- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 2-1-844/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00824-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Visagino energija“
- Trečiasis asmuo
- Visagino savivaldybės
- Advokatai
- Viktoras Ošurkovas, Edgaras Mikalonis
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Karlienei, dalyvaujant vertėjai Janinai Damanskienei, ieškovui V. D., jos atstovui advokatui Viktorui Ošurkovui, atsakovo valstybės įmonės „Visagino energija“ (toliau VĮ „Visagino energija“) atstovui T. Z., trečiojo asmens Visagino savivaldybės atstovui advokatui Edgarui Mikaloniui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Energetikų g. Nr. 60-19, Visagine, ieškinį atsakovui Valstybės įmonei „Visagino energija“, įmonės kodas 110087517, esančiai Taikos pr. Nr. 26A, Visagine, dėl neteisėtai priskaičiuoto ir sumokėto mokesčio už nesuvartotą energijos išteklius priteisimo. Tretysis asmuo byloje yra Visagino savivaldybė, įmonės kodas 111107944, esanti Parko g. Nr. 14, Visagine.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. 2010-08-05, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui VĮ „Visagino energija“ dėl neteisėtai priskaičiuoto ir sumokėto mokesčio už nesuvartotą energijos išteklius priteisimo. Tretysis asmuo byloje yra Visagino savivaldybė įmonės kodas 111107944, esanti Parko g. Nr. 14, Visagine.
Ieškovas teismo prašo ištirti (patikrinti) ar Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 „dėl vandens suvartojimo normų“ 2 d., kurioje nustatyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam asmeniui, neprieštarauja (atitinka) Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507, „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ (Žin. 1998, Nr. 3-56) 1.4 p., kuriuose nenurodyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui.
Priteisti iš VĮ „Visagino energija“ jo naudai priskaičiuotus ir jo sumokėtus 1630, 78 Lt., per laikotarpį nuo 2008-05-01, iki 2010-05-01, už energijos išteklius (šaltą ir karštą vandenį bei šalto ir karšto vandens perdavimo mokesčius) ir turėtas bylinėjimosi išlaidas-202,00 Lt (žyminį mokestį-196,00 Lt., ir banko rinkliavą-6,00 Lt) advokato atstovavimo išlaidas 1200 Lt.,bei 5 procentų dydžio metų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo datos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Pripažinti neteisėtu atsakovo VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktą Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo.
Savo reikalavimus ieškovas V. D. ir jo atstovas advokatas Viktor Ošurkov, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu grindžia aiškindami, kad atsakovo raštą Nr. 14SP-(4.9)-563 (raštas yra byloje) dėl skolų už energijos išteklius jis gavo 2009-06-10, kuriame pranešama, kad jeigu ieškovas nesumokės skolos iki 2009 m. liepos 5 d., jo butui bus nutrauktas elektros energijos tiekimas.
Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24, sprendimas Nr. TS-57, buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 17 straipsnio 49 punktu (priedas 2).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonė „Visagino energija", savo 2009-08-20 pateiktame atsiliepime rašo: „2008-04-24 Visagino savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-57 buvo patvirtintos karšto ir šalto vandens suvartojimo normos daugiabučių gyvenamųjų namų butuose, kuriuose neįrengti vandens apskaitos prietaisai. Todėl VĮ „ Visagino energija" paskaičiavo mokesčius už ieškovui suteiktas paslaugas pagal patvirtintas suvartojimo norma ".
Atsakovas savo 2010-06-18, pateiktame atsiliepime rašo: „Ieškovo reikalavimas taip pat yra atmestinas, nes ieškovo nurodytame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos (statymo 17 straipsnyje nėra 49 punkto ".
Tretysis asmuo savo 2010-06-23, pateiktame atsiliepime rašo: „ Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos {statymo 17 straipsnio 49 punktu (iki 2008-10-01 galiojusi redakcija) savivaldybės taryba... ".
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad jo manymu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 17 straipsnyje nėra 49 punkto.
Ieškovas nurodo, kad 2009-07-02, 2009-08-04, 2009-08-31, 2009-10-05, 2009-11-03, 2009-12-03, 2010-01-05, 2010-02-04, 2010-03-05, 2010-04-07 ir 2010-05-06, jis gavo atsakovo sąskaitos, atitinkamai GR Nr. 0526407 už 2009 m. birželio, GR Nr. 0537246 už 2009 m. liepos, GR Nr. 0548086 už 2009 m. rugpjūčio, GR Nr. 0558929 už 2009 m. rugsėjo, GR Nr. 0569785 už 2009 m. spalio, GR Nr. 0580641 už 2009 m. lapkričio, GR Nr. 0591494 už 2009 m. gruodžio, GR Nr. 0602345 už 2010 m. sausio, GR Nr. 0613199 už 2010 m. vasario, GR Nr. 0624059 už 2010 m. kovo ir GR Nr. 0634916 už 2010 m. balandžio mėnesius už energijos išteklius bute adresu Kosmoso g. 4-29, Visagine, kuriose nurodyta sumokėti iš viso 2139,85 Lt, atitinkamai 692,63 Lt, tame tarpe delspinigius 41,05 Lt; 71,42 Lt, tame tarpe delspinigius 4,96 Lt; 68,38 Lt; 62,73 Lt; 93,05 Lt; 95,68 Lt; 133,36 Lt; 307,64 Lt; 264,03 Lt; 207,39 Lt ir 143,54 Lt (sąskaitos yra byloje). 2009-07-20, 2009-08-21, 2009-09-08, 2009-10-19, 2009-11-11, 2009-12-16, 2010-01-12, 2010-02-17, 2010-03-24 ir 2010-05-15, jis iš viso sumokėjo 2139,85 Lt., atitinkamai 692,63 Lt, 71,42 Lt, 68,38 Lt, 62,73 Lt, 93,05 Lt, 95,68 Lt, 133,36 Lt, 307,64 Lt, 264,03 Lt ir 350,93 Lt (kvitai yra byloje) atsakovui už paslaugos butui adresu Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine.
Nuodo, kad bute adresu Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine iki šiol neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai, bet atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai jam papildomai priskaičiavo ir ieškovas sumokėjo mokestį 6,71 Lt; 5,82 Lt; 5,87 Lt ir 5,97 Lt per mėn. - 329,16 Lt (187,88Lt (6,71 Lt x 28 mėn.) + 46,56 Lt (5,82 Lt x 8 mėn.) + 46,96 Lt (5,87 Lt x 8 mėn.) + 47,76 Lt (5,97 Lt x 8 mėn.)) už šalto vandens pardavimą (vandens apskaitos prietaisų amortizacija ir visos kitos išlaidos, susijusios su šalto vandens skaitiklių aptarnavimu) už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 ir mokestį 2,93 Lt; 2,95 Lt ir 3,00 Lt per mėn. - 91,55 Lt (43,95 Lt (2,93 Lt x 15 mėn.) + 23,60 Lt (2,95 Lt x 8 mėn.) + 24 Lt (3,00 Lt x 8 mėn.)) už karšto vandens pardavimą (vandens apskaitos prietaisų amortizacija ir visos kitos išlaidos, susijusios su karšto vandens skaitiklių aptarnavimu) už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2010-05-01. Iš viso 420.71 Lt (329,16 Lt + 91,55 Lt) (sąskaitos yra byloje).
Teigia, kad atsakovas atliko papildomus priskaičiavimus ieškovui sumokėti 1210,07 Lt (673,21 Lt (692,63 Lt - 19,42) + 52,90 Lt (71,42 Lt - 18,52 Lt) + 47,94 Lt (68,38 Lt - 20,44 Lt) + 44,09 Lt (62,73 Lt - 18,64 Lt) + 49,25 Lt (93,05 Lt - 43,80 Lt) + 45,16 Lt (95,68 Lt - 50,52 Lt) + 47,45 Lt (133,36 Lt - 85,91 Lt) + 68,46 Lt (307,64 Lt - 239,18 Lt) + 61,83 Lt (264,03 Lt - 202,20 Lt) + 59,94 Lt (207,39 Lt - 147,45 Lt) + 59,84 Lt (143,54 Lt - 83,70 Lt)) už šaltą ir karštą vandenį, tame tarpe ir delspinigius 46,01 Lt (4,96 Lt, 6,70 Lt, 6,17 Lt, 5,57 Lt, 5,13 Lt, 3,65 Lt, 3,52 Lt, 2,91 Lt, 2,40 Lt, 2,08 Lt, 1,55 Lt, 0,95 Lt ir 0,42 Lt) bute adresu Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine, už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2010-05-01, nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi šios paslaugos buvo dalis paslaugų pagal Visagino savivaldybės tarybos (toliau - Taryba) 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 "Dėl vandens suvartojimo normų" (toliau - Sprendimas) 2 dalį, kuris prieštarauja (neatitinka) Lietuvos Respublikos įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams.
