Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lifosa“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lifosa“ (toliau – pareiškėja) pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą hidrotechninį statinį – HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį valdo nuosavybės teise nuo pat jo pastatymo ir eksploatavimo pradžios 1961 m..

Pareiškime nurodė, kad 2024 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras su prašymu įregistruoti nuosavybės teise jai priklausantį ir visą laiką nuo pat jo pastatymo eksploatuojamą nekilnojamąjį daiktą, hidrotechninį statinį - ITTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (Sprendimas 1) VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 3, 6 punktų pagrindais pareiškėjos prašymą įregistruoti daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į nekilnojamojo turto objektą - HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė, nurodydama, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” (toliau - Registro nuostatai), 23, 44 ir 78 punktais, pareiškėjos kartu su prašymu pateikti dokumentai neatitinka aukščiau nurodytų Registro nuostatų reikalavimų, todėl nepatvirtina AB „Lifosa“ nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą - hidrotechninį statinį ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradimo. Sprendime 1 taip pat konstatuota, kad aukščiau minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o, vadovaujantis Registro nuostatų 32 punktu, Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir juridiniai faktai gali būti įregistruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

2024 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (Sprendimas 2) VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 7, 9 punktais pareiškėjos prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto - HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, atmetė ir pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 2 d. kadastro duomenų byloje nustatyta, kad hidrotechninio statinio, HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai buvo 1961-1965, bei nurodė, kad statybos metu galiojusio (nuo 1962 m. gruodžio 19 d. iki 1970 m. rugpjūčio 31 d.) LTSR Ministrų Tarybos valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto 1962 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 189 „Dėl užbaigtų statyti objektų priėmimo naudojimui tvarkos“ 1 priede buvo nustatyta, kad baigti statyti ar rekonstruoti įrenginiai ir įmonės statiniai, pastatai ir gyvenamieji namai arba atskira jų eilė, nepriklausomai nuo jų statybos kainos, gali būti atiduoti naudojimui tiktai tada, kai surašomas aktas, kurį patvirtina valstybinė komisija, o dėl nekilnojamojo daikto - hidrotechninio statinio, HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą aktas, patvirtintas valstybinės komisijos, nepateiktas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymui įgyjamosios senaties būdu ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos prašymas galėtų būti patenkintas pareiškėjai įrodžius įstatyme nurodytų, būtinų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, aplinkybių buvimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Apie civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2025 m. balandžio 7 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotų asmenų prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į jai priklausantį ir visą laiką nuo pat jo pastatymo eksploatuojamą nekilnojamąjį daiktą, hidrotechninį statinį - ITTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (Sprendimas 1) VĮ Registrų centras pareiškėjos prašymą įregistruoti daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į nekilnojamojo turto objektą - HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė, nurodydama, kad kartu su prašymu pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka aukščiau nurodytų Registro nuostatų reikalavimų ir nepatvirtina AB „Lifosa“ nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą - hidrotechninį statinį ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradimo. Sprendime 1 taip pat konstatuota, kad aukščiau minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o, vadovaujantis Registro nuostatų 32 punktu, Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir juridiniai faktai gali būti įregistruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. 