Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: 2018 m. sausio 27 d. apie 19.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.09 promilių girtumas), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, plastikiniu indu sudavė vieną smūgį sutuoktinei M. K. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. K. poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, muštinę žaizdelę kairės akies apatiniame voke ir tuo jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus garso įrašo kopija (CD-R laikmena), kurioje fiksuotas M. K. pokalbis su BPC operatorė dėl įvykio (b. l. 57-61).

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo kaltė įrodyta.

BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių

Kaltinamojo A. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes jis tyčia, suduodamas plastikiniu indu sutuoktinei į veido sritį, padarė jai poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, muštinę žaizdelę kairės akies apatiniame voke bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas (padarydamas) žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajai plastikiniu indu į veido sritį ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 2 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis matė ir žinojo, kurioje vietoje yra nukentėjusioji, konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajai į veido sritį plastikiniu indu.

2018-01-28 apklausiamas įtariamuoju A. K. kaltės nepripažino ir nurodė: „kad vienu momentu atstūmė jos rankose laikytą vonelę ir gali būti, kad ta vonelė atsitrenkė jai kažkur į veidą. Jeigu atsitrenkė jai kažkur į veidą, tai nestipriai, ar sudužo jos akiniai nemačiau“ ( b.l. 101-102).

2018-02-07 apklausiamas įtariamuoju A. K. pilnai pripažino, kad nukentėjusiąja sužalojo ir parodė, kad konflikto metu plastikiniu indu galėjo žmonai suduoti tik norėdamas atimti tą indą, tuo metu indas slysdamas iš rankų pataikė jai į veido kairę akį, dėl ko sulūžo akinių kojelė ( b.l. 111-112).

2018-03-07 teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. aiškino, kad neapsikentęs išmušė tą dubenį ir neplanuotai sužalojo žmoną. Rankos gestu išmušė dubenį žmonai iš rankų, dubuo pataikė žmonai į akinius, nukentėjusioji buvo sužalota – kairė akis ( b.l.142).

Vertinant ir analizuojant kaltinamojo parodymus jie nėra vienodi ir nuoseklūs pagal turinį dėl suduoto smūgio aplinkybių, tačiau patvirtina faktą, kad smūgis nukentėjusiajai į veidą buvo suduotas kaltinamojo veiksmais. Kaltinamojo teisė aktyviai gintis duodant vienokio ar kitokio turinio paaiškinimus. Įrodymai vertinami visumoje, leistinais baudžiamajame procese surinktais įrodymais. Nors kaltinamasis A. K. tik iš dalies pripažįsta, kad sužalojo sutuoktinę M. K., teigdamas, kad įvykio metu jis tik norėjo išmušti iš M. K. rankų plastikinį dubenį, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti A. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str.2 d. Teismas vertina ir tas aplinkybes, kad kaltinamasis A. K. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laispnis), ir nors kaltinamasis teigia, kad „mąstė“, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos tuo metu buvusių aplinkos suvokimui, atliekamų veiksmų vertinimui ir pan.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad 2016-09-20 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš kaltinamąjį A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., susitaikius su nukentėjusiąja M. K.. Nurodytu atveju A. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 2.55 promilės) sudavė smūgius sutuoktinei M. K. rankos delnu į galvos sritį, spardė koja į kojas, nugaros, šonų sritis ( b.l. 83-85). Tokios aplinkybės nurodo, jog kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio yra agresyvus, linkęs smurtauti prieš sutuoktinę.

Nukentėjusioji M. K. nuo pirmos apklausos 2018-01-27 nurodė, kad A. K. įniršęs dėl jam pareikštų priekaištų naudotis elektros įrenginiais duše, paėmęs plastikinį indą, juo užsimojo ir trenkė nukentėjusiajai į veidą ( b.l. 22-24). Tokias aplinkybes nukentėjusioji M. K. patvirtino ir jos papildomos apklausos metu 2018-02-01 ( b.l. 25-27) bei teisiamajame posėdyje 2018-03-07, kad vyras dešine ranka užsimojo ir trenkė dubeniu bei pataikė į kairės akies kampą ( b.l. 143). Nukentėjusios M. K. parodymai savo esme yra vienodi bei nuoseklūs. Tokias aplinkybes nukentėjusioji M. K. nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams G.Stakučiui, N.Bimbiriui, R.Keršiui.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog M. K. poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, muštinė žaizdelė kairės akies apatiniame voke padaryta kieto buko daikto poveikyje, t.y. plastikine vonele suduodant į veido sritį ( b.l.39).

