Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-2283-160/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-10Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-10-19Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-19
Bylos Nr.
2A-2283-160/2012
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00824-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
valstybės įmonei „Visagino energija“
Trečiasis asmuo
Visagino savivaldybė
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2283-160/2012Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00824-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.2.; 43.2.; 121.14; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Visagino energija“ dėl neteisėtai priskaičiuoto ir sumokėto mokesčio už nesuvartotą energiją priteisimo (trečiasis asmuo – Visagino savivaldybė).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

V. D. prašė priteisti iš VĮ „Visagino energija“ priskaičiuotus ir sumokėtus 1630,78 Lt už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2010-05-01 už energijos išteklius (šaltą ir karštą vandenį bei šalto ir karšto vandens perdavimo mokesčius) bei 5 procentų dydžio metų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo datos iki visiško sprendimo įvykdymo; pripažinti neteisėtu VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktą Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo“. Ieškinio patenkinimui prašė ištirti (patikrinti), ar Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų“ 2 d., kurioje nustatyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam asmeniui, neprieštarauja (atitinka) Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ (Žin., 1998, Nr. 3-56) 1.4 p., kuriuose nenurodyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui. Paaiškino, kad už 2009 m. birželio – 2010 m. balandžio mėnesius už energijos išteklius bute, (duomenys neskelbtini), valstybės įmonei „Visagino energija“ sumokėjo iš viso 2139,85 Lt, kadangi bijojo energijos tiekimo nutraukimo. Bute neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai, todėl atsakovas neteisėtai papildomai paskaičiavo mokestį už šalto vandens pardavimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 ir mokestį už karšto vandens pardavimą už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2010-05-01, iš viso – 420,71 Lt. Atsakovas taip pat neteisėtai papildomai priskaičiavo 1210,07 Lt už šaltą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2010-05-01, nes šios paslaugos buvo dalis paslaugų pagal Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 2 dalį, kuri prieštarauja įstatymams ir LR Vyriausybės norminiams aktams. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuomonę, vartotojas ir vandens tiekėjas turėtų pasirašyti papildomą susitarimą prie sutarties, kurioje numatomi tiekėjo įsipareigojimai dėl vandens apskaitos prietaiso įrengimo. VĮ „Visagino energija“ su ieškovu 2005-12-21 yra sudariusi elektros, šilumos, šalto ir karšto vandens tiekimo – vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį, tačiau joks papildomas susitarimas nesudarytas. VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktu Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo“ ieškovui papildomai priskaičiavo 349,14 Lt už elektros energiją. Aktas yra neteisėtas, kadangi duomenys buvo užfiksuoti be ieškovo žinios, keičiant elektros skaitiklį dėl plombų nuplėšimo. Ieškovui nėra žinoma, kas nuplėšė plombas. Be to, aktas surašytas po ieškinio pareiškimo teismui.

VĮ „Visagino energija“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad mokesčiai už šaltą ir karštą vandenį buvo paskaičiuoti teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovui nebuvo apskaičiuojamas apskaitos prietaiso aptarnavimo mokestis, kadangi tokio mokesčio nėra. Į pardavimo mokestį įtraukiamos visos sąnaudos, t. y. darbuotojų darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, garantinio fondo sąnaudos, materialinės ir jam prilygintos sąnaudos ir kt. Ši kaina yra nustatoma kiekvienam vartotojui, taip pat ir ieškovui. Šios sąnaudos sąskaitoje išskirtos atskira eilute, o ne įtrauktos į bendrą vandens kainą. Ieškovas yra sumokėjęs šias sumas ir tai reiškia, kad jis pripažįsta prievolę.

