Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. G. ir V. K. dėl neterminuoto motinos valdžios ir laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys J. L., BĮ „(duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovai V. K. ir Ž. G. yra nepilnamečio vaiko K. K., tėvai. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-15028-476/2023) vaiko K. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu V. K., iš motinos Ž. G. priteistas materialinis išlaikymas. Vaiko tėvui išvykus dirbti į užsienį, K. buvo nustatoma laikinoji priežiūra tėvų prašymu. Tarnybos Skyriuje 2023 m. lapkričio 15 d. buvo gautas pranešimas, kad tėvas neaugina vaiko K. K., jį augina tėvo sesuo. K. K. laikino apgyvendinimo aktu apgyvendintas tetos šeimoje. Tarnybos Skyriaus specialistams 2023 m. lapkričio 22 d. atlikus vaiko K. K. situacijos vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas apsaugos vaikui poreikis bei kreiptasi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti K. K. iš atsakovų. 2023 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi (civ. byla Nr. e2SP-16569-476/2023) buvo tenkintas Tarnybos prašymas bei išduotas leidimas paimti K. K. iš tėvų Ž. G. ir V. K.. Teismo leidimo pagrindu, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. nuo 2023 m. gruodžio 27 d. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta teta J. L., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja jos gyvenamojoje vietoje.

2023 m. lapkričio 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog Ž. G. Tarnybos specialistei nurodė, jog ji dabar negalėtų išlaikyti vaiko, nes neturi pajamų ir darbo, būna dienų, kai ji išgeria alkoholinių gėrimų, ji sūnumi nesidomi, nes žino, kad viskuo rūpinasi vaiko teta, taip pat matyti, kad V. K. vengė bendrauti su Tarnybos specialistėmis. Vaiko situacijos aptarime su vaiku, K. K. nurodė, kad mama ateidama aplankyti nieko jam neatneša, su tėčiu pasimato tik, kai grįžta iš darbo užsienyje.

Po vaiko paėmimo iš šeimos buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, kuris įvyko 2024 m. birželio 26 d. Ž. G. atvejo vadybos posėdžio metu pripažino, kad numatytų įpareigojimų pagalbos plane nevykdė, neatsakė, kada priims jai siūlomą pagalbą. Specialistai, teikiantys socialines paslaugas Ž. G. šeimai, atvejo vadybos posėdžio metu informavo, kad Ž. G. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad gerintų gyvenimo kokybę bei spręstų žalingai vartojamo alkoholio problemą, sąlygų vaikui K. K. grįžti į biologinę šeimą nėra. Šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, atsižvelgus į specialistų, dirbančių su šeima išsakytą nuomonę, į tai, kad Ž. G. nesistengia ir nekeičia savo elgesio, vengia atlikti savo pareigas sūnui, teigiamų pokyčių šeimoje nėra, socialinės paslaugos neefektyvios, nes Ž. G. jai siūlomos pagalbos nepriėmė.

2024 m. birželio 26 d. vykusiame V. K. šeimos atvejo vadybos posėdyje, kuriame dalyvavo nuotoliniu būdu prisijungęs V. K., jis teigė, kad gyvena užsienyje, Lietuvoje negyvens. Kaltina specialistus, kad iš jo buvo atimti vaikai, viso pokalbio metu vengė atsakinėti į atvejo vadybos posėdyje dalyvaujančių specialistų klausimus. Išsakė, kad nori pats auginti sūnų K. K., bet kada tiksliai ketina atlikti reikiamus veiksmus – neatsako. Jis neseniai išsinuomojo būstą ir šiuo metu auginti sūnaus negali bei neturi tam sąlygų.

