- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-905-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01208-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Skolininkas
- A. P.
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. P. (A. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3174-965/2019 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ pareiškimą skolininkui A. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gaudesta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama priteisti iš skolininko A. P. 44 553,68 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kartu su pareiškimu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti skolininkui priklausantį turtą neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų. Nurodė, jog skolininkas vengia atsiskaityti su kreditore, skolos suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismo motyvai:
2.1. Kreditorės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalaujama suma fiziniam asmeniui yra labai didelė, skolininkas vykdyti prievolę vengia, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma skolininko turtinė padėtis, jo mokumas, kiti turimi įsipareigojimai, jo pozicija dėl pareikšto pareiškimo, ketinimai. Skolininkas jokių veiksmų dėl skolos grąžinimo nesiima, gali paslėpti savo turimą turtą. Esant nustatytoms aplinkybėms ir preliminariai įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu skolininkas A. P. prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
3.1. Įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju kreditorė neįrodė nė vienos iš sąlygų.
3.1.1. Pagal aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Kreditorė neįrodė, kad jis nesąžiningai elgiasi, ketina perleisti turtą tretiems asmenims, jo finansinė padėtis sunki ir pan.
3.1.2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl kreditorės pareikšto pareiškimo pagrįstumo. Tarp šalių vyksta ginčas dėl sumokėjimo už kreditorės atliktus statybos darbus. Nemano, kad yra skolingas kreditorei, ir šią aplinkybę ji nutylėjo. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikomos kaip ekonominio spaudimo priemonė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
6. Skolininkas (atsakovas) 2019 m. kovo 19 d. teismui pateikė prašymą pridėti naujus rašytinius duomenis, t. y. darbo sutartį ir duomenis apie jo gaunamas pajamas. Nurodė, kad šie duomenys pagrindžia jo gerą finansinę padėtį.
7. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliantas nemotyvavo kodėl apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus įrodymus todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus papildomus įrodymus ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo, neperžengdamas pareikšto reikalavimo ribų – 44 553,68 Eur, skolininkui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad tenkinant prašymą neatsižvelgta į tai, jog kreditorė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas tenkinti tokį prašymą. Be to, pareiškimas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi įvertinti pareikštų reikalavimų prima facie (liet. preliminariai) pagrįstumą ir pateiktus įrodymus. Iš pareikšto pareiškimo matyti, kad jame nurodyti argumentai, kurie, kreditorės manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, mano, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal kreditorės pareikštus reikalavimus pareiškimas nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
14. Kitas būtinas elementas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui (skolininkui) yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo (skolininko) turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei sunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo (skolininko) nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).
15. Kreditorė (ieškovė) prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasi didelės pareiškimo (ieškinio) sumos prezumpcija nenurodė jokių motyvų, nepateikė įrodymų jog skolininkas (atsakovas) gali bandyti slėpti ar perleisti savo turtą. Pati savaime net ir didelė ieškinio suma nėra pakankama skolininko (atsakovo) nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme konstatuoti, t. y. manyti, kad skolininkas (atsakovas) gali specialiai vengti kreditorei (ieškovei) palankaus teismo sprendimo vykdymo, o kitų aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl skolininko (atsakovo) galimo nesąžiningumo, jos nenoro sąžiningai vykdyti sprendimą ieškinio tenkinimo atveju kreditorė (ieškovė) nenurodė (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorei neįrodžius realios grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto turtui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto turtui atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko A. P. turtui atmesti.