buvimu laisvės atėmimo vietose. V. J. buvo įrašytas į darbo biržą, vėliau įsidarbino UAB “8 projektai” darbininku ir šiame darbe charakterizuojamas gera, kas rodo jo siekį pasitaisyti ir gyvento normalų gyvenimą, kas mažintų jo siekį nusikalsti. Taip pat teismas konstatavo, kad V. J. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Bausmės vidurkis 5 metai. Tuo tarpu teismas už BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą V. J. paskyrė daug mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe), todėl laikyti bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.
Apeliantas prašo taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. J. pats savo noru pas teisėsaugos organus nevyko ir apie padarytą nusikaltimą nepranešė, todėl visų BK 62 str. 1 d. numatytų būtinų sąlygų bausmei švelninti nėra. Tam, kad būtų galima taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas, turi būti nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia nepagydoma liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Nuteistajam V. J. taikyti BK 62 str. 2 d. numatytų būtinų sąlygų bausmei švelninti taip pat nėra. Be to pažymėtina, kad BK nuostatų dėl švelnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti BK 62 str. ir skirti V. J. dar švelnesnę bausmę pagrindų nėra. V. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis sunkiai serga, darbovietės charakterizuojamas gerai, nori pasitaisyti ir gyventi normalų gyvenimą pirmosios instancijos teismas įvertino skirdamas bausmės trukmę, todėl jos negali būti vertinamos kaip išimtinės ir neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti dar labiau sumažinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Visos apelianto nurodytos aplinkybės jam jau buvo žinomos prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikaltimo darymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirta V. J. bausmė nėra per griežta ir švelninto jos nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuteistojo G. B. apeliacinio skundo
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu priimtą nuosprendį panaikinti. Nurodo, kad nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir paskirta bausme. Pasak apelianto, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima jį apkaltinti narkotikų platinimu. Liudytojai, kurie yra narkomanai, prieš jį davė parodymus, kad patys išvengtų atsakomybės. Jis niekada su jais nebendravo telefonu ar žinutėmis ir tokių įrodymų nėra ir negali būti. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus su nuteistojo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. B. pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas pagrįstai, kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.
Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tokiais įrodymais: teisiamajame posėdyje apklaustų kaltinamųjų V. D., J. M., S. G., L. M., V. J. parodymais, liudytojų policijos pareigūnų A. J., V. R., R. A. parodymais, liudytojo L. Ž. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, apžiūros protokolais, kratos protokolais, specialisto išvadomis ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. J. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog G. B. jam veždavo narkotinės medžiagos, kad jam parduoti. Jis iškarto nesumokėdavo, nes buvo susitaręs atsiskaityti vėliau. G. B. jam yra atvežęs heroino kokius 4-5 kartus. S. G. parodė, kad iš G. B. yra nusipirkęs heroino. Pirko kokius 4-5 kartus po 250 Lt už garmą. L. M. parodė, kad pirko iš G. B. heroino 3-4 kartus. Kiekis būdavo nuo kelių iki 5 gramų. Sumokėdavo sekantį kartą, kai G. B. jai vėl atnešdavo heroino. Policijos pareigūnas A. J. parodė, kad vykdant tyrimą V. D. atžvilgiu buvo išsiaiškinta, kad tiekėju gali būti G. B.. Vykdant pasiklausimą G. B. telefoninių pokalbių suprato, kad jis turėdavo keletą telefonų. Su vienu telefonu kalbėdavo su asmenimis, kuriems tiekdavo narkotines medžiagas tolimesniam platinimui. Buvo nustatyta, kad G. B. bendrauja su J. A.. Buvo nutarta juos sulaikyti. Buvo sulaikyti važiuojant taksi automobiliu. Sulaikant automobilyje buvo rasti keli mobilaus ryšio telefonai, salone paketas su augalinės kilmės medžiaga. Policijos pareigūnė V. R. parodė, kad kai buvo sulaikyta L. M., ji davė išsamius parodymus, kad narkotines medžiagas platinimui įsigydavo iš G. B., pravarde B.. Policijos Pareigūnas R. A. parodė, kad kontroliuojant V. J. telefoninius pokalbius suprato, kad vieno numerio savininkas galėjo būti tiekėjas ir to telefono numeris priklausė G. B.. L. Ž. parodė, kad G. B. pažįsta, nes iš jo porą kartų pirko heroino. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką užfiksuota, kad J. M., J. A. atpažino G. B., kaip tą patį asmenį B., iš kurio tolimesniam platinimui gaudavo heroino. Kratos metu taksi automobilyje, kuriame buvo suimti G. B. ir J. A., buvo rasti keturi mobiliojo ryšio telefonai ir maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Specialisto išvadoje Nr. 952 patvirtinta, kad rasta susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, tai narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys). Klaipėdos apskrities VPK Operatyvinės veiklos biuro pažymoje nurodyta, kad taksi automobilio salone esančioje peleninėje, esančioje prie pavarų perjungimo svirties, rastame ir paimtame mobiliojo ryšio telefone „Huawei U8650-1“ buvo naudotos kelios SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini). Šiais telefonų numeriais naudojosi G. B.. Taip pat Klaipėdos apskrities VPK Operatyvinės veiklos biuro pažymoje nurodyta, kad kratos metu J. A. gyvenamojoje vietoje rastame ir paimtame mobiliojo ryšio telefone “Nokia 3410” buvo naudotos kelios SIM kortelės, kurių vienų abonentiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), o šiais telefonų numeriais naudojosi G. B.. 2011-12-15 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą G. B. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., buvo rasta ir paimta: 1720 litų suma, kvitas išrašytas 2011-06-13 apie nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, kuriame nurodytas mokėtojo vardas J. A., gavėjas D. S.. Taip pat teismas rėmėsi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu ir jo priedais, kuriuose užfiksuota, kad buvo kontroliuojami G. B. telefoniniai pokalbiai ir trumposios SMS žinutės jo naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Kontrolės metu nustatyta, kaip G. B. bendrauja su J. A., L. Ž., J. M., V. J., S. G. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Apylinkės teismas konstatavo, kad iš šių pokalbių turinio prasmės galima padaryti išvadą, kad G. B. su šiais asmenimis galimai kalba apie narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo aplinkybes <...>. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aptarti įrodymai paneigia nuteistojo G. B. apeliacinio skundo argumentus ir įrodo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.
Nuteistasis taip pat nesutinka su paskirta bausme, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam G. B. bausmę, teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas G. B. bausmę atsižvelgė į BK 54 str. įtvirtintas nuostatas: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vertino, kad kaltinamasis G. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.) ir pavojingą visuomenei. Padarė išvadą, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti skiriant už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, nes ankstesniais teismo nuosprendžiais analogiškos bausmės nėra atlikęs, teistumai neišnykę. Už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. nustatyta nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas, paskirdamas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis, bausmę. Galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė G. B. paskirta, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2009-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmės, paskirtos 2009-04-21 ir 2009-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais subendrintos, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus 2009-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Nors nuteistasis teigia, kad 2 metų 6 mėnesių bausmę yra atlikęs Marijampolės pataisos namuose ir jos nereikėjo bendrinti, tačiau šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas į bausmės laiką įskaitė laiką, atliktą pagal 2009-04-21 ir 2009-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius ir suėmime išbūtą laiką nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir nuo 2001-12-15 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas nuteistajam G. B. bausmę, teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų.
Nuteistasis G. B. teigia, kad kiti asmenys davė prieš jį parodymus, kad patys išvengtų atsakomybės, nes jie visi yra narkomanai, ne vieną kartą pakliuvę už narkotikų pardavimą, naudojimą, o tie, kurie duoda parodymus yra paleidžiami, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog pastarieji būtų turėję tikslą apkalbėti G. B., būtų su juo susipykę. Pastarųjų parodymai atitinka kitą byloje esančią medžiagą. Pažymėtina, kad teismas byloje vertina įrodymų visumą ir vieni įrodymai neturi viršenybės prieš kitus.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad kratos metu bute, kur jis buvo priimtas gyventi jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, buvo rasti ir nepagrįstai konfiskuoti pinigai, nes pinigai priklausė ne jam, o jo sugyventinei ir sugyventinės mamai. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Apeliantas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pinigai konfiskuoti pagrįstai, nes gauti iš uždraustos nusikalstamos veikos, t.y. iš narkotinių medžiagų pardavimo (BK72 str. 1 d., 2 d.).