Nurodo, kad Visagino savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31, nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo"" 1.4 p., ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymu Nr. 79/76, priimtame 2008-04-24, sprendime Nr. TS-57, 2 p., nusprendė: „Nustatyti, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui." Teigia, kad šis sprendimas prieštarauja (neatitinka) Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimui Nr. 1507, kuriuose nenurodyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d., nutarimo Nr. 1507, 1.4. punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Ieškovas nurodo, kad nutarimo 1997-12-31, Nr. 1507 1.4. punkte nustatyta, kad jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, o ne šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui. Ieškovas teigia, kad minėtos aplinkybės įrodo, kad jam nėra jokio teisinio pagrindo sumokėti už šaltą ir karštą vandenį, o be to minėto Visagino savivaldybės tarybos sprendimo 2 d., pažeidžia ieškovo teises.
Nurodo, kad Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuomone, vartotojas ir vandens tiekėjas turėtų pasirašyti papildomą susitarimą prie sutarties, kurioje numatomi tiekėjo įsipareigojimai dėl vandens apskaitos prietaiso įrengimo. Atsakovas su ieškovu 2005-12-21, buvo sudaręs tik elektros, šilumos, šalto ir karšto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 12SG-(4.5)-1080. Atsakovas nesudaręs papildomo susitarimo prie 2005-12-21, sutarties. Šioje sutartyje 4.1. p., apibrėžta, kad tiekėjas savo lėšomis įrengia elektros energijos, karšto ir salto vandens skaitiklius (prietaisus), atlieka jų metrologinę patikrą, keitimą ir remontą. Tačiau vandens tiekėjas (atsakovas) nevykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31d. nutarimo Nr. 1507, iki šiol neįrengė karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisų ieškovui priklausančiame bute, esančiame Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine, bei neinformavo ieškovo apie pasirengimą vykdyti pardavimo veiklą.
Nurodo, kad atsakovas nevykdydamas ir Lietuvos Respublikos 2007 m. lapkričio 20 d., Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329, 15 str. 2 p., ir 16 str. 3 p., bei 4 p., bei Lietuvos Respublikos 2006 m. liepos 13 d., geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764, 23 str. l p., iki šiol neįrengė ieškovui priklausančiame bute, esančiame Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine, karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisų, tačiau jam priskaičiavo, o ieškovas sumokėjo šalto ir karšto vandens pardavimo mokestį.
Teigia, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo mokesčius už bute, esančiame Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine, neva ieškovui suteiktas paslaugas-už šaltą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2010-05-01, bei už šalto ir karšto vandens pardavimą (vandens apskaitos prietaisų amortizacija ir visos kitos išlaidos, susijusios su vandens skaitiklių aptarnavimu, kurios nuo 2005-09-13 lygiomis dalimis buvo dalinamos visiems vandens vartotojams, nepriklausomai nuo to yra ar nėra vandens apskaitos prietaisai jiems priklausančiuose butuose) už laikotarpį, atitinkamai nuo 2006-01-01 ir 2007-10-01 iki 2010-05-01.
Nurodo, kad 2005-12-21, sutarties Nr. 12SG-(4.5)-1080, 5.1. p., apibrėžta, kad jei nesant apskaitos prietaisų, mokesčiai ieškovui turėtų būti skaičiuojami pagal suvartojimo normas. Atsakovas paskaičiavo mokesčius už ieškovui suteiktas paslaugas ne pagal suvartojimo normas, o pagal Visagino savivaldybės tarybos sprendimo 2 d., kuri prieštarauja (neatitinka) Lietuvos Respublikos įstatymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiams aktams, tame tarpe 1997-12-31, nutarimui Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo".
Ieškovo nuomone, atsakovas neteisėtai jam priskaičiavo sumokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį bei šalto ir karšto vandens pardavimo mokesčius, kuriuos jis nėra įsipareigojęs mokėti atsakovui ir dėl to, kad bute, esančiame Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine, ieškovas negyvena. Nurodo, kad jis gyvena butuose: Festivalio g. Nr. 15-29, Visagine, ir Energetikų g. N. 60-19, Visagine (dokumentai yra byloje), o deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute, esančiame Energetikų g. Nr. 60-19, Visagine (dokumentai yra byloje), atitinkamai ir mokėjo mokesčius už suvartotą šaltą ir karštą vandenį bei šalto ir karšto vandens pardavimo mokesčius dėl butų kuriuose ir gyveno: Festivalio g. Nr. 15-29, Visagine, ir Energetikų g. Nr. 60-19, Visagine.
Ieškovo manymu, negana to, Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimas Nr. TS-57 "Dėl vandens suvartojimo normų", kurio pagrindu ieškovui buvo skaičiuojami mokesčiai už šaltą ir karštą vandenį, kaip norminis teisės aktas vietinėje spaudoje nebuvo paskelbtas. Nepaskelbus norminio akto įstatyme nustatyta tvarka, toks norminis teisės aktas negalioja. Dėl to minėtas sprendimas nelaikomas galiojančiu, nes nėra paskelbtas privalomu norminiams aktams būdu.
Teigia, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai ieškovui papildomai priskaičiavo, o ieškovas sumokėjo mokestį 1630.78 Lt., - 1210,07 Lt., už šaltą ir karštą vandenį bei 420,71 Lt., už šalto ir karšto vandens pardavimą.
Paaiškino, kad jo manymu skaitiklius bute, esančiame Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine, atsakovas turėjo įrengti per protingą terminą, t.y. kažkur per 3 dienas, nuo sutarties sudarymo. Nurodė, kad į atsakovą dėl šalto ir karšto vandens skaitiklių įrengimo neiškreipė, nes mano, kad atsakovas pats turėjo į jį dėl to kreiptis. Paaiškino, kad mokesčius už sunaudotą karštą ir šaltą vandenį, bute, esančiame Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine, yra sumokėjęs ir jokių įsiskolinimų atsakovui neturi. Mokesčius moka todėl, kad jeigu jis jų nemokėtų, atsakovas skaičiuotų delspinigius. O jis to nenori. Teigia, kad jis kaip vartotojas negali pasirinkti kito tiekėjo, todėl priverstas mokėti mokesčius, nors su jais ir nesutinka. Prašo teismo nustatyti, kodėl atsakovas neįrengė jo bute minimų skaitiklių, net ir po jo kreipimosi į teismą. Atsakovas su juo 2005-12-21, sudarė sutartį tik elektros, šilumos, šalto ir karšto vandens tiekimo-vartojimo nuotekų šalinimo sutartį. Atsakovas nesudarė papildomo susitarimo prie 2005-12-21, sutarties. Jam tai nebuvo pasiūlyta. Jis mokėjo mokesčius, o atsakovas nevykdė minėtų sutarties sąlygų. Atsakovas ignoruoja ir nevykdo teisėtų savo pareigų. Vyriausybės nutarime nurodyta, kad atsakovas turi pastatyti skaitiklius ir sąskaitą išrašyti pagal skaitiklių parodymus. Teigia, kad atsakovas nevykdydamas Lietuvos Respublikos 2007-11-20, šilumos ūkio įstatymo ir Lietuvos Respublikos 2006-07-13, geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, neįrengė ieškovo bute apskaitos prietaisų, bet jam priskaičiavo ir ieškovas sumokėjau šalto ir karšto vandens pardavimo mokestį. Atsakovas jam nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo šalto ir karšto vandens pardavimo mokestį, kuris mokamas už vandens apskaitos prietaisų amortizaciją ir kitas išlaidas, susijusias su karšto ir šalto vandens skaitiklių aptarnavimu. Prašo priteisti iš atsakovo „Visagino energija“ ieškovo naudai priskaičiuotus ir ieškovo sumokėtus 1630,78 Lt., už energijos išteklius, nuo 2008-05-01 iki 2010-05-01, turėtas bylinėjimosi išlaidas 202 Lt., advokato atstovavimo išlaidas-1200 Lt., bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas jam 2009-11-03, papildomai priskaičiavo 349,14 Lt., už nesuvartotą elektros energiją. 2009-09-25, atsakovas surašė jam neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą. Atsakovas atrakino laiptinėje skydinę ir ieškovui nedalyvaujant pakeitė elektros skaitiklį, pareiškęs, kad buvo nuplėštos plombos. Ieškovas nežino, kas nuplėšė plombas. Tai atsitiko po to, kai jis padavė ieškinį į teismą. Viskas vyko be jo žinios, be kaimynų, be savivaldybės atstovo. Jis nebuvo supažindintas su aktais ir juose nepasirašė. Jis tik 2009-11-12, pašte gavo atsakovo aktus. Tada 2009-11-12, jis atsakovui parašė savo nesutikimą dėl aktų. Raktas nuo elektros skydinės yra pas atsakovą ir įmonėje Visagino būstas. Elektros skydinė ne bute. Ieškovas teigia, kad jis nelindo į elektros skydinę. Atsakovas suinteresuotas, nes tai ieškovui tai kainavo 349 Lt.. Kas atidarinėjo elektros skydinę, ieškovas nežino. Mano, kad tai atsakovo kerštas jam, kad jis kreipėsi į teismą. Atsakovas aktą surašė be trečiojo asmens ir be savivaldybės atstovo. Ieškovas mano, kad 2009-10-20, žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartos elektros energijos kiekio perskaičiavimo aktas yra negaliojantis. Iš kur atsakovas nustatė, kad ieškovas nuėmė plombas. Elektros skydinę prižiūri atsakovas. Gyventojai neturi priėjimo prie elektros skydinės. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Visagino energija“ pateikdami atsiliepimą su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo atsiliepime į pareikštą ieškinį ir teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad byloje yra 2009-09-25, neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas, kuriuo remiasi ir ieškovas, ir kuriuo nurodoma, kad komisija nustatė vartotojo neteisėtą veiksmą. Jei ieškovui kilo klausimai jis galėjo kreiptis į atsakovą ir išreikalauti papildomus įrodymus.