Įvertinus ir išanalizavus nukentėjusios parodymų turinį visumoje surinktų įrodymų, nėra jokio pagrindo jais netikėti, matyti, kad jie yra išdėstyti pakankamai logiškai, aiškiai ir konkrečiai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. K. ne pirmą kartą smurtauja prieš nukentėjusiąją.

Pagal kaltinamojo A. K. atliktus veiksmus – užsimoja rankoje laikydamas plastikinį indą ir juo smogė nukentėjusiajai į veido sritį, kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti, yra tyčinis veiksmas. Ši nusikaltama veika baigta.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). BK 248 str. 2 d. numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra ir jo sutuoktiniai.

BK 140 str. 4 d. nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas nustačius smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo atveju pagal gautą iškvietimą dėl smurto vartojimo į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tokį faktą nustatė, aiškindamiesi su įvykio dalyviais. Kad smurtas artimoje aplinkoje buvo nekyla abejonių ir teismui. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 12 str. 1 d. numatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai nustačius, net nesant nukentėjusiojo asmens skundo, pradedamas ikiteisminis tyrimas, o procesas užbaigiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios.

Kaltinamajam A. K. mažintina pareikšto kaltinimo apimtis dėl 2018 m. sausio 27 d. apie 19.00 val(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai M. K. dešinio riešo sąnario nugariniame paviršiuje sužalojimo padarymo.

Nukentėjusioji M. K. nepatvirtino, kad kaltinamasis A. K. jai padarė tokį sužalojimą. Kaltinamasis A. K. nenurodė, kad padarė sužalojimą nukentėjusiajai M. K. dešinio riešo sąnario nugariniame paviršiuje. Teismo medicinos specialisto išvadoje nėra nurodyta, kokiu būdu buvo padarytas sužalojimas nukentėjusiajai dešiniame riešo sąnaryje. Taigi nėra surinkta įrodymų, pagrindžiant tokio sužalojimo padarymo būdą.

Dėl kaltinamojo A. K. aiškinimų, kad jis 2018-01-27 konflikto metu taip pat buvo sužalotas galima tik nurodyti, kad objektyvių duomenų apie jo sužalojimus byloje nėra pateikta (nėra teismo medicinos specialisto išvados dėl sužalojimų).

BPK 255 str. 1 d. numato, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje tik A. K. perduotas teisiamajam posėdžiui dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. K.).

Kaltinamasis pripažino, kad galėjo sužaloti nukentėjusiąją, tačiau jo aiškinimai yra tokio pobūdžio, kad tai jis padarė gindamasis nuo nukentėjusios.

Pagal teismų praktiką bylose, kuriose nagrinėjamos būtinosios ginties situacijos, suformuotos nuostatos, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu.

Būtinosios ginties situacija turi atitikti tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.). Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad 2018-01-27 įvykio metu būtų sveikata sutrikdyta kaltinamajam A. K. iki jis nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai M. K.. Tiriamo įvykio metu nukentėjusioji buvo sužalota (padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, muštinė žaizdelė kairės akies apatiniame voke) ir tai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Smūgio sudavimą plastikiniu indeliu nukentėjusiajai iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis, laikydamasis versijos, jog taip pasielgė gindamasis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą dėl nukentėjusios veiksmų (puolė mušti plastikiniu indeliu). Tai, kad nukentėjusioji buvo sumušta, patvirtina ir teismo specialisto išvada, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, suduodant kietu buku daiktu tiriamo įvykio dieną. Teismo specialisto išvadoje nustatyta sužalojimo lokalizacija atitinka M. K. nurodytą sritį, į kurią kaltinamasis sudavė plastikiniu indu. Kaltinamojo A. K. veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiajai padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pakanka surinktų įrodymų, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.2 d.