2024 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (Sprendimas 2) VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 7, 9 punktais pareiškėjos prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto - HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, atmetė ir pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 2 d. kadastro duomenų byloje nustatyta, kad hidrotechninio statinio, HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai buvo 1961-1965, ir nurodė, kad statybos metu galiojusio (nuo 1962 m. gruodžio 19 d. iki 1970 m. rugpjūčio 31 d.) LTSR Ministrų Tarybos valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto 1962 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 189 „Dėl užbaigtų statyti objektų priėmimo naudojimui tvarkos“ 1 priede buvo nustatyta, kad baigti statyti ar rekonstruoti įrenginiai ir įmonės statiniai, pastatai ir gyvenamieji namai arba atskira jų eilė, nepriklausomai nuo jų statybos kainos, gali būti atiduoti naudojimui tiktai tada, kai surašomas aktas, kurį patvirtina valstybinė komisija, o dėl nekilnojamojo daikto - hidrotechninio statinio, HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą aktas, patvirtintas valstybinės komisijos, nepateiktas. 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškėjos archyvo pažymoje apie įmonės pavadinimų kaitą nurodyta, kad Lietuvos TSR Liaudies Ūkio Taryba 1959 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 260 sukūrė statybos direkciją pavadinimu „Kėdainių superfosfato fabriko statybos direkcija”. Nuo 1960 m. vasario 24 d. iki 1962 m. lapkričio 2 d. direkcija vadinosi „Kėdainių chemijos kombinato statybos direkcija“. Lietuvos TSR Liaudies Ūkio Tarybos 1962 m. spalio 22 d. potvarkiu Nr. 1887 „Kėdainių chemijos kombinato statybos direkciją“ įjungė į veikiančių gamyklų sąrašą ir nuo 1962 m. lapkričio 2 d. ji toliau vadinama „Kėdainių chemijos kombinatu”. 1975 m. balandžio 25 d. TSRS Chemijos pramonės ministerijos įsakymu Nr. 300 įmonė pervadinta „Kėdainių Chemijos gamykla”, o 1982 m. gruodžio 15 d. TSRS Chemijos pramonės ministerijos įsakymu Nr. X-2738 įmonei buvo suteiktas „Kėdainių TSRS 60-čio chemijos gamyklos” pavadinimas. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, „Kėdainių TSRS 60-čio chemijos gamykla” pradėta vadinti „Kėdainių chemijos gamykla”. 1990 m. gruodžio 4 d. gamykla įregistruota LR Pramonės ir prekybos ministerijoje (įmonės registravimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis Centrinės privatizavimo komisijos 1994 m. gruodžio 28 d. protokolu Nr. 158 gamykla privatizuota. 1995 m. spalio 26 d. gamykla reorganizuota iš Kėdainių chemijos gamyklos į specialios paskirties akcinę bendrovę (toliau – SPAB) „Fostra” (įmonės registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovė registruota pagal 1995 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. 1-794 „Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių”). 1996 m. rugpjūčio 30 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu įmonė pakeitė pavadinimą iš SPAB „Fostra” į akcinę bendrovę (toliau – AB) „Lifosa”. 1996 m. spalio 30 d. Kėdainių rajono savivaldybė SPAB “Fostra” perregistravo į AB „Lifosa” (įmonės registravimo Nr. (duomenys neskelbtini)). „Kėdainių chemijos kombinato“ archyviniame dokumente Nr. 336 užfiksuota, kad 1954 m. birželio mėnesio „LTSR žemės ūkio ministerijos valstybiniam žemės ūkio statybos, melioracijos ir elektrifikacijos projektavimo institutui“ buvo pateikta projektinė užduotis dėl Kėdainių superfosfato gamyklos užtvankos statybos. Užduotis patvirtinta 1954 m. rugpjūčio 12 d. TSRS chemijos pramonės ministerijos ir perduota vykdymui. „Kėdainių chemijos kombinato“ archyvinis dokumente Nr. 841 nurodyta, kad LTSR Liaudies ūkio tarybos Pramoninės statybos projektavimo instituto projekto „vandens paėmimo įrenginys, išorinių jungčių schemos“, kuriame užsakovu nurodomas „Kėdainių chemijos kombinatas“, darbo brėžiniuose yra padaryti įrašai 1960 m. gruodžio 27 d. „vykdymui“ ir 1962 m. lapkričio 26 d. įrašas „sumontuota“. 1961 m. gegužės 26-27 d. superfosfato gamyklos statybos eigos patikrinimo akte, nurodyta, kad yra „vykdomi gamybinio vandentiekio statybos montavimo darbai: įrengta užtvanka, statoma siurblinė, baigiama nutiesti gamybinio vandentiekio linija“. 1960 m. kovo 19 d. „LTSR Liaudies ūkio tarybos Pramoninės statybos projektavimo instituto“ atsakyme į 1960 m. vasario 18 d. Kėdainių kelių statybos ir eksploatacijos ruožo Nr. 20 viršininko pasirašytame rašte Nr. 294, adresuotame „Kėdainių superfosfato f-ko“ direktoriui, kuriame prašoma paaiškinimų, dėl to kaip fabriko įrengta užtvanka Nevėžio upės trasos kilpoje, žemiau Kėdainių miesto, atsilieps artėjančiam pavasario atlydžiui ir ledonešiui, nurodyta, kad „pastatyta užtvanka tiltams, esantiems ant Nevėžio upės aukščiau jos, pavojaus nesudaro“ ir „hidrologinis upės režimas potvynio metu pastačius užtvanką praktiškai nebuvo pakeistas“. Anykščių statybos-montavimo valdybos 1960 m. rugpjūčio 15 d. rašte, adresuotame