Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Bylos Nr. T-1278-506/2020 Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01975-2013-9

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teikimą dėl skolininko pakeitimo ir naujo vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuosprendis įsiteisėjo 2015-06-16 ir buvo pradėtas vykdyti 2015-06-17. Vilniaus teritorinei ligonių kasai, išieškotojai minėtoje baudžiamojoje byloje, 2015-06-17 buvo išduotas ir elektroniniu paštu išsiųstas vykdomasis raštas dėl 2578,57 euro išieškojimo iš skolininko M. I..

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-10-26 gautas Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – VLK, pareiškėja) teikimas, kuriame nurodyta, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir M. I. 2015-06-26 sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 1726, kuria M. I. įsipareigojo žalą atlyginti iki 2020-06-26, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 42 eurus. (duomenys neskelbtini) M. I. mirė neatlyginęs 625 eurų turtinės žalos. Pagal Testamentų registro duomenis, mirusio asmens palikimą priėmė J. I. Pareiškėja prašo pakeisti skolininką M. I. jo teisių ir pareigų perėmėja J. I. ir išduoti naują vykdomąjį raštą dėl 625 eurų žalos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) numatytomis normomis ir kitus teisės aktus taiko tik tuomet, kai BPK normos nereguliuoja sprendžiamo klausimo. BPK 346 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, nes teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese, be kita ko, pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.

Minėta, kad šioje byloje Vilniaus teritorinei ligonių kasai, nuosprendžiui įsiteisėjus, 2015-06-17 buvo išduotas ir elektroniniu paštu išsiųstas vykdomasis raštas dėl 2578,57 euro išieškojimo iš skolininko M. I.. Išieškotoja vykdomojo dokumento antstoliui nepateikė, o su skolininku sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 1726, kurią skolininkas iki savo mirties vykdė. Mirus palikėjui skolininkui M. I., Testamentų registro duomenimis, jo turtą paveldėjo mirusiojo sutuoktinė J. I..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad, greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų, tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui. Nagrinėjamu atveju kreditorės reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams tvarką, terminus ir sąlygas, nuostatas, nes išieškotoja tinkamai ir laiku yra pranešusi notarui apie savo kreditorinį reikalavimą, ir skolininko turto paveldėtoja J. I. buvo informuota apie palikėjo skolą.

Esant aptartoms aplinkybėms, materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujojo skolininko įvyko, todėl teismas nustato pagrindą taikyti CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeisti mirusį skolininką M. I. nauju skolininku – J. I.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pakeitus išieškotoją vykdymo procese, naujas vykdomasis raštas nėra išduodamas, o išieškojimas toliau vykdomas pagal pradinį išieškotojui išduotą vykdomąjį raštą, todėl dalyje dėl naujo vykdomojo rašto išdavimo VLK prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teikimą patenkinti iš dalies: prašymą dėl skolininko pakeitimo patenkinti ir pakeisti vykdymo procese skolininką M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolininke J. I., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini); prašymą dėl naujo vykdomojo rašto išdavimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.