Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-504/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-31
Bylos Nr.
2A-504/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
Atsakovas
akcinei bendrovei „Ukmergės gelžbetonis“
Advokatai
Algimantas Kolpertas, Valentinas Giriūnas
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-504/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1, 21.4.1.2, 35.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Algimantui Kolpertui, Lygaudui Petroniui,atsakovo atstovui advokatui Valentinui Giriūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VDE statyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-602-544/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VDE statyba“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Ukmergės gelžbetonis“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. S., uždarajai akcinei bendrovei „Ekonomiškos statybos centras“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB „Ukmergės gelžbetonis“ kreipėsi ieškovas BUAB „VDE statyba“ ir prašė priteisti iš atsakovo 86 049,86 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. iškėlė ieškovui bankroto bylą. Atstovaudamas bankrutuojančią bendrovę, bankroto administratorius patikrino ieškovo sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir nustatė, kad su atsakovu buvo atsiskaityta neteisėtai, buvo pažeistas viešasis interesas ir kreditorių, galėjusių gauti pirmesnį savo reikalavimų patenkinimą, nei atsakovas, teisės. Tiek Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste ĮBĮ), tiek iki bankroto bylos iškėlimo atsiskaitymui tarp šalių taikytinas LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nustatė, kad atsakovo teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą yra paskesnė už aukštesnės eilės kreditorių (VSDFV, VMI, darbuotojų) teises. CK 6.237 straipsnio, kuris yra taikomas ir šalių tarpusavio atsiskaitymams, 1 dalis nereikalauja, kad asmuo, įgijęs turtą (pinigus), būtų nesąžiningas. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatė, kad UAB „VDE statyba“ jau 2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, kad ji buvo skolinga darbuotojams, VSDFV biudžetui, valstybės biudžetui. Ieškovas 2008 m. lapkričio 5 d. raštu paprašė, kad atsakovui skolą pagal sutartį grąžintų UAB „Ekonomiškos statybos centras“, kuris buvo skolingas ieškovui už rangos darbus. Ieškovas, žinodamas, kad gautos į sąskaitą lėšos būtų nukreiptos atsiskaitymui su minėtais biudžetais ir darbuotojais, bei siekdamas to išvengti, atsiskaitė su atsakovu tiesiogiai ir taip buvo pažeista aukštesnės eilės kreditorių teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš ieškovo anksčiau, negu pagal įstatymus turėjo teisę gauti atsakovas. Ieškovas po atsiskaitymo su atsakovu jokių lėšų (pajamų) nebegavo. Kadangi atsakovas pinigus gavo, pažeidžiant nustatytą atsiskaitymų tvarką, laikytina, kad jis juos gavo be teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš ieškovo BUAB „VDE statyba“ į valstybės biudžetą 17 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad neįrodyta, jog 2008 m. rugpjūčio 3 d. šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir prievolės esmė reikalavo, kad skolininkas prievolę įvykdytų asmeniškai. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina ir ieškovas neginčija, kad atsakovas pardavė ieškovui gelžbetonio ir kitų gaminių pagal 2008 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį už 86 049,86 Lt, už kuriuos ieškovas sutartyje numatytu terminu ir tvarka neatsiskaitė. Atsakovas įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už parduotas prekes (CK 6.38 str., 6.71 str., 6.305 str.). Įvairių institucijų ir pareigūnų areštai ieškovo turtui ir lėšoms viešame turto areštų registre yra įregistruoti laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. kovo 2 d., tačiau ginčijamas pinigų pervedimas atliktas 2008 m. lapkričio 21 d. Net jeigu areštas būtų buvęs ir įregistruotas, tai nepanaikino UAB „Ekonomiškos statybos centras“ teisės naudotis CK 6.50 straipsnyje nurodytomis teisėmis. Šis asmuo, turėdamas teisę įvykdyti prievolę CK 6.50 str. nustatyta tvarka, neprivalėjo vadovautis tuo metu galiojusiu Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu. Teismo teigimu, UAB „Ekonomiškos statybos centras“ turėjo teisę įvykdyti prievolę už ieškovą ir sumokėti atsakovui skolą pagal pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.50 str.