Karšto ir šalto vandens suvartojimo normos, nustatytos Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24, sprendime Nr. TS-57, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d., įsakymo Nr. 79/76 "Vandens vartojimo normos RSN 26-90". Pagal aukščiau minėto įsakymo 1.4. p., šios normos gali būti taikomos atsiskaitant su vartotojais, kai nėra vandens apskaitos prietaisų. Karšto ir šalto vandens kaina bei karšto ir šalto vandens pardavimo mokesčiai VĮ „Visagino energija" pažymose yra paskaičiuoti taip: nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2008 m. liepos l d., galiojanti karšto vandens kaina buvo paskaičiuota remiantis 2003 m. liepos 8 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-43, patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika bei nustatyta 2007 m. birželio 14d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. O3-42 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinių kainų valstybės įmonei „Visagino energija" 4.1 punktu - 6,82 Lt/m³.. Nuo 2008 m. liepos l d., iki 2009 m., lapkričio 5 d., galiojanti karšto vandens kaina buvo perskaičiuota, dėl 2007 m. lapkričio 20 d., Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 5 str., pakeitimo nuostatų, remiantis 2003 m. liepos 8 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-43, patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika. 2008 m. birželio 25 d. Visagino savivaldybės mero raštu Nr. (4.21)-1-2211 buvo suderinta karšto vandens kaina - 7,90 Lt/m³.. Nuo 2009 m. lapkričio 5 d., iki dabar galiojanti karšto vandens kaina paskaičiuota remiantis 2009 m. liepos 21d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-106 patvirtinta Karšto vandens kainų nustatymo metodika bei suderinta 2009 m. spalio 28 d., Visagino savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-235. Nuo 2007 m. birželio 14 d., iki 2010 m. gegužės l d., galiojantis Karšto vandens pardavimo mokestis buvo paskaičiuotas remiantis 2003 m. liepos 8 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-43, patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika. Pagal Metodikos 106 punktą visos sąnaudos, susijusios su buitinių karšto vandens skaitiklių aptarnavimu paskirstomos visiems karšto vandens vartotojams, prie sąnaudų yra priskiriamos visos būtinosios karšto vandens pardavimo sąnaudos: materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, buitinių karšto vandens apskaitos prietaisų nusidėvėjimo, amortizacijos sąnaudos, buitinių karšto vandens kontrolinio ir matavimo apskaitos prietaisų aptarnavimo darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos bei įmokos socialiniam draudimui ir garantiniam fondui, veiklos sąnaudos, susijusios su buitinių karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimu ir kitos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos sąnaudos. Karšto vandens pardavimo kaina yra nustatoma kiekvienam vartotojui, daugiabučio namo butui litais per mėnesį. 2007 m. birželio 14 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-42, 5 punkte nustatytas karšto vandens pardavimo mokestis - 2,48 Lt butui per mėnesį. Nuo 2010 m. gegužės l d., iki dabar galiojantis karšto vandens pardavimo mokestis paskaičiuotas remiantis 2009 m. liepos 21d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-105, patvirtinta Atsiskaitomųjų kašto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika. Pagal Metodikos 21 punktą: „Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba litais vartotojui per mėnesį, arba litais per mėnesį už apskaitos prietaisą". 2010 m. balandžio 29 d., Visagino savivaldybės Taryba priėmė sprendimą Nr. TS-89 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio" kuriuo nustatytas-1,29 Lt., (be PVM) mokestis per mėnesį už vieną apskaitos prietaisą. Šalto vandens kaina ir šalto vandens pardavimo mokestis paskaičiuoti remiantis 2006 m. gruodžio 21 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-92, patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metodika bei patvirtinti 2008 m. kovo 28 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-44 „Dėl VĮ „Visagino energija" geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų". Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos 41 punktą kainos nustatomos šioms vandens tiekimo veikloms: šalto vandens pardavimui, geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Pagal Metodikos 53.2 punktą, visos šalto vandens pardavimo sąnaudos paskirstomos visiems šalto vandens vartotojams (prie pardavimo sąnaudų yra priskiriamos dalies komercijos tarnybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, sąskaitų siuntimo, transporto, skaitiklių įrengimo, patikros ir kitos su pardavimu susijusios sąnaudas, kurias patvirtina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Šios išvardintos pardavimo sąnaudos nėra įtrauktos į l m³ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą. Šalto vandens pardavimo mokestis yra nustatomas kiekvienam vartotojui, daugiabučio namo butui, litais per mėnesį. Remiantis 2008 m. kovo 28 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-44, šalto vandens kaina vartotojams sudaro 4,77 Lt/m3 (geriamojo vandens tiekimo - 1,72 Lt/m³ ir nuotekų tvarkymo - 3,05 Lt/m³ paslaugų kaina, bei pardavimo kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute - 4,93 Lt butui per mėnesį. Norminiai dokumentai, kurių pagrindu nustatytos karšto ir šalto vandens kainos bei karšto ir šalto vandens pardavimo mokesčiai:
1. 2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas Nr. X-764.
2. 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2009 m. liepos 21 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-106 patvirtinta Karšto vandens kainų nustatymo metodika.
4. 2009 m. spalio 28 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS- 235 „Dėl VĮ „Visagino energija" tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų".
5. 2010 m. balandžio 29 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-89 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio".
6. 2009 m. lapkričio 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas Nr. O3-196 „Dėl VĮ „Visagino energija" karšto vandens kainų dedamųjų".
7. 2003 m. liepos 8 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-43 patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika.
8. 2007 m. birželio 14 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas Nr. O3-42 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinių kainų valstybės įmonei „Visagino energija".
9. 2006 m. gruodžio 21 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-92 patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo.