Kėdainių chemijos kombinato statybos direkcijos direktoriui, nurodoma, kad Anykščių statybos-montavimo valdyba vykdo siurblinės statybos darbus ir užtvankos remontą ant Nevėžio upės. 1965 m. gruodžio 25 d. akte nustatyta, kad Kėdainių chemijos kombinato direktoriaus 1965 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 179 sudaryta komisija, patikrinusi atliktus kapitalinės statybos darbus, esančius nebaigtoje statyboje, nustatė, kad užtvanka ant Nevėžio (akto eil. Nr. 057) yra pilnai užbaigta, išlaidos turi būti prijungtos prie perduotų į eksploataciją objektų vertės. Šio dokumento 1 priede yra pateikiamas Kėdainių chemijos kombinato priduotų objektų į eksploataciją 1965 m. gruodžio mėnesį inventorizacinės vertės apskaičiavimas, kuriame šifru Nr. 057 pažymėta „užtvanka ant Nevėžio“, kuri nurodoma, kaip perduota eksploatacijai. Lietuvos TRS Liaudies Ūkio Tarybos Chemijos pramonės vadybos viršininko 1960 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1 sudarytos komisijos 1960 m. lapkričio 10 d. akto 3 dalyje nurodoma, kad pagal pagrindinės veiklos balansą pagrindinių priemonių yra tik užtvanka ant Nevėžio, kurios balansinė vertė sudaro 655,730 rublių. To paties akto 4 dalies 26 eilutėje nurodoma, kad objekto - užtvankos ant Nevėžio upės sąmatinė vertė yra 631,4 rublių, kurios per 1959 metus įvykdyta 614,0 rublių per 1960 metų 9 mėnesius 94,7 rublių, tai viso nuo statybos pradžios įvykdyta už 708,7 rublių sumą bei nurodomas planas 1960 metams 17,4 rublių. 2021 m. lapkričio 23 d, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, kad pastatas -siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 1997 m. balandžio 16 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 06-1367, nuo 1997 m. balandžio 25 d. nuosavybės teise priklauso AB „Lifosa“. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad nekilnojamojo turto objekto – inžinerinio statinio, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pavadinimas – HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pražios metai – 1961, pabaigos - 1965, baigtumo procentas – 100, statinio kategorija – neypatingas, rūšis – įvairioms ūkinėms reikmėms. Gamybinio vandentiekio kolektoriaus schemoje Nr. 7 pavaizduota vientisa schema, kurios paskirtis užtvankos sukauptą vandenį per siurblinę tiekti į Kėdainių chemijos kombinato gamybinius cechus. Kauno regioninis valstybės archyvas 2025 m. sausio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad 1960 m. suprojektuotos Nevėžio užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini). Valstybinės komisijos priėmimo naudojimui aktas archyvui saugoti neperduotas. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius 2025 m. sausio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informuoja, kad apie Kėdainiuose esančią Nevėžio užtvanką duomenų nėra. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2025 m. sausio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad Nevėžio užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), perdavimo Valstybinei komisijai aktas archyvo fonduose nerastas. UAB „Hidrosfera“ 2025 m. balandžio 16 d. atliko hidrotechninio statinio – užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), projektinės dokumentacijos atitikties įvertinimą, kuriame nurodoma, kad išanalizavus pateiktą Kėdainių superfostato gamyklos užtvankos statybos projektą, kurį 1954 metais parengė Valstybinis žemės ūkio statybos, melioracijos ir elektrifikacijos projektavimo institutas ir atsižvelgiant į tuo laikmečiu galiojusius normatyvus ir standartus, galima daryti išvadą, kad projektas visiškai atitinka Lietuvos TSR tuo metu nustatytus reikalavimus. Projektas buvo parengtas vadovaujantis inžinerinių, geologinių, hidrologinių, medžiagų bei statybos organizavimo normatyvais ir rekomendacijomis, todėl galima teigti, kad šis projektas atitiko visus reikiamus saugumo, techninio lygio ir kokybės standartus. Kadangi projektas buvo kokybiškas ir atsižvelgiant į tai, jog statinys stovi jau apie 70 metų, galima daryti išvadą, jog hidrotechninis statinys - užtvanka buvo pastatyta pagal pateiktą projektinę dokumentaciją ir jos konstrukcijos, inžinerinės sistemos ir pan. atitinka susijusius teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti statiniai, pastatyti tokiu pat laikotarpiu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis; 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų yra ta, kad asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į hidrotechninį statinį – HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruota. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja yra įgijus nuosavybės teisę į HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitokiais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais, nėra, todėl spręstina, kad pareiškėja nėra įgijus nuosavybės teisės į HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitokiais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos valdomas nekilnojamasis daiktas HTS ant Nevėžio upės, būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kadangi suinteresuoti asmenys byloje, atstovaujantys valstybę ir savivaldybę, prieštaravimų dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nereiškė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjai įrodžius hidrotechninio statinio statybos teisėtumą, t. y. kad statyba buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat, jeigu egzistuoja įrodymais patvirtintų CK 4.68–4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų visuma, būtų pagrindas pareiškėjai nustatyti nuosavybės teisę į hidrotechninio statinio pagal įgyjamąją senatį. Kėdainių chemijos kombinato direktoriaus 1965 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 179 sudaryta komisija, patikrinusi atliktus kapitalinės statybos darbus, esančius nebaigtoje statyboje, 1965 m gruodžio 25 d. aktu nustatė, kad užtvanka ant Nevėžio yra pilnai užbaigta. Lietuvos TRS Kapitalinės statybos valdybos Kėdainių superfosfato fabriko statybos direkcijos 1960 m. sausio 18 d. „Kapitalinių įdėjimų plano vykdymo ataskaitoje“ nurodoma, kad 1959 m. balandžio 25 d. pradėta statyti Užtvanka ant Nevėžio priimta eksploatuoti 1959 m. gruodžio 31 d., t. y. pareiškėjos turimų teisių pirmtakė Kėdainių chemijos kombinatas statybos direkcija, vadovaujantis 1959-1965 metais galiojusiais norminiais aktais į savo balansą priėmė užtvanką ant Nevėžio, kurią Kėdainių chemijos kombinatas statybos direkcija ir jos teisių perėmėjos, tarp jų nuo 1996 m. spalio 30 d. įregistruota pareiškėja akcinė bendrovė „Lifosa“ sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai, kaip savą daiktą valdo nuo šio hidrotechninio statybos pabaigos, kurie pagal Kadastrinių matavimų bylos duomenis yra 1965 m.. Nors pirmiau minėti dokumentai nėra valstybinės komisijos, patvirtinančios statybos užbaigimą, aktas, kuris patvirtintų statybos teisėtumą, tačiau įvertinus tai, kad tokio akto surašymą reglamentuojantis LTSR Ministrų Tarybos valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto įsakymas Nr. 189 „Dėl užbaigtų statyti objektų priėmimo naudojimui tvarkos“ buvo priimtas 1962 m. gruodžio 19 d., o Užtvanka ant Nevėžio priimta eksploatuoti 1959 m. gruodžio 31 d., todėl toks statybos užbaigimo aktas, priėmimo eksploatacijos metu - 1959 m. negalėjo būti surašytas. Esant byloje pateiktiems dokumentams dėl užtvankos projektavimo, statymo, statybos užbaigimo, taip pat pareiškėjai papildomai 2025 m. gegužės 6 d. pateikus teismui 2025 m. balandžio 16 d. UAB „Hidrosfera“ atliktą Hidrotechninio statinio projektinės dokumentacijos atitikties įvertinimą, kuris patvirtina, kad Kėdainių superfostato gamyklos užtvankos statybos projektas visiškai atitinka Lietuvos TSR tuo metu nustatytus reikalavimus, saugumo, techninio lygio ir kokybės standartus, nes projektas buvo parengtas vadovaujantis inžinerinių, geologinių, hidrologinių, medžiagų bei statybos organizavimo normatyvais ir rekomendacijomis bei patvirtina, kad hidrotechninis statinys - užtvanka buvo pastatyta pagal pateiktą projektinę dokumentaciją ir jos konstrukcijos, inžinerinės sistemos ir pan. atitinka susijusius teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti statiniai, pastatyti tokiu pat laikotarpiu, spręstina, kad hidrotechninio statinio – užtvankos statyba buvo teisėta ir dėl to laikytina, kad pareiškėja šio statinio valdymą įgijo nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, kas reiškia, kad šį statinį ji valdo teisėtai ir daugiau nei 10 metų.

Per pareiškėjos daikto valdymo laikotarpį bet kuris kitas daiktų savininkas (jeigu toks buvo) galėjo pareikšti pretenzijas pareiškėjui dėl turto valdymo arba įgyvendinti savo teisę į pareiškėjos valdomus daiktus pareikšdamas ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš pareiškėjo valdymo, tačiau toks asmuo neatsirado. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir teismui specialiame interneto tinklalapyje paskelbus pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą teisme (CPK 532 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, konstatuoja, kad byloje įrodytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas ir nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja akcinė bendrovė „Lifosa“, juridinio asmens kodas 161110455, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – HTS ant Nevėžio upės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.