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas dėl sumokėtos skolos už parduotas prekes pagal pirkimo-pardavimo sutartį nepagrįstai neįgijo turto ir nepagrįstai nepraturtėjo. Dėl teisinio ieškinio pagrindo, numatyto CK 6.66 straipsnyje, teismas nurodė, kad šalių sutartiniai santykiai truko kelis mėnesius, atsakovas žinojo, kad ieškovas turi žymios vertės statybos rangos užsakymą ir vykdo gyvenamų namų statybą bei kad darbai dar nebaigti. Todėl, teismo teigimu, spręsti, kad ieškovas yra nemokus vien dėl to, kad skola už gelžbetonio gaminius visiškai nepadengiama, atsakovui nebuvo pagrindo, todėl ir nebuvo pagrindo manyti, kad užskaita pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises. Ieškovas nenurodo ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jį atstovavę asmenys atsakovui atskleidė informaciją apie gresiantį bankrotą bei apie tai, kad dėl lėšų stygiaus jis neturi teisės atsiskaityti su atsakovu, nes yra pirmesnės eilės kreditorių. Net ir patikrinęs viešąjį registrą, atsakovas 2008 m. lapkričio 21 d. nebūtų gavęs duomenų apie tai, kad ieškovo turtui ar lėšoms, esantiems pas trečiuosius asmenis, taikyti draudimai. Pasak teismo, tai nepaneigia atsakovo sąžiningumo prezumpcijos. Atsakovo argumentus apie tai, kad jis nežinojo, jog ieškovas yra nemokus ir nebegali vykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kad jai inicijuojamas bankrotas, patvirtina rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas 2008 m. gruodžio 11 d. supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovo pagal minėtą sutartį, o 2009 m. sausio 14 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kas, teismo teigimu, patvirtina atsakovo sąžiningą ir teisėtą elgesį, siekiant išsiieškoti skolas. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutartis ir ginčijamas atsiskaitymas yra atliktas 2008 m. lapkričio 21 d., kai nutartis iškelti bankroto bylą dar nebuvo priimta ir nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovas apie nutarties iškelti bankroto bylą turinį žinoti negalėjo. Ieškovas 2008 m. rugpjūčio 3 d. sudarė sutartį dėl gaminių statybai pirkimo nekilnojamo turto objekto statybai, kurį laiką pagal sutartį buvo atsiskaitoma laiku, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tikrąją ieškovo finansinę būklę, o prašyti pateikti finansinę atskaitomybę sutarties sudarymo ar ginčijamos sumos pervedimo dienai pagal galiojančius įstatymus nebuvo būtina. Pagal ieškovo 2008 m. spalio 31 d. balanso duomenis, jis nebuvo nemokus. Teisme bankroto byla ieškovui iškelta, įvertinus visų įrodymų visumą, kuri atsakovui, kaip verslininkui, sudarant eilinį pirkimo-pardavimo sandorį, nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Panevėžio apskrities VMI ir VSDFV Panevėžio skyriaus įspėjimai sumokėti skolas, sprendimai dėl skolų iš ieškovės išieškojimo ne ginčo tvarka priimti laikotarpiu 2008 m. gegužės 9 d. iki 2008 m. lapkričio 26 d., duomenys apie ieškovo įsiskolinimus savo darbuotojams, teismo teigimu, patvirtina faktą, kad ieškovas buvo įsiskolinęs minėtiems biudžetams ir darbuotojams, tačiau neįrodo aplinkybės, kad apie tai buvo ar turėjo būti žinoma atsakovui bei kad jis, priimdamas pinigus iš trečiojo asmens, elgėsi nesąžiningai bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu. Teismas nurodė, kad byloje neįrodinėjama, jog yra CK 6.67 str. numatyta atsakovo nesąžiningumo prezumpcija. Pasak teismo, atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovas nenuginčijo atsakovo sąžiningumo prezumpcijos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „VDE statyba“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Žodinis susitarimas atsiskaityti tiesiogiai su vienu iš ieškovo kreditorių pažeidė kitų ieškovo kreditorių teises, imperatyvias įstatymo nuostatas ir yra niekinis (CK 1.78 str.).