Ieškovas ginčija tik 2009-10-20 aktą Nr. (4.5)100ES-1256 „Dėl žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo“, t. y. neginčija paties neapskaitinio vartojimo fakto ir neprašo kitų dokumentų panaikinti, o tik nesutinka su paskaičiuotu mokesčiu už sunaudotą ir neapskaitytą elektros energiją.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Visagino savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. 49 p. (iki 2008-10-01 galiojusi redakcija) savivaldybės taryba, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali (galėjo) priimti sprendimus klausimais, kurie nėra (nebuvo) išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra (nebuvo) priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo eksploatavimo“ 1.4 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Mokestis už suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo arba jo dalies įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu įvadinio apskaitos prietaiso nėra – pagal normas, kurias tvirtina savivaldybė. Taigi ginčijamas savivaldybės sprendimas priimtas neperžengiant savivaldybės tarybos kompetencijos ribų. Pats ieškovas turėjo galimybę pasirinkti, kokiu būdu ieškovas turėtų mokėti už šaltą ir karštą vandenį, ar jam būtų įrengti skaitikliai, ar mokėti pagal normas, bet jis nenori visai mokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2012-02-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų“ 2 p., ta apimtimi, kuria nustatyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui, yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 p.; V. D. reikalavimo priteisti iš VĮ „Visagino energija“ ieškovo naudai priskaičiuotus ir sumokėtus 1630, 78 Lt per laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2010-05-01 už energijos išteklius (šaltą ir karštą vandenį bei šalto ir karšto vandens perdavimo mokesčius) ir turėtas bylinėjimosi išlaidas - 1402,00 Lt (196,00 Lt žyminį mokestį, 6,00 Lt banko rinkliavą, 1200 Lt advokato atstovavimo išlaidas) bei 5 procentų dydžio metų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo datos iki visiško sprendimo įvykdymo, netenkino ir jį atmetė; V. D. reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovo VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktą Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo“ netenkino ir jį atmetė. Padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ (Žin., 1998, Nr. 3-56), nei kitos nuostatos nereglamentuoja, kaip savivaldybė turėtų sureguliuoti klausimą dėl vandens suvartojimo normų nustatymo, todėl savivaldybės sprendimas ir negali prieštarauti šiam teisės aktui. 2006-07-13 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (redakcija iki 2010-12-31), 2003-05-20 Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 127, nuostatos patvirtina, kad tiek už šaltą, tiek už karštą vandenį turi būti atsiskaitoma pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartyse su vartotojais nėra nustatyta kitaip. Tokiu reglamentavimu siekiama sureguliuoti apmokėjimo už vandenį nustatymą, kuris atitiktų suvartotą vandens kiekį, tokiu būdu būtų užtikrintas apmokėjimas už vandenį bei nebūtų mokama už nesunaudotą vandens kiekį. Toks reglamentavimas turėtų užtikrinti tiek tiekėjų, tiek vartotojų interesus. Šiuose teisės aktuose nustatyta pareiga vandens tiekėjams įrengti apskaitos prietaisus, šie teisės aktai nereglamentuoja atsiskaitymo už vandenį, kai dėl tam tikrų priežasčių apskaitos prietaisai nėra įrengti. Padarė išvadą, kad reikšmės neturi V. D. motyvai, jog vandens tiekėjas nėra įvykdęs savo pareigos įrengti bute vandens apskaitos prietaisus. Šis klausimas yra susijęs su privačiu ginču tarp vandens tiekėjo ir vartotojo, nurodyti teisės aktai nenustato, jog šis klausimas gali turėti reikšmės vandens suvartojimo normų nustatymui.

Ieškovo reikalavimą dėl sumokėtų mokesčių grąžinimo įvertino kritiškai ir atmetė, nes ieškovas mokėdamas mokesčius už atsakovo teikiamą jam karštą ir šaltą vandenį, pripažino su juo 2005-12-21, sudarytą elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 12SG-(4.5)-1080. Todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti jam jau sumokėtų mokesčių.

Ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovo VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktą Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo“ atmetė, ieškovui nepateikus jo kaltę paneigiančių įrodymų dėl nuplėštų elektros skaitiklio plombų. Ginčijamu aktu perskaičiuotą suvartotos elektros energijos skirtumą ieškovas apmokėjo, tuo pripažindamas pažeidimą. Kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto elektros apskaitos prietaiso plombos buvo nuplėštos patvirtina 2009-09-25 neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. (4.15) 100 ES-1146, kurio ieškovas neginčijo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

V. D. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują objektyvų sprendimą, kuriame klausimai būtų išspręsti iš esmės, t. y.: 1. ištirti, ar Visagino savivaldybės taryba 2008-04-24 priimdama sprendimo “Dėl vandens suvartojimo normų“ Nr. TS-57 2 dalį, teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 17 straipsnio 49 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ (Žin., 1998, Nr. 3-56) 1.4 punktu ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymu Nr. 79/76, kurių pagrindu nusprendė „Nustatyti, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui neviršijo savo kompetencijos ribų minėto sprendimo 2 dalyje nurodydama sąvoką „taikoma vienam žmogui“, ar šio Sprendimo 2 dalį atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 1.4 punktu ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76; 2. priteisti iš atsakovo Valstybės įmonės „Visagino energija“ ieškovo naudai priskaičiuotus ir sumokėtus 1630,78 Lt už energijos išteklius (šaltą ir karštą vandenį – 1210,07 Lt bei šalto ir karšto vandens pardavimo mokesčius – 420,71 Lt) ir turėtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Lt (žyminį mokestį – 392 Lt ir banko rinkliavą – 8,00 Lt), advokato atstovavimo išlaidas – 1200,00 Lt bei 5 procentų dydžio metų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti neteisėtu atsakovo VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktą Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo“. Paaiškino, kad sprendimas yra šališkas, neteisingas ir neobjektyvus, teismas vadovavosi ne Lietuvos Respublikos įstatymais bei byloje esančiais turimais akivaizdžiais įrodymais ir aplinkybėmis, o Visagino savivaldybės tarybos ir Valstybės įmonės „Visagino energija“ neobjektyviais motyvais. Priimant sprendimą nesivadovauta teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, nenustatytos visos bylos faktinės aplinkybės ir byla išnagrinėta nepilnai. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011-12-08 nutartimi konstatavus, kad Visagino miesto apylinkės teismas tinkamai nesuformulavo pareiškimo dėl savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo bei, kad administracinės bylos nutraukimas neatima iš pareiškėjo teisės, pašalinus pareiškimo trūkumus, vėl nustatyta tvarka kreiptis dėl atitinkamo savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, apylinkės teismas nepašalinęs nurodytų pareiškimo trūkumų, nesikreipė į administracinį teismą su prašymu dėl Visagino savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Teismas taip pat neįtraukė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvauti byloje – Aplinkos ministeriją, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Valstybinės energetikos inspekciją bei praignoravo paminėtų administracinių teismų ir įstaigų rekomendacijas, nuomones ir išvadas dėl ginčijamo akto ir bylos nagrinėjimo (t. II, b. l. 112-122). Neišnagrinėjo klausimo dėl priteisimo iš VĮ „Visagino energija“ ieškovo naudai priskaičiuotus ir ieškovo sumokėtus 420,71 Lt atsakovui už šalto ir karšto vandens pardavimo mokesčius. Ignoravo, kad vandens tiekėjas neįrengė ieškovui priklausančiame bute karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisų, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas nustatė, jog „minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad tiek už šaltą, tiek už karštą vandenį turi būti atsiskaitoma pagal apskaitos prietaisų rodmenis“ (VAAT sprendimo 9-to puslapio 2-a pastraipa, t. II, b. 1. 112-117). VĮ „Visagino energija“ 2009-09-25 ir 2009-10-20 aktai, kuriais nustatytas neapskaitinės elektros energijos suvartojimo faktas, įvertinti netinkamai. Ieškovas neatsisakė įleisti inspektorius į butą nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią ir neatsisakė pasirašyti 2009-09-25 aktą. Aktuose nebuvo pasirašęs dar vienas liudininkas (savivaldybės atstovas, kitas kontroliuojantis asmuo, kaimynas ar pan.). Be to, elektros energijos skaitiklis buvo sumontuotas į atsakovo ĮASS prie butų 28, 29 ir 30 laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra su užrakinamomis durimis, o raktai yra tik pas atsakovą ir UAB „Visagino būstas“. Priteisiant atlyginimą už advokato pagalbą nebuvo vadovautasi rekomendacijomis, kadangi trečiojo asmens naudai maksimaliai galėjo būti priteista 1200 Lt, o ne 1843,75 Lt.