Pagal nukentėjusios M. K., kaltinamojo A. K. aiškinimus, žodinis konfliktas peraugo į kaltinamojo smurtinį veiksmą – smūgio sudavimą nukentėjusiajai į veido sritį plastikiniu indu, po ko vyko tarpusavio grumtynės. A. K. pareikštas kaltinimas tik sudavus smūgį plastikiniu indu nukentėjusiajai ir taip jai nežymiai sutrikdžius sveikatą. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis veikė būtinąja gintimi (BK 28 str.). Kaltinamasis turi teisę kreiptis į ikiteiminio tyrimo pareigūnus ir prokurorą, jeigu 2018-01-27 jam buvo sukeltas fizinis skausmas ar padarytas sveikatos sutrikdymas (kaip tyčinis nusikaltimas).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusios elgesys (BK 59 str.1 d. 6 p.). Nukentėjusioji nuėjo prie kaltinamojo duše, buvo vonios kambaryje ir nevengė žodinio konflikto su kaltinamuoju, nors žinojo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kaltinamasis yra agresyvus ir linkęs vartoti smurtinius veiksmus, tačiau konfliktavo ir į kaltinamojo išankstinį, netinkamą elgesį (praeidamas kaltinamasis trenkė ranka į lango stiklą) atsakė kategoriškais reikalavimais vykdyti jos paliepimus dėl elektros prietaisų naudojimosi, savo žodiniu konfliktu kėlė emocinę įtampą kaltinamajam.

Nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nes jis neprisipažino dėl visų kaltinime nurodytų aplinkybių.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str.1 d.9 p.). Būtent tarpusavio asmeninis konfliktas tarp sutuoktinių kilo dėl kaltinamojo elgesio naudojantis elektros prietaisais, kai dėl to sutrikdavo name elektros srovės tiekimas. Kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo tinkamai vertinti susidariusios konfliktinės situacijos, adekvačiai įvertinti savo veiksmus nukentėjusios atžvilgiu.

Kaltinamasis praeityje neteistas, bet 2016-09-20 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš kaltinamąjį A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., susitaikius su nukentėjusiąja M. K..

Kaltinamasis nurodė, kad yra vidaus reikalų sistemos pensininkas, 2015-2017 m. baustas už administracinius nusižengimus (vairavo automobilį sunkiame girtumo laispnyje; būdamas girtas triukšmavo namuose mažamečių vaikų akivaizdoje; vairavo dviratį vidutiniame girtumo laispnyje) – (b.l. 78-80). Kaltinamasis neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą ( b.l. 77).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo ( BK 11 str. 3 d.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 str.2 d nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 str. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ( BK 54 str.1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ( BK 54 str. 2 d.).

Nors kaltinamasis neteistas, bet 2016-09-20 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. K.), susitaikius su nukentėjusiąja. Praėjus dviems metams A. K. vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.2 d.prieš sutuoktinę M. K.. BK 61 str.2 d. nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kaltinamasis kritiškai nevertina savo poelgio, be to, nustatyta, kad šis smurto atvejis nėra pirmasis, ir būtent ši, t. y. pakartotinio smurto atvejo sutuoktinės atžvilgiu aplinkybė, reikalauja parinkti ir skirti adekvačią bausmės rūšį.

Kaltinamasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, ir nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės jis negalėtų dirbti bei prižiūrėti vaikus. Kaltinamajam A. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, taikant poveikio priemones siekiant bausmės tikslų įgyvendinimo.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. K. administracinius nusižengimus, nusikalstamas veikas daro apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl taikytina tokia poveikio priemonė, kuri šalintų galimybę piktnaudžiauti svaiginantis alkoholiu ir ateityje daryti nusikalstams veikas (BK 48 str.6 d.4 p.).

BK 48 str.7 d. suteikia teismui teisę paskirti tokius įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytas ne pirmas A. K. smurtinio elgesio prieš šeimos narį faktas, laiko, kad jam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas skirtinas siekiant pakeisti A. K. smurtinį elgesį ir būtina imtis visų galimų teisinių priemonių šio elgesio priežastims šalinti. BK 67 str. 3 d. numato, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina, kad yra tik kaltinamojo atsakomybę tiek lengvinantis, tiek sunkinanti aplinkybė, kaltinamojo asmenybė charakterizuojama tik patenkinamai, todėl bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, plasitikinio indo šukės, kaip menkavertis turtas, sunaikintinas.

Kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu nuo 2017-01-27 (b.l. 88) iki 2017-01-28 (b.l. 103). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir taikytinas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301- 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu, A. K. paskirti įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę:

gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka;

dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtą teismo įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti vienerius (1) metus.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-01-27 iki 2018-01-28 (dvi dienas), įskaitant į paskirtą bausmę keturias (4) laisvės apribojimo dienas.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki pradės vykdyti paskirtą bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, plastikinio indo šukes, paimtas pagal 2018-01-27 įvykio vietos apžiūros protokolą (saugomi Alytaus AVPK Varėnos RPK), sunaikinti kaip menkavertį turtą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.