2. Nuo 2008 m. ieškovas neatsiskaitinėjo su savo kreditoriais, buvo jiems skolingas įvairias sumas. VMI ir VSDFV sprendimai dėl skolos išieškojimo neteismine tvarka, bankams siųsti pranešimai reiškė realų draudimą ieškovui atsiskaityti su kreditoriais. Su atsakovu buvo atsiskaityta, pažeidžiant Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymą bei pažeidė kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, nes atsakovas gavo savo reikalavimo patenkinimą anksčiau, negu kiti kreditoriai.

3. Atsakovas gavo pinigus neteisėtai, susitarus išvengti mokėjimų kitiems kreditoriams. Esant tokai situacijai, kai ieškovui neužteko lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, jis turėjo atsiskaityti su kreditoriais, laikydamasis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimų. Toks susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra sudarytas pažeidžiant CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei. Imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis savaime ir niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.

4. Atsakovas turėjo žinoti apie ieškovo finansinę padėtį, nemokumą, nes tai įrodo VMI, VSDFV priimti sprendimai dėl skolos išieškojimo. Atsakovas su ieškovu vykdė komercinę veiklą, bendravo su juo, tad turėjo žinoti, kad ieškovas yra nemokus ir jai yra taikyti VMI, VSDFV draudimai disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, prieš tai neatsiskaičius su valstybės biudžetu.

5. CK 6.237 straipsnis yra taikomas ir šalių tarpusavio atsiskaitymams (5 d.). CK 6.237 straipsnio 1 dalis nereikalauja, kad asmuo, įgijęs turtą (pinigus), būtų nesąžiningas tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, kurio negalėjo gauti.

5. Į bylą buvo būtina įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Ekonomiškos statybos centras“, nes ši bendrovė atliko apmokėjimą atsakovui. Pripažinus, kad apmokėjimą atsakovas gavo teisėtai, nes buvo sąžiningas, reikėtų vertinti, ar kreditorių teisių nepažeidė UAB „Ekonomiškos statybos centras“, nes šiuo mokėjimu buvo atsiskaityta tik su vienu iš kreditorių, o neatsiskaityta su aukštesnės eilės kreditoriais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas savo iniciatyva trečiaisiais asmenimis, nereiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į procesą įtraukė ir D. S. , ir UAB „Ekonomiškos statybos centras“. Apeliantas skunde nenurodo motyvų, kodėl jis nesutinka su teismo sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „VDE statyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nors ieškovas UAB „VDE statyba“ ieškinyje nesuformulavo reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau jis nurodė, kad ginčijamu sandoriu, t.y. atsiskaitymu, pažeidžiant Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo nuostatos, buvo pažeisti kreditorių interesai (CK 6.66 str.), be to, atsakovas lėšas yra gavęs nepagrįstai, tad turi jas grąžinti (CK 6.237 str.).

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatą, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Taigi, šioje byloje siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu, būtina, be kita ko, nustatyti aplinkybę dėl trečiojo asmens UAB „Ukmergės gelžbetonis“ sąžiningumo ar nesąžiningumo, sudarant sandorį, t.y. iš trečiojo asmens gaunant ieškovo įsiskolinimo padengimą.

Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalis nereikalauja, jog asmuo, įgijęs turtą (pinigus), būtų nesąžiningas tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, kurio jis negalėjo gauti. Tačiau pažymėtina, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK šeštosios knygos XX skyriaus taisyklės, reglamentuojančios nepagrįsto praturtėjimo pasekmes ir be pagrindo gauto turto ar grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai - jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui. Tokią CK CK 6.237 straipsnio taikymo praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-140/2010, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-593/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas paaiškino, kad, ieškovo nuomone, atsiskaitymo tarpusavio reikalavimų įskaitymu sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus ir kad byloje pareikštas ieškinys yra Actio Pauliana ieškinys (b.l. 137).

Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo (1999 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. VIII-1463; neteko galios 2009 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XI-293 nuo 2009 m. liepos 1 d.) 3 straipsnyje, reglamentuojančiame mokėjimų eilės tvarką, nustatyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. Remiantis Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado.

Atsižvelgiant į Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo paskirtį – valstybiniu reguliavimu įvesti finansinę drausmę mokėjimų eiliškumo srityje, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (Įstatymo 1 straipsnis), sandoriai (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), kurių pagrindu atliekami mokėjimai, turi būti vykdomi taip pat laikantis Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo, nes šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje piniginis įsipareigojimas apibrėžiamas kaip visos mokėtojo prievolės mokėti.