Dėl nuteistojo S. G. apeliacinio skundo
Nuteistasis S. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką numatytą BK 260 str. 1 d., o dėl veikos numatytos BK 259 str. 1 d. jį išteisinti.
Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo S. G. kaltės padarius nusikalstamas veikas pagal BK 260 str. 1 d. ir BK 259 str. 1 d. S. G. kaltės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 260 str. 1 d. neginčija, tačiau nesutinka dėl inkriminuotos veikos pagal BK 259 str. 1 d. ir prašo išteisinti.
BK 259 str. 1 d. yra numatytos alternatyvios veikos, tai yra, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš šių alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. neprisipažino dėl jo gyvenamojoje vietoje rastų narkotinių medžiagų laikymo. Nurodė, kad stalčiuje rasta narkotinė medžiaga priklausė ne jam, o pas jį buvusiam jo draugui M. V., nes kai įsiveržė policijos pareigūnai M. V. savo narkotines medžiagas paslėpė komodoje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuos S. G. parodymus pagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes byloje buvo kitų kaltės įrodymų, kuriuos teismas ištyrė ir įvertino nepažeisdamas įstatymo nuostatų. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad tą aplinkybę, jog S. G. savo bute laikė narkotinę medžiagą, nenustačius, kad ši medžiaga buvo skirta platinimui, įrodo tokie įrodymai: teisiamojo posėdžio metu apklausto M. V. parodymai, kad pažįsta S. G., o 2012-02-21 buvo pas jį namuose, kadangi dirba taksi ir S. G. kažkur vežė. Atvažiavo policija ir juos sulaikė dėl S. G.. Jis suprato, kad buvo rasta narkotinių medžiagų, tačiau kokių nežino. Iš S. G. nieko neįsigijo, o ką rado tas buvo ne jo. Nurodė, kad prieš kelias dienas buvo Vilniuje ir ten įsigijo ir pavartojo narkotikų; teisiamojo posėdžio metu apklausto pareigūno A. J. parodymai, kurie patvirtino, jog vykdant S. G. pasiklausymą buvo nustatyta, kad asmuo užsiima narkotinių medžiagų platinimu. Taip pat nurodė, kad pas S. G. bute, (duomenys neskelbtini), buvo M. V.. Kratos metu stalčiuje rastas šaukštas su šviesios spalvos milteliais, ampulė ir gamyklinė pakuotė vaistų; 2012-02-21 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikus kratą S. G. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., buvo rasta ir paimta: metalinis arbatinis šaukštelis su šviesios spalvos milteliais, kurie buvo suberti į polietileninį paketą Nr. 0054713; gamyklinė rudo stiklo ampulė su skysčiu ant kurios yra užklijuota etiketė su užrašu “Apaurin 10 mg/2 ml”, dvi gamyklinės vaistų plokštelės su užrašu “Xanax”, kurių vienoje yra 9 vnt., kitoje 6 vnt. rausvos spalvos tabletės, kurios buvo patalpintos į polietileninį paketą Nr. 0048967. Taip pat buvo rasti ir paimti du mobiliojo ryšio telefonai “Samsung”, “Nokia” su SIM kortelėmis; 2012-06-29 specialisto išvada Nr.140-(1365)-IS1-4177, kurioje nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš baltos spalvos popieriaus lankstinuko, 2012-02-21 kratos metu rastų ir paimtų S. G. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas. Gelsvos spalvos skysčio iš rudos spalvos stiklo ampulės su etikete „Apaurin 10 mg/2 ml“, 2012-02-21 kratos metu rasto ir paimto S. G. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – diazepamas. 15 vnt. rausvos spalvos tablečių iš dviejų plastikinių pakuočių su užrašais „Xanax“, 2012-02-21 kratos metu rastų ir paimtų S. G. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – alprazolamas. Ant metalinio arbatinio šaukštelio, 2012-02-21 kratos metu rasto ir paimto S. G. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paviršių yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai.