Dėl ieškovo argumento, kad yra apskaičiuojamas apskaitos prietaiso aptarnavimo mokestis, tokio mokesčio nėra. Į pardavimo mokestį įtraukiamos visos sąnaudos, t.y. darbuotojų darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, garantinio fondo sąnaudos, materialinės ir jam prilygintos sąnaudos ir kt. Ši kaina yra nustatoma kiekvienam vartotojui, taip pat ir ieškovui. Šios sąnaudos sąskaitoje išskirtos atskira eilute, o ne įtrauktos į bendrą vandens kainą. Ieškovas yra sumokėjęs šias sumas ir tai reiškia, kad jis pripažįsta prievolę. 1630,78 Lt., sumą paskaičiavo pats ieškovas. Realiai byloje yra pateikta pažyma, kiek realiai ieškovas yra sumokėjęs. 2010-05-01, ieškovo įsiskolinimo suma atsakovui yra 312,86 Lt.. Vėliau įsiskolinimo nebuvo. Nuo 2008-05-01 iki 2010-05-01, įsiskolinimas yra 312,86 Lt., ir 1,24 Lt delspinigių.
Ieškovo trečias reikalavimas yra visiškai neteisingas. Tuo metu atsakovas vykdė elektros operatoriaus pareigas ir patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pažeistos apskaitos prietaiso plombos. 2009-09-25, buvo surašytas aktas. Aktas yra byloje, kuriuo buvo nustatyta, kad apskaitos prietaiso plombos pažeistos ir pridėjo įrodymus. Vokas su įrodymais buvo saugomas pas atsakovą. Šio akto pagrindu ieškovui buvo išrašyta sąskaita apmokėjimui. Atsakovo argumentai byloje įrodyti rašytiniais dokumentais.
Taip pat paaiškino, kad su ieškovu 2005-12-21, buvo sudaryta elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. 12SG-(4.5)-1080, pagal kurią VĮ „Visagino energija“ įsipareigojo tiekti ieškovui energijos išteklius ir šalinti nuotekas, o ieškovas tinkamai ir laiku sumokėti už suteiktas paslaugas. Sutarties 5.1. p. numatyta, kad jei abonentas neturi įsirengęs apskaitos prietaisų, jam mokesčiai skaičiuojami pagal suvartojimo normas. 2008-04-24, Visagino savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-57, buvo patvirtintos karšto ir šalto vandens suvartojimo normos daugiabučių gyvenamųjų namų butuose, kuriuose neįrengti vandens apskaitos prietaisai. Ieškovas iki šiol nesudaro galimybės įrengti jam priklausančiame bute vandens apskaitos prietaisus ir taip vengia apskaityti suvartotą vandens kiekį. Tai įrodyta byloje pateiktais dokumentais. Todėl VĮ „Visagino energija“ paskaičiavo mokesčius už ieškovui suteiktas paslaugas pagal patvirtintas suvartojimo normas, tačiau ieškovas tinkamai ir laiku neatsiskaitydavo ir tuo pažeidė LR CK 6.63 str. 1 d. 2 p.. Dėl šių priežasčių susidarė įsiskolinimas, kurio dalį ieškovas sumokėjo. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas metodikas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina susideda iš geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo ir pardavimo kainos. Pardavimo kaina nepriklauso nuo su suvartoto vandens kiekio ir į ją įskaičiuojamas ne vien tik apskaitos prietaisų įrengimo ir/ar eksploatacijos sąnaudos. Pardavimo kaina VĮ „Visagino energija“ yra nustatyta pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 patvirtintą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką.
2009-09-25, VĮ „Visagino energija“ atliko planinius elektros energijos skaitiklių patikrinimus, kurių metu buvo patikrintas ir ieškovui priklausantis butas Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sugadintas elektros apskaitos prietaisas (nuplėštos valstybinės patikros plombos), todėl vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 93 ir 94 p., elektros energijos tiekėjas surašė atitinkamą aktą, o vartotojui buvo perskaičiuotas suvartotos elektros energijos kiekis. Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėse yra nustatyta, kad vartotojui neteisėtai vartojus elektros energiją ir kitais taisyklių 96.5 ir 97.4 punktuose nurodytais atvejais operatoriaus darbuotojas, surašo neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą. Surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka apskaičiuoti padarytą jam žalą. Perskaičiavus elektros energijos kiekius pagal minėtose taisyklėse nustatytą metodiką, vartotojui teikiami apmokėjimo dokumentai padarytai žalai atlyginti (įskaitant apskaičiuotos (perskaičiuotos) persiųstos elektros energijos vertę, persiuntimo paslaugos vertę, žalą (jei tokia buvo padaryta), susijusią su kitomis paslaugomis, už sugadintus elektros apskaitos prietaisus, apskaitos schemos elementus, jų remontą, keitimą, metrologinę patikrą, plombavimą ar pan.). Tačiau Ieškovas ginčija tik 2009-10-20, aktą Nr. (4.5)100ES-1256 – t.y. Dėl žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo. Ieškovas neginčija paties neapskaitinio vartojimo fakto ir neprašo kitų dokumentų panaikinti.
Atsakovas pagal jo ir ieškovo sudarytą energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) sutartį įsipareigojo mokėti už suvartotą elektros energiją pagal elektros energijos apskaitos skaitiklį ir užtikrinti skaitiklio tvarkingumą bei jo plombų saugumą. Šios ieškovo (elektros energijos vartotojo) pareigos įtvirtintos ir LR CK 6.383 straipsnio pirmoje dalyje. Aptartų pareigų nevykdymas reiškia neteisėtus atsakovo veiksmus ir lemia jam pareigą atlyginti šių neteisėtų veiksmų pasekoje atsiradusią žalą. Nustačius, jog elektros skaitiklio gamyklinės plombos buvo pažeistos, nuostata numatanti ieškovo atsakomybę už elektros skaitiklį preziumuoja vartotojo kaltę ir toks pažeidimas laikomas neteisėtu elektros energijos naudojimu. Tokiu atveju įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros tiekėjo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3k-3-1296/2000, 2005 m. balandžio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3k-3-241/2005). Ieškovas neįrodė, kad elektros skaitiklis pažeistas ir žala atsakovui padaryta ne dėl jo kaltės. Tuo tarpu atsakovo argumentai ir neteisėti ieškovo veiksmai įrodyti neapskaitinio vartojimo nustatymo aktu, protokolu, patikrinimą atlikusių asmenų, atsakovo darbuotojų, užfiksuotomis aplinkybėmis, fotolentelėmis ir kt..
Be to, nors Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog atsakomybės už neteisėtą elektros energijos vartojimą paskirtis ne tik padarytos žalos atlyginimas, bet ir baudinio pobūdžio sankcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis c. b. Nr. 3k-3-930/2001).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 12 d., nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008, išaiškino, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais.
Atsakovas nepateikė jo kaltę paneigiančių įrodymų, todėl įrodinėjimo pareigą tenka jam (LRCPK 12, 178, 182 straipsnio 4 punktas), nes preziumuojamos pagal įstatymą aplinkybės (šiuo atveju preziumuojama kaltė pagal LR CK 6.248 straipsnio 1 dalį ir elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykles) atsakovui įrodinėti nereikėjo ir pareiga jas paneigti tenka Ieškovui. (LAT 3K-3-348/2009).
Pagal Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2005-10-07, įsakymu Nr. 4-350, patvirtintų „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“ 62 p., nuostatas, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai.
Taisyklių 52.4. punkte numatyta, kad už apskaitos prietaisų, apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako patalpų, valdomos teritorijos ir/ar įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai, nuomininkai, turintys pasirašytą sutartį arba šias patalpas, valdomą teritoriją ir/ar įrenginius eksploatuojantys fiziniai ar juridiniai asmenys, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Šios normos dispozityvus pobūdis suteikė šalims teisę išplėsti atsakovo atsakomybės ribas.