Remiantis bylos duomenimis, UAB „Ukmergės gelžbetonis“ 2008 m. lapkričio 18 d. pranešimu (b.l. 10) nurodė, kad UAB „VDE statyba“ nevykdo 2008 m. rugpjūčio 3 d. sutarties ir neatsiskaitė už gelžbetonio gaminius bei paprašė UAB „VDE statyba“ 106 470,91 Lt skolą grąžinti iki 2008 m. lapkričio 21 d. UAB „VDE statyba“ 2008 m. lapkričio 5 d. prašymu (b.l. 7) paprašė, kad UAB „Ekonomiškos statybos centras“ sumokėtų UAB „VDE statyba“ 86 049,96 Lt dydžio įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės gelžbetonis“ ir išskaičiuotų šią sumą iš sumos, gautinos už 2008 m. spalio mėnesį atliktus darbus.

Kaip matyti iš UAB „Ukmergės gelžbetonis“ banko sąskaitos išrašo (b.l. 12-13), UAB „Ekonomiškos statybos centras“ ieškovo 2008 m. lapkričio 5 d. prašymą patenkino ir į atsakovo banko sąskaitą 2008 m. lapkričio 21 d. pervedė 86 049,86 Lt sumą.

Kaip patvirtina byloje esantys duomenys apie ieškovo įsiskolinimus darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai (b.l. 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22), ieškovas turėjo piniginių įsiskolinimų, nurodytų Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, t. y. su darbo santykiais susijusių išmokų ir pan., valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų į valstybės biudžetą ir savivaldybės biudžetus, kitus valstybės pinigų fondus. Kadangi ieškovas visiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturėjo pakankamai pinigų, jis turėjo vadovautis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatyme nustatyta mokėjimų vykdymo tvarka. Pagal anksčiau nurodytą tvarką ieškovo UAB „VDE statyba“ nurodyta piniginė prievolė atsakovui UAB „Ukmergės gelžbetonis“ priskirtina ketvirtosios eilės mokėjimams. Tad ieškovo prašymu UAB „Ekonomiškos statybos centras“ atliktu mokėjimu UAB „Ukmergės gelžbetonis“ iš tiesų buvo pažeista ieškovui taikytina įstatyme nustatyta mokėjimų eilės tvarka ir taip buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, t.y. įmonė iš UAB „Ekonomiškos statybos centras“ už atliktus pagal sutartį darbus negavo mokėjimo, iš kurio būtų tenkinami pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai.

Tačiau, kaip jau minėta, CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu sandorį, pažeidžiantį kreditoriaus (kreditorių) teises, galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo (šiuo atveju atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“), sudarydamas su skolininku (ieškovu) ginčijamą sandorį, priėmęs iš trečiojo asmens UAB „Ekonomiškos statybos centras“ skolos mokėjimą už ieškovą, buvo nesąžiningas.

CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę. Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 str. 1 d.).

Byloje nenustatyta, kad skolininkas prievolę turėjo įvykdyti pats asmeniškai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad 2008 m. lapkričio 21 d. ieškovo turtui, esančiam pas jį ir/ar trečiuosius asmenis, teismo nutarties pagrindu būtų taikyti ir turto arešto registre užregistruoti suvaržymai ir apribojimai, dėl ko trečiasis asmuo už ieškovą būtų negalėjęs atlikti mokėjimo. Tokie suvaržymai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovui buvo taikyti vėliau, jau po atlikto mokėjimo, t.y. 2008 m. gruodžio mėnesį. (b.l. 11, 23-35). Nors, remiantis bylos duomenimis, UAB „VDE statyba“ buvo įsiskolinusi VMI ir VSDFV biudžetams ir dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo priimti atitinkami sprendimai, dėl ko buvo areštuotos bendrovės banko sąskaitos (b.l. 15, 16, 17, 18), tačiau tai nereiškia, kad ši aplinkybė, ieškovui jos atitinkamu būdu neatskleidus, buvo žinoma atsakovui. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovas būtų žinojęs apie sunkią ieškovo finansinę būklę, jo turimus įsiskolinimus darbuotojams, valstybės ir VSDFV biudžetui ir jog atliktu jam mokėjimu yra galimai pažeidžiamos kitų kreditorių teisės.