Nors nuteistasis S. G. skunde teigia, kad M. V. parodymus jo atžvilgiu dėl narkotinių medžiagų turėjimo teismas turėjo vertinti kritiškai, nes objektyvūs bylos duomenys rodė, kad nors jis ir dalyvauja metadono programoje, tačiau kartu vartoja ir narkotines medžiagas, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu M. V. buvo parodęs, kad tuo metu narkotinių medžiagų nenaudojo, nes dalyvavo metadono programoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nevertino M. V. parodymų kaip vienintelio įrodymų šaltinio ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą.
Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo organai, tyrimą organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras, neatliko kriminalistinės daiktų ekspertizės, kurios metu galėjo ant metalinio šaukštelio rasti M. V. pirštų pėdsakus, kas tikrai būtų objektyvus įrodymas, padedantis byloje nustatyti objektyvią tiesą, tačiau to dėl teisėsaugos organų aplaidumo ar suinteresuotumo neatlikta, o tai buvo galima ir privaloma atlikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, jog tam tikrą veiksmą atlikti būtina. Atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 str. 1 d., 178 str. 1 d.). Kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Taigi, tyrimą atliekantis pareigūnas pats priima sprendimą, kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, kokius liudytojus apklausti ir pan. Teismų praktikoje nurodyta, kad įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, jog baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama (renkami įrodymai) iki begalybės. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju buvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad S. G. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 str. 1 d.
Vertindamas įrodymus teismas nepažeidė BPK 20 str. 5 d., numatančios, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, nuostatų. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visumą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. G. atžvilgiu, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visumą, ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ištyrė bylos nagrinėjimo metu, priimtą nuosprendį tinkamai motyvavo, todėl sutikti su apelianto argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas nuteistajam S. G. bausmę, teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų. Įstatymas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Teismas kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinto tą aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal BK 259 str. 1 d. epizodą ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal abi veikas nenustatė. Teismas vertino, kad kaltinamasis S. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – vieną nesunkų (BK 11 str. 3 d.) ir vieną priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), pažymėjo, kad nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savanoriškai gydosi nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d. ir BK 259 str. 1 d – laisvės atėmimo bausmę. Už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. nustatyta nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas, paskirdamas 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis, bausmę, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra pagrindo. Už nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d. numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Teismas paskyrė laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrino jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskyrė 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo, kas, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina per griežta bausme.
Dėl nuteistojo J. M. apeliacinio skundo
Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir skundu prašo ją sušvelninti. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Toks prašymas yra grindžiamas BK 62 str. nuostatų taikymu.
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo motyvus kolegija sprendžia, kad skirdamas nuteistajam J. M. bausmę, teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų. Įstatymas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Teismas kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinto tą aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas vertino, kad kaltinamasis J. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), pažymėjo, kad anksčiau teistas ir iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, nes vėl nesilaikė įstatymų ir nusikalto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas laisvės atėmimo bausmės trukmę teismas atsižvelgė į J. M. norą gydytis nuo priklausomybės ligų, į tai, kad iš dalies yra nedarbingas, išlaiko neįgalią motiną, šeimoje išlaiko nepilnametį vaiką. Už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. nustatyta nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas, paskirdamas 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis, bausmę, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.
Apeliantas prašo taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.). BK 62 str. nustatytos šios bendrosios taisyklės išimtys ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Teismas gali taikyti BK 62 str. tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, taikydamas BK 62 str., privalo vadovautis BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. nuostatomis, reikalaujančiomis, jog paskirtąja bausme turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Be to, pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 str. 2 ar kitose dalyse nustatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Dėl to teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2008, 2K-435/2008 ir kt.).
BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. M. pats savo noru pas teisėsaugos organus nevyko ir apie padarytą nusikaltimą nepranešė, todėl visų BK 62 str. 1 d. numatytų būtinų sąlygų bausmei švelninti nėra.
Sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė J. M. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o tai reiškia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra vienos pirminės būtinos sąlygos taikyti BK 62 str. 2 d. – dviejų lengvinančių atsakomybę aplinkybių. Tokia išvada tuo pačiu daro nebetikslingą vertinimą to, yra ar nėra byloje kuri nors (bent viena) iš BK 62 str. 2 d. 1–6 p. numatytų sąlygų, būtinų minėto straipsnio nuostatų taikymui (skunde tokios sąlygos taip pat nenurodomos).
Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jį slegia sveikatos problemos, yra tik iš dalies 45 procentus darbingas, savanoriškai gydosi nuo priklausomybės ligų, tai yra narkotikų vartojimo, gyvena kartu su senute motina, kuri praktiškai nevaikšto ir pastoviai reikalinga jo priežiūra ir pagalba, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos paskiriant bausmės trukmę, todėl jos negali būti vertinamos kaip išimtinės ir neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti dar labiau sumažinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Juolab, kad visos apelianto nurodytos aplinkybės jam jau buvo žinomos prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikaltimo darymo.
Dėl nuteistojo V. D. apeliacinio skundo
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo perkvalifikuoti skundžiamame nuosprendyje inkriminuotą veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 264 str. 1 d. ir atsižvelgiant į veikų skirtumą pagal sunkumą, taip pat į jo amžių bei kitas aplinkybes sutrumpinti jam paskirtą per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad atlygio už narkotikų pasidalinimą su savo senu pažįstamu jis negavo. Tiek jis, tiek jo pažįstamas D. K. senai vartoja narkotikus, bet neplatina. Nuteistojo įsitikinimu, savo veiksmais jis yra kaltas pagal BK 264 str. 1 d.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo motyvus konstatuoja, kad V. D. už nusikalstamą veiką numatytą BK 260 str. 1 d. nuteistas pagrįstai, veika kvalifikuota ir bausmė paskirta tinkamai.
Nors apeliantas teigia, kad jis niekada iš D. K. pinigų neėmė, nes ir pastarasis jam padėdavo ir pasidalindavo su juo narkotikais, todėl jam atsakydavo tuo pačiu, o būtent 2011-10-24 jis matydamas, kad D. K. yra abstinencijos būsenoje pasidalino su juo savo vartojimui įgytais narkotikais, kad nei jis, nei D. K. nejaustų abstinencijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo teiginius laiko nepagrįstais. Jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais: teisiamojo posėdžio metu D. K. duotais parodymais, kur jis patvirtina, kad 2011-10-24 (duomenys neskelbtini)g., per buto, kur gyvena V. D., langą jis iš V. D. už 150 Lt nusipirko 3 lankstinukus heroino ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų; iš dalies paties V. D. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, kur nurodo, kad jis D. K. narkotines medžiagas davė, bet nepardavė; liudytojo policijos pareigūno A. J. parodymais, kuriais patvirtino, kad vykdant ikiteisminį tyrimą V. D. atžvilgiu ir klausantis jo pokalbių buvo išsiaiškinta, kad jis tikrai platina narkotines medžiagas ir tai dažniausiai daro per savo buto langą (duomenys neskelbtini). Buvo nutarta V. D. sulaikyti ir kartu pirkėją. Stebint V. D. namą ir butą pastebėjo, kad priėjęs asmuo pabeldė į palangę. Per langą V. D. kažką paėmė iš to asmens, o po pusės minutės V. D. perdavė kažką tam asmeniui atgal. Buvo nutartą asmenį sulaikyti ir tai buvo D. K., pas kurį rasta 3 lankstinukai su šviesios spalvos milteliais. Tą pačią dieną sulaikytas ir V. D., pas kurį kratos metu rasta 10 lankstinukų su šviesios spalvos milteliais; slapto sekimo protokolu, kuriame užfiksuotas V. D. ir su juo susijusių nenustatytų asmenų slaptas sekimas; D. K. 2011-10-24 asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad pas jį rasti ir paimti trys lankstinukai su šviesios spalvos milteliais, bei mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele; 2012-03-30 specialisto išvada Nr. 140-(7321)-IS1-2146, kurioje konstatuota, kad pas D. K. rastų ir paimtų šviesios spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino; V. D. 2011-10-25 asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad pas jį rasti ir paimti 10 lankstinukų su šviesios spalvos milteliais, bei mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele; 2012-01-31 specialisto išvada Nr. 140-(7319)-IS1-703, kurioje konstatuota, kad pas V. D. rastų ir paimtų šviesios spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino; Klaipėdos apskrities Operatyvinės veiklos biuro pažyma, kurioje nurodyta, kad V. D. naudotame mobiliojo ryšio telefone „Nokia E65-1“ buvo naudotos kelios