Paminėtina, kad Sprendimo nuostatos turi įtakos tik ypač mažam vartotojui skaičiui, ir tik tais atvejais, kai vartotojai nesudaro sąlygų tiekėjui įrengti jiems priklausančiose patalpose atsiskaitomuosius geriamojo ir/ar karšto vandens apskaitos prietaisus. VĮ „Visagino energija" vartotojų - daugiabučių gyvenamųjų namų butų į kuriuos tiekiamas šaltas ir karštas vanduo skaičius sudaro 10 948 vnt. Butų, kuriuose neįrengti vandens apskaitos prietaisai, skaičius - 125 vnt. arba 1,14 %, iš jų gyvenamoji vieta nedeklaruota ir/ar gyvenančių asmenų skaičius nenustatytas 49 butuose arba 0,45 %.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Visagino savivaldybė atstovas advokatas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu ir paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punktu (iki 2008-10-01 galiojusi redakcija) savivaldybės taryba, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali (galėjo) priimti sprendimus klausimais, kurie nėra (nebuvo) išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra (nebuvo) priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d., nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo eksploatavimo" 1.4 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Mokestis už suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo arba jo dalies įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu įvadinio apskaitos prietaiso nėra - pagal normas, kurias tvirtina savivaldybė. Teigia, kad Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24, sprendimas Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų" priimtas neperžengiant savivaldybės tarybos kompetencijos ribų. Nurodė, kad pats ieškovas turėjo galimybę pasirinkti, kokiu būdu ieškovas turėtų mokėti už šaltą ir karštą vandenį, ar jam būtų įrengti skaitikliai, ar mokėti pagal normas, bet jis nenori visai mokėti. Nesant skaitiklių ieškovas turėtų mokėti pagal nustatytas normas. Ieškovas reiškia savo reikalavimus, kad jam nebuvo sumontuoti skaitikliai, tai pareiga sumontuoti skaitiklius yra visiškai savarankiška prievolė pagal sutartis. Ieškovas gali reikšti reikalavimą atsakovui pastatyti skaitiklius, bet negrąžinti sumokėtus pinigus. Dėl ieškovo trečiojo reikalavimo nepasisakė, nes jis neliečia savivaldybės administracijos interesų. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios yra 1843 Lt..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl ieškovo reikalavimo ištirti (patikrinti) ar Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 „dėl vandens suvartojimo normų“ 2 d., kurioje nustatyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam asmeniui, neprieštarauja (atitinka) Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507, „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ (Žin. 1998, Nr. 3-56) 1.4 p., kuriuose nenurodyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui.
Rezoliucinė dalis
Visagino savivaldybės taryba, 2008-04-24 sprendimu Nr. TS-57, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 17 straipsnio 49 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ (Žin., 1998, Nr. 3-56) 1.4 punktu, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 ir atsižvelgdama į VĮ „Visagino energija“ 2008 m. balandžio 2 d. raštą Nr. (1.9)6S-226 „Dėl vandens suvartojimo normų“, nusprendė:
1. Patvirtinti šias šalto ir karšto vandens suvartojimo normas daugiabučių gyvenamųjų namų butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai:
1.1. šalto vandens suvartojimo norma – 4,14 m³ 1 žmogui per mėnesį;
1.2. karšto vandens suvartojimo norma – 2,76 m³ 1 žmogui per mėnesį.
2. Nustatyti, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui.
2. Nustatyti, kad sprendimas įsigalioja nuo 2008 m. gegužės 1 d. (I tomas b.l. 33).
Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimas Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų“ paskelbtas vietiniame laikraštyje „V každyj dom“ (Nr. 17/568) 2008-05-01 (I tomas b. l. 86).
Nagrinėjamoje byloje aiškinamasi, ar Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57, 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ (Žin., 1998, Nr. 3-56) 1.4 p., Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama, kad būtų tobulinama dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų (toliau vadinama - apskaitos prietaisai) įrengimo ir eksploatavimo tvarka, 1997-12-31, priėmė nutarimą Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ (toliau – Nutarimas), (II tomas b.l. 44-45).
Vyriausybės 1997-12-31, nutarimo Nr. 1507 1.4 p., nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Mokestis už suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo arba jo dalies įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu įvadinio apskaitos prietaiso nėra - pagal normas, kurias tvirtina savivaldybė.
Savivaldybė priėmė norminį aktą, kurio teisėtumą prašo ištirti ieškovas, vadovaudamasi būtent minėto Nutarimo 1.4 p. nuostata.
Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas 1991-06-24 priėmė įsakymą Nr. 79/76 „Vandens vartojimo normos RSN 26-90“ (toliau – Įsakymas), (II tomas b.l. 46-72).
Lietuvos Respublikos vandens vartojimo normos yra privalomos visoms organizacijoms, projektuojančioms, statančioms ir eksploatuojančioms vandentiekio, nuotekynės, vandenruošos ir vandenvalos įrenginius bei sprendžiančios inžinierinės įrangos ir aprūpinimo vandeniu klausimus (Įsakymo 1.1 p.).
Vandens vartojimo norma arba vandens reikmės norma – tai vienam naudotojui tenkantis skaičiuojamasis vandens kiekis. Jos dydis neapriboja vandens sunaudojimo, o yra priemonė vandens reikmei skaičiuoti projektuojant naujus ar plečiant esamus vandentiekius ir nuotekynes (Įsakymo 1.3 p.).
Šios normos gali būti taikomos atsiskaitant su vartotojais, kai nėra vandens apskaitos prietaisų (Įsakymo 1.4 p.).
Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo (toliau Įstatymas) 30 str., nuostatomis, bazines šilumos ir (ar) karšto vandens kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau Komisija).
Nustatyta, kad karšto vandens kaina ir karšto vandens pardavimo kaina laikotarpiui nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d., apskaičiuota vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08, nutarimu Nr. O3-43, patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika: Komisija 2007-06-14, nutarimu Nr. O3-42 nustatė VĮ „Visagino energija“ nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. bazinę centralizuotai tiekiamo karšto vandens kainą, esant atvirai šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemai (su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis) – 6,82 Lt už m³, bei karšto vandens daugiabučių namų gyventojams pardavimo kainą – 2,48 Lt butui per mėnesį. Centralizuotai tiekiamo karšto vandens kaina 2008-06-25 perskaičiuota, nustatant kainą – 7,90 Lt už m³ laikotarpiui nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d..
2009 m. rugpjūčio 5 d., įsigaliojo Karšto vandens kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d., nutarimu Nr. O3-106, bei Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d., nutarimu Nr. O3-105, pakeitusios Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką. Atsižvelgiant į tai, karšto vandens kaina, galiojanti nuo 2009 m. lapkričio 5 d., iki dabar, apskaičiuota remiantis Karšto vandens kainų nustatymo metodika, o karšto vandens pardavimo mokestis, galiojantis nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki dabar, - remiantis Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika.
Vadovaujantis Įstatymo 10 str. 1, 2 p., Komisija nustato vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir kontroliuoja, kaip ji taikoma; derina vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir kontroliuoja, kaip jos taikomos.
Nustatyta, kad šalto vandens kaina ir šalto vandens pardavimo kaina laikotarpiui nuo 2008-04-05 iki 2011-12-31 VĮ „Visagino energija“ apskaičiuota vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-03-28 nutarimu Nr. O3-92 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika: Komisija 2008 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. O3-44 nustatė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainą vartotojams – 4,77 Lt/m³, iš to skaičiaus: geriamojo vandens tiekimo – 1,72 Lt/m³; nuotekų tvarkymo – 3,05 Lt/m³; vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute – 4,93 Lt butui per mėn.
Civilinės bylos dokumentai patvirtina, kad V. D. nuo 2005-12-05 nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine (I tomas., b. l. 10).
2005-12-05, VĮ „Visagino energija“ ir V. D. sudarė Elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį (I tomas, b. l. 31-32). Sutarties 4.1 p., nustatyta, kad abonentui neleidus įrengti apskaitos prietaisų, karšto ir šalto vandens, nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal karšto ir šalto vandens suvartojimo dvigubas normas. Sutarties 5.1 p. nustatyta, kad abonentas už sunaudotą elektros energiją, karštą ir šaltą vandenį, išleistas nuotekas atsiskaito tiekėjui pagal įrengtų apskaitos prietaisų parodymus, o jų nesant – pagal suvartojimo normas tuo metu veikiančiais tarifais kartą per mėnesį. Sutarties 5.2 p. nustatyta, kad abonentas, neturintis apskaitos prietaisų, pasikeitus buto gyventojų skaičiui privalo apie tai informuoti tiekėją per 10 dienų.