Be to, atsakovas, kaip juridinis asmuo, neprivalėjo reikalauti duomenų apie tai, kokiu pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Ekonomiškos statybos centras“ ir UAB „VDE statyba“ susitarė dėl įsiskolinimo padengimo, vėliau įsiskolinimą padengė, ir negalėjo žinoti tokio susitarimo galimų pasekmių.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo įsiskolinimas atsakovui atsirado statybinių medžiagų pirkimo pardavimo sandorio pagrindu, kad šalys neginčija, jog sutartis kurį laiką buvo vykdoma tinkamai, t.y. pagal sutartį buvo atsiskaitoma, kad atsakovas į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovo kreipėsi jau po bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui buvo ir/ar turėjo būti žinoma apie sunkią ieškovo finansinę padėtį ir apie tai, kad jam taikytina Laikinajame mokėjimų tvarkos įstatyme nustatytą mokėjimų eilės tvarka, kurios nesilaikant būtų pažeidžiamos kitų ieškovo kreditorių teisės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų žinojęs, jog toks atsiskaitymas sukels ar sustiprins ieškovo nemokumą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningumą ir konstatuoti, kad atliktas mokėjimas, kaip sandoris, yra negaliojantis dėl to, kad pažeidžia ieškovo kreditorių interesus. Nenustačius aplinkybės dėl trečiojo asmens nesąžiningumo, teisėjų kolegija dėl kitų sąlygų, sudarančių pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nepasisako.

Ieškovas bankrutuojanti UAB „VDE statyba“ apeliaciniame skunde nurodo, jog pripažinus, kad apmokėjimą atsakovas gavo teisėtai, reikėtų vertinti, ar kreditorių teisių nepažeidė UAB „Ekonomiškos statybos centras“. Tačiau ieškinį ieškovas pareiškė tik atsakovui UAB „Ukmergės gelžbetonis“, o nurodyta aplinkybė nebuvo ginčo nagrinėjimo dalykas, dėl jos pirmosios instancijos teismas nepasisakė, tad šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Ekonomiškos statybos centras“ veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 306 str. 2 d., 312 str.).

Bankroto administratorius, prašydamas priteisti 86 049,86 Lt iš atsakovo, ieškinį grindė ir tuo pagrindu, kad tokiu atsisakymu buvo pažeistas viešas interesas, o savo apeliaciniame skunde teigia, kad susitarimas atsiskaityti prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Remiantis CK 1.81 straipsnio pirmosios dalies nuostata, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos viešasis interesas, toks pažeidimas šalinamas taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 str.). Viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių institutas yra skirtas viešojo intereso, t. y. ne tik privataus asmens, bet visos visuomenės ar jos dalies svarbių vertybių apsaugai. Viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio negaliojimui taikytinos CK 1.78 straipsnio 5 dalies taisyklės: reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, turintis teisinį interesą, t. y. toks, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos; niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų reiškiamų reikalavimų. Įstatymuose nepateikiama sąvokos „viešoji tvarka“ turinys. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ši sąvoka aiškinama kaip apimanti pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas.

Tačiau ieškovas, išskyrus kreditorių teisių pažeidimą, ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, remiantis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo teigti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeista viešoji tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 134), kuriuo prašo priteisti atsakovui iš ieškovo 991,57 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 800 Lt advokato paslaugoms už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 120 Lt atstovavimo teisme išlaidų ir 71,57 Lt kelionės išlaidų. Tačiau kartu su prašymu atsakovo atstovas pateikė tik kelionės išlaidų dydį patvirtinantį įrodymą - 2010 m. gegužės 16 d. degalų pirkimo kvitą 61,95 Lt sumai. Kitų išlaidų advokato pagalbai dydį patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Todėl atstovo prašyme nurodytos išlaidos advokato pagalbai, išskyrus 61,95 Lt kelionės išlaidų, negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui AB „Ukmergės gelžbetonis“ iš ieškovo BUAB „VDE statyba“ 61,95 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintaras PečiulisMarytė MitkuvienėDonatas Šernas