SIM kortelės, kurių vienos abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini); V. D. gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., 2011-10-25 kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikus kratą, buvo rasta ir paimta: popieriaus lankstinukas su rusvos spalvos milteliais, polietileninis užspaudžiamas maišelis su šviesios spalvos milteliais, kurie buvo patalpinti į polietileninį paketą Nr. 0054585. Taip pat buvo rasta ir paimta 540 litų suma, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson C902“, lipnios juostos ritinėlis; pas V. D. kratos metu gyvenamojoje vietoje paimtų daiktų 2011-10-27 apžiūros protokolu; 2012-03-30 specialisto išvada Nr.140-(7320)-IS1-2129, kurioje nurodyta, kad šviesių miltelių iš plastikinio maišelio, 2011-10-25 kratos metu rasto V. D. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,391 g. Rudos spalvos miltelių iš popieriaus lankstinuko, 2011-10-25 kratos metu rastų V. D. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra; taip pat teismas rėmėsi 2011-10-06 ir 2011-10-26 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais ir jų priedais, kuriuose matyti, kad buvo kontroliuojami V. D. telefoniniai pokalbiai ir trumposios SMS žinutės jo naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Kontrolės metu nustatyta, kaip V. D. bendrauja su D. K., G. B. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Teismas padarė išvadą, su kuria negali nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas, kad iš surinktų duomenų ir pokalbių prasmės ir esmės galima daryti išvadą, kad galimai yra sudarinėjami sandoriai dėl narkotinių medžiagų pirkimo-pardavimo.
Aukščiau paminėtais įrodymais pagrįstai nustatyta, kad iki 2011-10-23, 16.15 val., iš G. B., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 3,405 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,603 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir joje laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2011-10-24 apie 16.10 val. per buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., langą 3 (tris) folijos lankstinukus su 0,278 g šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,052 g. narkotinės medžiagos – heroino, už 150 litų pardavė D. K., o likusias paminėtas medžiagas toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2011-10-25, apie 08.25 val. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, 10 folijos lankstinukų su 0,992 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,160 g narkotinės medžiagos – heroino, išgabeno iš savo gyvenamosios vietos ir laikė prie savęs iki kol tą pačią dieną, apie 08.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 08.45 val. jo asmens kratos metu paminėtus lankstinukus su narkotine medžiaga rado ir paėmė, o vieną polietileninį maišelį su 2,135 g šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,391 g narkotinės medžiagos – heroino, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iki kol tą pačią dieną apie 9.05 val. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokių faktinių aplinkybių nustatymas sąlygoja padarytos veikos kvalifikaciją. Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Vadinasi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 1 d., jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Nustatęs narkotinių medžiagų perdavimo kitiems asmenims už pinigus faktą, teismas jo padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 1 d.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad paskirta bausmė per griežta. Įstatymas numato, kad už veikos, numatytos BK 260 str. 1 d. padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Bausmės vidurkis – penki metai. V. D. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Teismas nurodė, kad V. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), anksčiau teistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo manymu, tokie charakterizuojantys duomenys leidžia manyti, kad jis išvadų nepadarė ir toliau nusikalsta, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir ne pirmą kartą teisiamam nuteistajam už padarytą sunkų nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.