Remiantis mokesčių paskaičiavimo pažymomis, nustatyta, kad butui, esančiam Kosmoso g. Nr. 4-29, Visaginas, nuosavybės teise priklausančiam V. D., buvo paskaičiuoti mokesčiai (I tomas, b. l. 101-109; II tomas b.l. 138-155):
- už karštą vandenį laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-07-01 – 6,82 Lt už m³, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009-11-05 – 7,90 Lt už m³, o nuo 2009-11-05 – 7,07 Lt už m³. Apskaičiuojant karšto vandens kainą, taikoma vidutinė karšto vandens suvartojimo norma vienam žmogui per mėnesį (Įsakymo 4 lentelės 10 eilutės normos) pagal karšto vandens vartojimo tą mėnesį konkretų dienų skaičių: 2,76 m³ (2008 m. birželio mėn., lapkričio mėn., 2009 m. balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., lapkričio mėn.), 2,85 m³ (2008 m. gegužės mėn., liepos mėn., gruodžio mėn., 2009 m. sausio mėn., kovo mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., spalio mėn.), 1,71 m³ (2008 m. rugpjūčio mėn.), 1,77 m³ (2008 m. rugsėjo mėn.), 2,83 m³ (2008 m. spalio mėn.), 2,58 m³ (2009 m. vasario mėn.), 2,35 m³ (2009 m. rugsėjo mėn.);
- už karšto vandens pardavimą: 2,48 Lt butui per mėnesį (1 vnt.);
- už šaltą vandenį: 4,77 Lt už m³ ; apskaičiuojant šalto vandens kainą, taikoma vidutinė šalto vandens suvartojimo norma vienam žmogui per mėnesį (Įsakymo 4 lentelės 10 eilutės normos) pagal šalto vandens vartojimo tą mėnesį konkretų dienų skaičių: 4,28 m³ (2008 m. gegužės mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., spalio mėn., gruodžio mėn., 2009 m. sausio mėn., kovo mėn., gegužės mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., spalio mėn.) 4,14 m³ (2008 m. birželio mėn., rugsėjo mėn., lapkričio mėn., 2009 m. balandžio mėn., birželio mėn., rugsėjo mėn., lapkričio mėn.) 3,86 m³ (2009 m. vasario mėn.); 4,28 m³ (2010 m. sausio mėn., kovo mėn., gegužės mėn.), 3, 86 m³ (2010 m. vasario mėn.), 4,14 m³ (2010 m. balandžio mėn.).
- už šalto vandens pardavimą: 4,93 Lt butui per mėnesį (1 vnt.).
Minėti duomenys patvirtina, kad vadovaujantis Nutarimo 1.4 p., jog nesant šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų, mokestis nustatomas pagal šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės, Visagino savivaldybės taryba 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 1 p., patvirtino atitinkamas normas. Minėta, kad jos apskaičiuotos taikant Įsakymo 4 lentelės 10 eilutės normas. Atsižvelgiant į bute gyvenančių žmonių skaičių, gautas rodiklis įtraukiamas apskaičiuojant galutinę karšto ir/ar šalto vandens kainą pagal Komisijos nustatytus dydžius. Taigi savivaldybės tarybos nustatytos vandens suvartojimo normos – tai vienam vartotojui skaičiuojamasis vandens kiekis, taikomas bute nesant vandens apskaitos prietaisų. Tuo tarpu pati vandens kaina nustatoma Komisijos nutarimu ir apskaičiuojama pagal atitinkamą Komisijos patvirtintą metodiką.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus nustato, vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius reglamentuoja 2006 m. liepos 13 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas Nr. X-764 (toliau – Įstatymas, redakcija iki 2010-12-31).
Vadovaujantis Įstatymo 23 str. 1 d., abonentai (vartotojai) už vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita.
2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 15 str. 1 d. taip pat nustatyta, kad nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis.
Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 (toliau – Aprašas), 2 p. įtvirtinta, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisai – abonentų (vartotojų) sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su vandens tiekėjais už patiektą geriamąjį vandenį ir kurių rodmenims, kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis. Pagal Aprašo 9 p., jeigu abonentas (vartotojas) vandeniu apsirūpina individualiai ir nesinaudoja vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančia ar kitais pagrindais naudojama vandens tiekimo infrastruktūra, o nuotekas išleidžia į vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančią ar kitais pagrindais naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tokio abonento (vartotojo) patiektų tvarkyti nuotekų kiekis prilyginamas sunaudoto geriamojo vandens kiekiui (pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, jeigu jį techniškai galima įrengti, rodmenis), jeigu sutarties šalys raštu nesutarė kitaip. Šiuo atveju, jeigu geriamojo vandens apskaitos prietaiso nėra, jį įrengia vandens tiekėjas savo lėšomis. Jeigu geriamojo vandens apskaitos prietaiso techniškai neįmanoma įrengti, patiektų tvarkyti nuotekų kiekis nustatomas sutartyje.
Minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad tiek už šaltą, tiek už karštą vandenį turi būti atsiskaitoma pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartyse su vartotojais nėra nustatyta kitaip. Tokiu reglamentavimu siekiama sureguliuoti apmokėjimo už vandenį nustatymą, kuris atitiktų suvartotą vandens kiekį, tokiu būdu būtų užtikrintas apmokėjimas už vandenį bei nebūtų mokama už nesunaudotą vandens kiekį. Toks reglamentavimas turėtų užtikrinti tiek tiekėjų, tiek vartotojų interesus. Minėtuose teisės aktuose nustatyta pareiga vandens tiekėjams įrengti apskaitos prietaisus. Minėti teisės aktai nereglamentuoja atsiskaitymo už vandenį, kai dėl tam tikrų priežasčių apskaitos prietaisai nėra įrengti. Kaip jau minėta, tokia nuostata yra tik Nutarimo 1.4 p., kuriame nustatyta, kad nesant šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų, mokestis nustatomas pagal šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Pažymėtina, kad tokių normų nėra taip pat ir Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose, patvirtintose 2007 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 126, nei Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėse sąlygose, patvirtintose 2003 m. liepos 10 d., ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289. Nuostatos dėl to, kaip yra atsiskaitoma, nesant šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų, yra nustatytos su vartotoju - V. D. minėtoje sudarytoje sutartyje, iš kurios nuostatų matyti, kad savivaldybės nustatytos šalto ir karšto vandens suvartojimo normos yra taikomos bute gyvenamąją vietą deklaravusiam asmenų skaičiui.
Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24, sprendimo, kuris yra ginčijamas šioje byloje, nuostatos taip pat patvirtina, kad šalto ir karšto vandens suvartojimo normos yra taikomos bute gyvenamąją vietą deklaravusiam asmenų skaičiui, o jeigu bute asmenys nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam asmeniui. Taigi tokiu atveju nustatoma minimali pareiga vartotoju atsiskaityti už suvartotą šaltą ir/ar karštą vandenį ir nėra sudaromos sąlygos, jog už suvartotą vandenį visiškai nebūtų atsiskaitoma butuose, kuriuose nėra apskaitos prietaisų ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, t.y. nustatoma minimali garantija tiekėjui gauti apmokėjimą už suvartotą vandenį bei nustatyti minimalias garantijas, kad nebūtų nemokamai naudojamas vanduo minėtuose butuose.
Dėl nurodytų motyvų, Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo 2 p. yra teisėtas, nėra pagrindo jį pripažinti prieštaraujančiu Nutarimo 1.4 p. Pažymėtina, kad nei Nutarimo 1.4 p., nei kitos nuostatos nereglamentuoja, kaip savivaldybė turėtų sureguliuoti klausimą dėl vandens suvartojimo normų nustatymo, todėl savivaldybės sprendimas ir negali prieštarauti šiam teisės aktui.
Neturi reikšmės šiai bylai išspręsti V. D. motyvai dėl to, jog vandens tiekėjas nėra įvykdęs savo pareigos įrengti bute vandens apskaitos prietaisus. Šis klausimas yra susijęs su privačiu ginču tarp vandens tiekėjo ir vartotojo, minėti teisės aktai nenustato, jog šis klausimas gali turėti reikšmės vandens suvartojimo normų nustatymui.
V. D. taip pat nurodo, kad ginčijamas sprendimas negaliojantis, nes nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis 2002 m. gruodžio 10 d., Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1270 12 str., savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Nustatyta, kad sprendimas buvo paskelbtas 2008-05-01, vietiniame laikraštyje „V každyj dom“ (Nr. 17/568), (I tomas b.l. 86).