Atsiliepimas

VĮ „Visagino energija“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami ieškovo samprotavimai dėl faktinių aplinkybių ir jo nuomonė, tačiau nepateikiamas joks teisinis pagrindas, kurį esą pažeidė pirmosios instancijos teismas.

Visagino savivaldybė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes bei, vadovaudamasis ginčo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normomis, teisingumo ir protingumo principais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas tik atkartojo pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėtus faktus ir/ar aplinkybes, išskyrus bylinėjimosi išlaidų dydį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Neabejodamas Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų“ teisėtumu, pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje atliko šio akto analizę bei rezoliucinėje dalyje priėmė sprendimą dėl šio akto atitikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimui Nr. 1507, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo nagrinėja apygardų administraciniai teismai. Bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti nagrinėjamą bylą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 1d.). Todėl ieškovo prašymas kreiptis dėl norminio pobūdžio akto ištyrimo bendrosios kompetencijos teismui, negali būti laikomas savarankišku reikalavimu dėl teisės byloje. Jei pirmosios instancijos teismas abejotų šio akto teisėtumu, turėtų teisę kreiptis savo nutartimi į administracinį teismą dėl šio akto ištyrimo. Tačiau jei tokio sprendimo nepriėmė ir ieškovo prašymo netenkino, akto teisėtumo tyrimas bendrosios kompetencijos teismui nepriskirtinas. Pagal CPK 329 str. 2 d. 6 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje besąlygiškai naikinamas, norminio pobūdžio akto analizė iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalinama.

Apeliantas paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Aplinkos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos ir dėl to teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Nei dėl Aplinkos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ar Valstybinės energetikos inspekcijos teisių ar pareigų klausimų pirmosios instancijos teismas nesprendė, todėl šis apelianto argumentas dėl teismo sprendimo teisėtumo visiškai nepagrįstas.

Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant kitų apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

Pagal Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 1 d. abonentai (vartotojai) už vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. Ieškovas ir VĮ „Visagino energija“ 2005-12-21 sudarė Elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį, pagal kurios 4.1 p. tiekėjas savo lėšomis įsipareigojo įrengti elektros energijos, karšto ir šalto vandens skaitiklius, atlikti jų metrologinę patikrą, keitimą ir remontą. Sutartyje nurodyta, kad abonentui neleidus įrengti apskaitos prietaisų, karšto ir šalto vandens, nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal suvartojimo dvigubas normas (t. I, b. l. 31). Toje pačioje sutartyje šalys sutarė, kad apskaitos prietaisų nesant, abonentas atsiskaito pagal suvartojimo normas tuo metu veikiančiais tarifais kartą per mėnesį. Taigi sutartimi šalys sutarė, kad tais atvejais, kai skaitikliai neįrengti dėl vartotojo neleidimo juos įrengti, vartotojas sumoka pagal suvartojimo normas dvigubą mokestį, tais atvejais, kai skaitiklių nėra (tai yra dėl jų neįrengimo nėra vartotojo kaltės) – pagal suvartojimo normas. VĮ „Visagino energija“ 2011-01-21 raštas tvirtina, kad vandens naudojimo apskaitos skaitikliai ieškovo bute neįrengti dėl to, kad nepavyksta patekti į jo butą, o 2011-01-11 aktas Nr. 33 tvirtina, kad bute buvo rastas nuomininkas, kuris į butą neįleido (t. II, b. l. 156-158). Nors įrodymų, kad anksčiau buvo bandoma įrengti bute apskaitos prietaisus nepateikta, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų atsisakęs jam prašant įrengti apskaitos prietaisus. Kadangi ieškovui mokėtini mokesčiai buvo paskaičiuoti pagal suvartojimo normas (suvartojimo normos nepadvigubintos), Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos dėl apmokėjimo už geriamą vandenį ir nuotekas nebuvo pažeistos. Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo 1.4 punktu nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Taigi Vyriausybė nutarimu delegavo savivaldybėms teisę nustatyti šalto ir karšto vandens suvartojimo butuose normas, todėl Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimas priimtas neperžengiant kompetencijos ribų ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai neabejojo šio sprendimo teisėtumu. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nekelia abejonių dėl Visagino savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo, todėl prašymas dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl šio akto teisėtumo ištyrimo netenkintas pagrįstai. Jei ieškovas siekia tikslaus vandens kiekio suvartojimo nustatymo, turėtų prašyti atsakovą jo bute įrengti skaitiklius, sudaryti sąlygas skaitiklių įrengimui ir ateityje deklaruoti skaitiklių parodymus. Kaip tvirtina pats ieškovas, pagal nustatytas vandens suvartojimo normas mokesčiai jam paskaičiuoti nuo 2008-05-01, tai yra nuo Visagino savivaldybės tarybos sprendimo dėl vandens suvartojimo normų įsigaliojimo (t. I, b. l. 33). Taigi grąžinti pagal nustatytą tvarką paskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius pagrindo nėra.