Nepagrįstas apelianto prašymas veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 264 str. 1 d. BK 264 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Lenkimu vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad nukentėjusysis imtų vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, ir kurie gali reikštis įkalbinėjimu, patarimu, pasiūlymu vartoti, apgaule, grasinimais, prievarta ir pan. Pažymėtina, kad nuteistasis savo parodymais apeliaciniame skunde paneigia veiką numatytą BK 264 str. 1 d. Apeliantas skunde nurodo, kad D. K. narkomanas kaip ir jis, todėl pasidalino su juo savo vartojimui įgytais narkotikais, kad nei jis, nei D. K. nejaustų abstinencijos. Nurodo, kad jis niekada iš D. K. pinigų neėmė, nes ir pastarasis jam padėdavo ir pasidalindavo su juo narkotikais, todėl jam atsakydavo tuo pačiu. V. D. nurodytos aplinkybės paneigia lenkimo, vertimo faktą, todėl teigti, kad jis padarė nusikalstamą veiką pagal BK 264 str. 1 d. nėra jokio pagrindo. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kaip pastarasis vertė, lenkė ar kitaip pratino D. K. ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl perkvalifikuoti veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 264 str. 1 d. nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinio skundo
Prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad V. J., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, ir ją pardavė. V. J. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad V. J. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pripažinti, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. V. D. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. G. B. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2009-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-21 ir 2009-05-27 nuosprendžiais subendrintos, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-17 nutartimi subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir G. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
Dėl V. J. veikimo bendrininkų grupe
Prokuroras nurodo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima tik viena išvada, kad V. J. ir D. M. veikė iš vien kartu ir toks jų veikimas atitinka bendrininkų grupės sąvoka. Nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes V. J. kaltė grindžiama ne tik D. M. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, liudytojo R. A. parodymais, bet ir slapto sekimo duomenimis. Pažymi, kad tai, jog V. J. veikė iš vien su savo sugyventine D. M., jų veiksmų suderinamumą disponuojant narkotinėmis medžiagomis, itin gerai parodo elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolės metu surinkti duomenys. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. M. pokalbių prasmės ir tikslų nustatyti nėra galimybės.
Kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo motyvais. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus įrodymus, surinktus nagrinėjamoje byloje, juos vertino ir priėmė pagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų patvirtinti, jog nusikalstamą veiką V. J. padarė bendrai veikdamas su D. M.. Prokuroras nesutikdamas su teismo padaryta išvada, kad nepakanka įrodymų patvirtinti, jog nusikalstamą veiką V. J. padarė bendrai veikdamas su D. M., teigia, kad tai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, nes elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys patvirtiną kitokią išvadą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė išvadą, kad nepakanka įrodymų patvirtinti, jog nusikalstamą veiką V. J. padarė bendrai veikdamas su D. M.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Prokuroras nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų ištyręs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurių pagrindu būtų galima apeliacinį skundą tenkinti ir pripažinti, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė bendrai veikdamas su D. M..
Dėl bausmių skyrimo
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras neginčija veikos kvalifikacijos, tačiau apeliaciniame skunde prašo sugriežtinti nuteistiesiems V. J., V. D., G. B. paskirtas bausmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šio prašymo nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Skirdamas bausmes teismas turi vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų; skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. (BK 54 str.1, 2 d.).
Teismas, skirdamas bausmes V. J., V. D., G. B. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė skiriamos bausmės motyvus.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį V. J. motyvavo, kad V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodė, kad teismui pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas gerai, be to, šiuo metu V. J. serga įvairiomis sunkiomis ligomis, kurios gali būti tiesiogiai susijusios su jo buvimu laisvės atėmimo vietose. V. J. buvo įrašytas į darbo biržą, vėliau įsidarbino UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbininku ir šiame darbe charakterizuojamas gera, kas rodo jo siekį pasitaisyti ir gyvento normalų gyvenimą, kas mažintų jo siekį nusikalsti. Taip pat teismas konstatavo, kad V. J. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmę. Už padarytą veiką teismas paskyrė sankcijoje numatytą bausmę - pagal BK 260 str. 1 d. – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nuteistojo sveikatą, amžių, paskirtos bausmės dydį, sprendžiama, kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Skirdamas bausmę V. D. teismas motyvavo, kad kaltinamasis V. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), anksčiau teistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo manymu, tokie charakterizuojantys duomenys leidžia manyti, kad jis išvadų nepadarė ir toliau nusikalsta, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nors teismas V. D. ir paskyrė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.
Skirdamas bausmę G. B. ir parinkdamas jos dydį teismas atsižvelgė į BK 54 str. įtvirtintas nuostatas: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vertino, kad kaltinamasis G. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.) ir pavojingą visuomenei. Padarė išvadą, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti skiriant už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, nes ankstesniais teismo nuosprendžiais analogiškos bausmės nėra atlikęs, teistumai neišnykę. Už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrino su bausme, paskirta 2009-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmės, paskirtos 2009-04-21 ir 2009-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais subendrintos, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus 2009-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai ir 6 mėnesiai, kuri artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G. B. baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti nuosprendžio šioje dalyje nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų V. J., G. B., S. G., J. M., V. D. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.