1994 m. liepos 7 d., vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (redakcija iki 2008-09-30) 7 str. 16 p., nustatyta, kad šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 49 p., buvo nustatyta, kad savivaldybės taryba, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 str. 1 p., nustatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje. Savivaldybių veiklą, įgyvendindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslus, koordinuoja Aplinkos ministerija (Įstatymo 7 str. 7 p.). Šiuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo (Nauja įstatymo redakcija nuo 2008 m. spalio 1 d.) 6 str. 30 d., nustatyta savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Šiuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p., kaip išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra nustatytas centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 str., skelbia, kad ,,Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“. Šios normos analizė leidžia daryti išvadą, kad savivaldybės veikos laisvė nėra beribė, o savarankiškumas nėra galimybė ignoruoti valstybės interesus (LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1593-2005). Jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos teisės ir pareigos, vietos savivaldos institucijos įgyja ir teisę numatyti, kaip šios teisės ir pareigos bus įgyvendinamos vietos valdymo lygmenyje, pvz., nustatant atitinkamas vidaus administravimo procedūras, tačiau tik tokia apimtimi, kuri neprieštarauja įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatoms, priimtoms atitinkamoje srityje (LVAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-617/2010).
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokiu būdu savivaldybės įgyvendina minėtą joms pavestą funkciją. Dėl to savivaldybė galėjo veikti vadovaudamasi minėtu savivaldybės veiklos savarankiškumo principu, kurio įgyvendinimas ginčijamu atveju nepažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų, juose nustatytų principų dėl atsiskaitymo už suvartotą vandenį bei bendrųjų teisės principų.
Vietos savivaldos įstatymas (iki 2008-10-01 redakcija) detaliai neapibrėžė savivaldybės kompetencijos šalto ir karšto vandens, dujų, elektros energijos tiekimo, skirstymo, mokesčių už juos nustatymo ir surinkimo srityse, ir nustatė, kad viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybės funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas. Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 1.4 p., nustatyta, kad jei butuose nėra apskaitos prietaisų, mokestis nustatomas pagal suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24, įsakymo Nr. 79/76, 1.3 p., ir 1.4 p. nustatyta, kad vandens vartojimo norma yra vienam naudotojui tenkantis skaičiuojamasis vandens kiekis. Normos gali būti taikomos atsiskaitant su vartotojais, kai nėra vandens apskaitos prietaisų. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ginčijamo sprendimo dalis, kurioje nustatyta, kad vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 49 p., gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas savivaldybės tarybos posėdyje ir patvirtintas. Sprendimas paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 str., nustatyta tvarka, t.y. 2008-05-01, vietiniame laikraštyje „V každyj dom“ (Nr. 17/568), (I tomas b.l. 86).
Šilumos ūkio įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507 suteikia savivaldybės institucijai teisę nustatyti (tvirtinti) vandens suvartojimo normas, kaip priemonę siekiant išvengti neapskaitinio geriamojo vandens vartojimo ir ginti sąžiningų vartotojų interesus. Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 49 p. nustatyta, kad savivaldybės taryba, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. Todėl savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu įgyvendino jai suteiktą teisę ir šios teisės įgyvendinimas per se negali prieštarauti teisės normos punktui, suteikiančiam tokią teisę, bet nedetalizuojančiam įgyvendinimo tvarkos. Ginčijamas sprendimas nenustato jokių naujų vartotojų atsiskaitymo taisyklių, nenustato kitų suvartoto vandens apskaitos būdų. Ginčijamo sprendimo 2 p., mažinami piktnaudžiavimo atvejai, ginamas viešasis interesas, sąžiningi vartotojai. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 1 d., Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 10 p., nustatyta, kad gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą. Tokiais atvejais, kai gyvenamosiose patalpose gyvenama, yra vartojamas vanduo ir kiti ištekliai, todėl taikytinos normos bent vienam asmeniui. Tokiu būdu nesąžiningi vartotojai, nesudarantys galimybių įrengti apskaitos prietaisus ir fiksuoti tikslų suvartojamo vandens kiekį, skatinami sudaryti galimybes įdiegti teisės normomis numatytą apskaitą.
Karšto ir šalto vandens suvartojimo normos, nustatytos ginčijamu sprendimu, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymo Nr. 79/76 6 skyriaus 4 lentelės apskaičiavimo rodikliais, kurie taikomi skaičiuojant pavienio namo vandens reikmes ir nuotekų kiekį. Pagal šio įsakymo 1.4 p., šios normos gali būti taikomos atsiskaitant su vartotojais, kai nėra vandens apskaitos prietaisų. Nuo 2007-06-14 iki 2008-07-01, galiojusi karšto vandens kaina buvo paskaičiuota remiantis 2003-07-08 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-43 patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika bei nustatyta 2007-06-14 šios komisijos nutarimo Nr. 03-42 4.1 p. – 6,82 Lt/m³. Karšto vandens pardavimo mokestis, galiojantis nuo 2007-06-14 iki 2010-05-01, paskaičiuotas remiantis 2003-07-08, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-43 patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika. Pagal metodikos 106 p., visos sąnaudos, susijusios su buitinių karšto vandens skaitiklių aptarnavimu, paskirstomos visiems karšto vandens vartotojams. 2007-06-14 komisijos nutarimu Nr. 03-42 5 p. nustatytas karšto vandens pardavimo mokestis – 2,48 Lt., butui per mėnesį. Karšto vandens pardavimo mokestis, galiojantis nuo 2010-05-01 iki dabar, paskaičiuotas remiantis 2009-07-21, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-105 patvirtinta Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika. Pagal metodikos 21 p., apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba litais vartotojui per mėnesį, arba litais per mėnesį už apskaitos prietaisą. Šalto vandens kaina ir šalto vandens pardavimo mokestis paskaičiuoti remiantis 2006-12-21 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-92 patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metodika ir patvirtinti 2008-03-28 komisijos nutarimu Nr. 03-44. Pagal metodikos 41 p., kainos nustatomos šalto vandens pardavimui, geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Pagal metodikos 53.2 p., visos šalto vandens pardavimo sąnaudos paskirstomos visiems šalto vandens vartotojams. Remiantis 2008-03-28 komisijos nutarimu Nr. 03-44, šalto vandens kaina vartotojams sudaro 4,77 Lt/m³ bei pardavimo kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute – 4,93 Lt butui per mėnesį. Pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas taikomas tik konkrečiam suvartojimo dydžiui bute nustatyti, bet netaikomas pačiai 1 m³ karšto ir šalto vandens kainai ar pardavimo mokesčių dydžiams apskaičiuoti. Tuo atveju, jei bute vartojamas karštas ar šaltas vanduo, bet jame niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir nėra kitų galimybių tiekėjui nustatyti ten gyvenančių asmenų skaičiaus, vandens suvartojimo norma vienam žmogui per mėnesį dauginama iš patvirtintos 1 m³ vandens kainos, gauta suma įtraukiama į pateikiamą sąskaitą.
Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų“ 2 p., ta apimtimi, kuria nustatyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui, yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31, nutarimo Nr. 1507, „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 p..
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš VĮ „Visagino energija“ jo naudai priskaičiuotus ir jo sumokėtus 1630, 78 Lt., per laikotarpį nuo 2008-05-01, iki 2010-05-01, už energijos išteklius (šaltą ir karštą vandenį bei šalto ir karšto vandens perdavimo mokesčius) ir turėtas bylinėjimosi išlaidas-202,00 Lt (žyminį mokestį-196,00 Lt., ir banko rinkliavą-6,00 Lt) advokato atstovavimo išlaidas 1200 Lt.,bei 5 procentų dydžio metų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo datos iki visiško sprendimo įvykdymo.
2005-12-21, VĮ „Visagino energija“ ir V. D. sudarė elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 12SG-(4.5)-1080 (I tomas, b. l. 31-32).
Civilinės bylos dokumentai patvirtina, kad V. D. nuo 2005-12-05 nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine (I tomas., b. l. 10).
Minėtos 2005-12-21, sutarties pagrindu ieškovui atsakovas tiekė paslaugas ir skaičiavo mokesčius, kuriuos ieškovas, pripažindamas minimą sutartį ir jos neginčydamas, mokėjo mokesčius atsakovui už jo suteiktas paslaugas. Ieškovas V. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad šiuo metu nėra skolingas atsakovui už jam suteiktas paslaugas t.y. už šalto bei karšto vandens tiekimą. Tai patvirtina ir byloje esanti mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2008-04-01, iki 2011-12-01 (II tomas b.l. 138-155). Ieškovas taip pat patvirtino, kad pripažįsta sutartį, jos neginčija. Teisme paaiškino, kad sutarties pagrindu mokėjo mokesčius, nes bijojo, kad priešingu atveju atsakovas būtų skaičiavęs delspinigius, o jam tai nenaudinga.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad V. D. patvirtino su VĮ „Visagino energija“ sudarytą sandorį, nes sumokėjo 2005-12-21, elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 12SG-(4.5)-1080, pagrindu jam priskaičiuotus atsakovo mokesčius, tuo įrodydamas, kad atsakovo jam teikiamos paslaugos jį tenkina.