Ieškovo ir VĮ „Visagino energija“ 2005-12-21 sudarytos Elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutarties 3.1 punktu abonentas įsipareigojo užtikrinti apskaitos prietaisų saugią eksploataciją, priežiūrą, apsaugą nuo pažeidimų. Abonentas turi reguliariai kontroliuoti apskaitos prietaisų darbą ir, jiems sugedus arba juos sugadinus (sudaužius, atplėšus plombas ar pan.), apie tai nedelsiant pranešti Tiekėjui (t. I, b. l. 31). Todėl ieškovo argumentai, kad skaitiklis priklauso atsakovui, yra užrakintas nuo ieškovo, prieštarauja susitarimui ir šiam argumentui paremti ieškovas nepateikė įrodymų. Apskaitos dėžės fotonuotrauka (t. I, b. l. 70) tvirtina, kad skaitiklių dėžė prie butų durų Nr. 28, 29 ir 30 adresu (duomenys neskelbtini), atidaroma unifikuotu (standartiniu) raktu visoms elektros skaitiklių dėžėms. Todėl bet kuris vartotojas turi galimybę naudodamasis tokiu raktu kontroliuoti savo butui naudojamo skaitiklio būklę. Aplinkybė, kad aktas buvo surašytas jau nagrinėjant šią bylą, sprendimo teisėtumui įtakos nedaro, kadangi ieškovas pats patikslino ieškinį ir ginčijo paskaičiavimus pagal aktą. Pagaliau patikrinimo aktas nebuvo ginčijamas, o ginčą ieškovas kėlė tik dėl paskaičiuoto suvartotos elektros energijos kiekio. Todėl vertinant padarytos žalos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo tik žalos dydžio paskaičiavimo klausimą. Kaip tvirtina VĮ „Visagino energija“ 2009-11-20 raštas Nr. (1.12)6S-640 laikotarpiu nuo 2005-11-15 iki 2009-11-01 už elektros energiją, be paskaičiuoto žalos dydžio, ieškovas sumokėjo 882,58 Lt. Taigi pagal skaitiklio parodymus per 4 metus ieškovas suvartojo elektros energijos už 882,58 Lt. Todėl akivaizdu, kad paskaičiuotas mokestis už neapskaitinę galimai suvartotą elektros energiją per 15 dienų už 349,14 Lt, yra žymiai daugiau, nei ieškovas jos suvartodavo per metus ir tai įrodo, kad pilnu leistinu 6 kW galingumu elektros energija ieškovas niekada nesinaudojo. Todėl toks paskaičiuotos žalos dydis yra aiškiai per didelis ir jis mažintinas iki 150 Lt.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys buvo turtinio pobūdžio ir jo dydis viso buvo 1979,92 Lt, žyminio mokesčio dydis paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą buvo po 3 procentus nuo ieškinio sumos – t. y. po 59,40 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Patenkinus ieškinį 199,14 Lt sumai, ieškovui atsakovas turi atlyginti viso 12 Lt. Permokėta suma turi būti grąžinta ieškovui – pagal 2009-07-30 kvitą ir 2009-08-03 kvitą ieškovas sumokėjo 66 Lt, grąžintina 6,60 Lt (t. I, b. l. 2, 3), pagal 2010-03-03 kvitą ieškovas sumokėjo 130 Lt, grąžintina visą 130 Lt suma (t. I, b. l. 127), pagal 2012-03-09 kvitą sumokėjo 196 Lt (t. II, b. l. 211), grąžintina 136,60 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 98 str. 1 d., 2 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Priteisiamos šalies išlaidos turi būti ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 už atsiliepimo į ieškinį surašymą maksimaliai atlygintina suma yra 2400 Lt (8.2 punktas). Tačiau Visagino savivaldybės administracija sutartį su advokatu dėl teisinių paslaugų sudarė 2010-12-28 (t. II, b. l. 134-135), tai yra po to, kai visi atsiliepimai į ieškinius byloje jau buvo pateikti, pavedimas atstovauti šioje byloje advokatui E. M. buvo duotas tik 2012-01-09. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose advokatas dalyvavo viso 9 valandas. Už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose maksimaliai atlygintina suma sudaro 1080 Lt. Kad advokatas byloje būtų atlikęs kitus būtinus veiksmus, įrodymų nepateikta, todėl atlygintina suma, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškinys apeliacinėje instancijoje patenkinamas tik dėl 199,14 Lt, mažinama iki 1080 Lt. Ieškovą byloje atstovavo advokatas, tačiau dokumentų, pagrindžiančių advokatui sumokėtą atlyginimą ieškovas nepateikė, todėl atsižvelgiant į patenkintą reikalavimo dalį jam atlyginimas už advokato pagalbą nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų“ 2 p., ta apimtimi, kuria nustatyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam žmogui, yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 p.; nuspręsta V. D. reikalavimą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas - 1402,00 Lt (196,00 Lt žyminį mokestį, 6,00 Lt banko rinkliavą, 1200 Lt advokato atstovavimo išlaidas) atmesti bei V. D. reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovo VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktą Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo“ netenkinti ir atmesti, taip pat kuria priteista iš ieškovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1843,75 Lt bylinėjimosi išlaidų Visagino savivaldybės, įmonės kodas 1888711925, naudai.

Šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Sumažinti VĮ „Visagino energija“ 2009-10-20 aktu Nr. (4.15)100 ES-1256 „Žalos dėl elektros energijos neapskaitinio vartojimo nustatymo ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo“ paskaičiuotą 349,14 Lt iki 150 Lt.

Priteisti iš V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1080 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt Lt) Visagino savivaldybės (į. k.1888711925) naudai advokato pagalbai atlyginti.

Priteisti iš VĮ „Visagino energija“ (į. k. 110087517) V. D. naudai 12 Lt (dvylika Lt) žyminio mokesčio atlyginimui.

Grąžinti V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminį mokestį - pagal Swedbank AB 2009-07-30 Visagino KAC įmokos mokėjimo kvitą Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660 – 6,60 Lt (šešis Lt, 60 ct), pagal Swedbank AB 2010-03-03 Vilniaus filialo Visagino KAC mokėjimo kvitą Valstybinei mokesčių inspekcijai įmokos kodas 5660 – 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt Lt), pagal Swedbank AB 2012-03-09 Rytų Lietuvos filialo Visagino KAC mokėjimo kvitą Valstybinei mokesčių inspekcijai įmokos kodas 5660 – 136,60 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis Lt 60 ct).

Pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo argumentus, kuriais sprendžiama dėl Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimo Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų“ 2 d., kurioje nustatyta, kad butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir kuriuose gyventojai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šalto ir karšto vandens suvartojimo norma taikoma vienam asmeniui, neprieštarauja (atitinka) Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1991-06-24 įsakymui Nr. 79/76 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 p, teisėtumo tyrimo.

Likusią Visagino miesto apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Zita SmirnovienėHenrichas JaglinskisAsta Radzevičienė