LR CK 1.79 str. 2 d. 1 p., numato, jog preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Tai reiškia, kad šalis, turinti teisę pareikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį netenka teisės jį ginčyti. Patvirtindama ji dar kartą išreiškia savo valią t.y. sudaro sandorį. Įstatymas nenustato tokio patvirtino formos ir sąlygų. Patvirtintas sandoris tampa neginčijamas.
Valią galima išreikšti ne tik žodžiu ar raštu, bet ir tam tikrais konkliudentiniais veiksmais. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino. Tačiau tokią prezumpciją galima paneigti, jeigu sandoris vykdytas patiriant prievartą, grasinimą ar nežinant visų aplinkybių (suklydus, esant apgautam).
Teismo posėdžio metu nenustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2005-12-21, elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 12SG-(4.5)-1080, sudarė prieš savo valią. Tokį ieškovo paaiškinimą, kad ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog jis vykdė minėtos sutarties sąlygas tik todėl, jog bijojo atsakovo skaičiuojamų delspinigių, teismas vertina kritiškai.
Ieškovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo aplinkybę, kad ieškovas V. D. mokėdamas mokesčius už atsakovo teikiamą jam karštą ir šaltą vandenį, pripažino su juo 2005-12-21, sudarytą elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 12SG-(4.5)-1080, todėl jis neturi teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti jam jo jau sumokėtų mokesčių, minėtos sutarties pagrindu.
Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovo VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktą Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo.
Nustatyta, kad 2009-09-25, VĮ „Visagino energija“ atliko planinius elektros energijos skaitiklių patikrinimus, kurių metu buvo patikrintas ir ieškovui priklausančio buto, esančio Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine, elektros energijos skaitiklis. Kad minėtas butas priklauso ieškovui, įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai (I tomas b.l. 10). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sugadintas elektros apskaitos prietaisas (nuplėštos valstybinės patikros plombos), (I tomas b.l. 70), todėl vadovaujantis 2005-10-07, Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, patvirtintų elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau Taisyklės) 93 ir 94 p., elektros energijos tiekėjas t.y. atsakovas 2009-10-20, surašė Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo aktą Nr. (4.15)100ES-1256, o vartotojui t.y. ieškovui buvo perskaičiuotas suvartotos elektros energijos kiekis (I tomas b.l. 67-68). Perskaičiuoto suvartotos elektros energijos skirtumą, ieškovas sumokėjo (II tomas b.l. 138-155), tuo pripažindamas pažeidimą. Taisyklės apibrėžia neteisėtą elektros energijos vartojimą. Taisyklėse neteisėtu elektros vartojimu yra laikomas atvejis, kai yra pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento ir pan.. Kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Kosmoso g. Nr. 4-29, Visagine, elektros apskaitos prietaiso plombos buvo nuplėštos patvirtina 2009-09-25, neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. (4.15) 100 ES-1146, (I tomas b.l. 66), kurio ieškovas neginčija. Minimame akte taip pat, pažymėta, kad vartotojas atsisakė įleisti inspektorius į butą, tam, kad būtų nustatyta, tuo metu esančių elektros imtuvų galia bei atsisakė pasirašyti akte (I tomas b.l. 66). Taisyklių 96.5 p., ir 97.4 p., nurodytais atvejais operatoriaus darbuotojas, turi teisę surašyti neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą. Surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį ir taip nustatyti jam padarytą žalą. Perskaičiavus elektros energijos kiekius pagal minėtose taisyklėse nustatytą metodiką, vartotojui teikiami apmokėjimo dokumentai padarytai žalai atlyginti (įskaitant apskaičiuotos (perskaičiuotos) persiųstos elektros energijos vertę, persiuntimo paslaugos vertę, žalą (jei tokia buvo padaryta), susijusią su kitomis paslaugomis, už sugadintus elektros apskaitos prietaisus, apskaitos schemos elementus, jų remontą, keitimą, metrologinę patikrą, plombavimą ar pan.). Ieškovas ginčija tik 2009-10-20, aktą Nr. (4.5)100ES-1256 – t.y. dokumentą susijusį su žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimu. Ieškovas neginčija paties neapskaitinio vartojimo fakto. Jo sumėtas elektros energijos apskaitos prietaisų užfiksuotų rodmenų skirtumas nuo 2009-09-10, iki 2009-09-25, kurį sudarė 349,14 Lt., su PVM, patvirtina, kad jis neapskaitinio vartojimo faktą jam nuosavybės teise priklausančiame bute, pripažino.
Ieškovo (elektros energijos vartotojo) pareigos įtvirtintos ir LR CK 6.383 str. 1 d.. Čia nurodyta, kad vartotojas įsipareigoja už pateiktą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Aptartų pareigų nevykdymas reiškia neteisėtus elektros energijos vartotojo veiksmus ir lemia jam pareigą atlyginti šių neteisėtų veiksmų pasekoje atsiradusią žalą. Nustačius, jog elektros skaitiklio gamyklinės plombos buvo pažeistos, nuostata numatanti vartojo, šiuo atveju ieškovo, atsakomybę už elektros skaitiklį preziumuoja vartotojo kaltę ir toks pažeidimas laikomas neteisėtu elektros energijos naudojimu. Tokiu atveju įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros tiekėjo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1296/2000, 2005 m. balandžio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-241/2005). Ieškovas neįrodė, kad elektros skaitiklis pažeistas ir žala atsakovui padaryta ne dėl jo kaltės. Tuo tarpu atsakovo argumentai ir neteisėti ieškovo veiksmai įrodyti neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu, fotolentele Nr. 1.
Be to, Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog atsakomybės už neteisėtą elektros energijos vartojimą paskirtis yra ne tik padarytos žalos atlyginimas, bet ir baudinio pobūdžio sankcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-930/2001).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 12 d., nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008, išaiškino, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais.
Ieškovas nepateikė jo kaltę paneigiančių įrodymų, todėl įrodinėjimo pareigą tenka jam (LRCPK 12, 178, 182 straipsnio 4 punktas), nes preziumuojamos pagal įstatymą aplinkybės (šiuo atveju preziumuojama kaltė pagal LR CK 6.248 str. 1 d., ir elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykles) atsakovui įrodinėti nereikėjo, pareiga jas paneigti tenka ieškovui. (LAT 3K-3-348/2009).
Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07, įsakymu Nr. 4-350, patvirtintų „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“ 62 p., nuostatas, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai.
Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovo VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktą Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo yra netenkintinas ir atmetamas.
LR CPK 93 str., ir LR CPK 98 str., numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Tretysis asmuo Visagino savivaldybės administracija turėjo 1843,75 Lt., išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Šios išlaidos yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, todėl iš ieškovo šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos.
Taip pat iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos Valstybės naudai (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Šios išlaidos byloje sudaro 85,98 Lt., todėl iš ieškovo šios pašto išlaidos į Valstybės pajamas priteistinos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263 str., 269 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų“ 2 p., ta apimtimi, kuria nustatyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui, yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31, nutarimo Nr. 1507, „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 p..
Ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo, priteisti iš VĮ „Visagino energija“ ieškovo naudai priskaičiuotus ir sumokėtus 1630, 78 Lt., per laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2010-05-01, už energijos išteklius (šaltą ir karštą vandenį bei šalto ir karšto vandens perdavimo mokesčius) ir turėtas bylinėjimosi išlaidas - 1402,00 Lt. (196,00 Lt. žyminį mokestį, 6,00 Lt. banko rinkliavą, 1200 Lt. advokato atstovavimo išlaidas), bei 5 procentų dydžio metų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo datos iki visiško sprendimo įvykdymo, netenkinti ir jį atmesti.
Ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovo VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktą Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo netenkinti ir jį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1843,75 Lt. (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt tris Lt. 75 ct.) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Visagino savivaldybės įmonės kodas 188711925, naudai.
Priteisti iš ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 85,98 Lt. (aštuoniasdešimt penkis Lt. 98 ct) pašto išlaidų į Valstybės pajamas (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, a/s (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.