Tarnybos Skyrius, rengdamas ieškinį teismui, rinko duomenis apie atsakovų šeimą bei pokyčius šeimoje. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2024 m. liepos 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išsami informacija apie V. K. šeimą, nurodyta, kad vyras gyvenamąją vietą nurodęs sesers bute, tačiau lankantis minėtame bute jo rasti nepavyksta, sesuo teigia, kad brolis pas ją būna retai, nes periodiškai išvyksta uždarbiauti į užsienį. Yra žinoma, kad V. K. turi draugę ir grįžęs į Lietuvą būna pas ją (duomenys neskelbtini), tačiau tikslų adresą specialistams atsisako pateikti. Apie tai, kad V. K. yra parvykęs, sužinoma iš vietos bendruomenės. V. K., būdamas Lietuvoje, su socialine darbuotoja susitikti ir aptarti esamų problemų ir jų sprendimo būdų nenori. V. K. nenoras priimti siūlomos pagalbos, nebendradarbiavimas su socialine priežiūrą teikiančiais specialistais ir nenoras prisiimti atsakomybės už neatsakingai vedamas tėvo pareigas nesudarė galimybės vaikui K. K. grįžti augti į biologinę šeimą. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2024 m. liepos 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išsami informacija apie Ž. G. šeimą, nurodyta, kad viso laikotarpio per kurį yra teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos, bei taikoma atvejo vadyba ir vaikui K. K. nustatyta laikinoji globa, Ž. G. yra motyvuojama keisti netinkamą gyvenimo būdą, susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbinti ir užsitikrinti pastovias pajamas, palaikyti reikiamą kontaktą su sūnumi K. K., t. y. lankyti sūnų ir palaikyti su juo ryšį, domėtis jo gyvenimo būdu bei ugdymosi pasiekimais. į šiuos skatinimus Ž. G. nereaguoja ir su sūnumi reikiamo kontakto nepalaiko, nekuria emocinio ryšio, nesidomi jo sveikata bei gyvenimo aplinkybėmis. Ž. G. linkusi į žalingą alkoholio vartojimą, dažnai pastebima neblaivi sugyventinių gyvenamosiose vietose. į siūlymus kreiptis į AA grupę, lankytis pas psichologą ir priimti ilgalaikį gydymą Ž. G. pasisako neigiamai ir šios pagalbos atsisako. Ž. G. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Pagalbos procesą apsunkina ir tai, kad lankantis pas Ž. G. ji ne visuomet atidaro duris, dažnai neatsiliepia į telefono skambučius. Pati visiškai nerodo motyvacijos bendrauti su socialine darbuotoja ir spręsti problemas. Ž. G. nenoras priimti siūlomą pagalbą, nebendradarbiavimas, specialistų siūlomos pagalbos ignoravimas nesudarė galimybių vaikui K. K. grįžti į biologinę šeimą. Viso laikinosios globos laikotarpiu nei viena socialinė problema nėra išnykusi, Ž. G. nesiėmė jokių reikiamų veiksmų, jog vaikas K. K. galėtų grįžti augti į biologinę šeimą.

(duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namai 2024 m. liepos 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaikas K. K. laikinai globojamas tetos J. L. šeimoje. Vaikas šeimoje jaučiasi saugiai, mylimas, aprūpintas viskuo, ko gali prireikti tokio amžiaus vaikui. K. nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (su pertraukomis) gyvena pas globėją J. L., todėl taip jų užsimezgęs artimas ryšys. Globėja geba užtikrinti visų vaiko poreikių tenkinimą. K. pagal amžių yra savarankiškas, turi suformuotus asmens higienos, savitvarkos įgūdžius. Mokymosi rezultatai patenkinami, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, baigė (duomenys neskelbtini) klasę. Tėvas V. K., K. aplanko globėjos namuose, atveža lauktuvių, rūbų, kitų vaikui reikalingų daiktų, domisi vaiko sveikata, ugdymosi pasiekimais. Vaikas noriai bendrauja su tėvu. Motina Ž. G. vaiką aplanko retai, nesidomi jo pasiekimais. Su motina vaikas nenoriai bendrauja, nenori išeiti pasivaikščioti, pyksta ant jos dėl jos gyvenimo būdo. K. tėvai su globos centru nebendradarbiauja, dėl pagalbos nesikreipia.

VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad K. K. į ambulatoriją atvyksta su savo teta, kuri yra vaiko globėja.

Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Pažymėtina, jog tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Ji apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-02-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Teismas vertina, kad atsakovų aplinkoje susiklostė pakankamai ilgalaikė faktinė padėtis, kuomet buvo nustatytas netinkamas tėvų elgesys savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nuo 2023 m. gruodžio 27 d. vaikas nebegyvena su savo biologiniais tėvais. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovams nuolat buvo siūlomos specialistų pagalbos, tačiau visos specialistų pastangos nedavė teigiamų rezultatų, kadangi atsakovai pagalbos nepriėmė. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė dėl savo kaltės, t. y. pasirinkto gyvenimo būdo, neaugina savo vaiko, neremia materialiai, nesidomi auklėjimu, nesidomi vystymusi, nesudaro saugios socialinės aplinkos ir yra abejinga tėviškoms pareigoms, neatliko ir toliau neatlieka motinos pareigų. Abiem atsakovams jau buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas kito nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, atsakovė Ž. G. negali vaikui užtikrinti būtinų ir saugių gyvenimo sąlygų, yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, ji nesiėmė jokių realių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, yra nusišalinusi nuo bendravimo su vaiku, neteikia vaikui materialinio išlaikymo ir nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad motinos požiūris į vaiką dar gali pasikeisti ir egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką motinai. Atsakovui buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau V. K. nebendradarbiavo su socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis, nesinaudojo jam siūlytomis ir teiktomis socialinėmis paslaugomis, nenori prisiimti atsakomybės už neatsakingai vedamas tėvo pareigas, nesudaro galimybės vaikui K. K. grįžti augti į biologinę šeimą. Atsakovas V. K. sūnų aplanko, atveža lauktuvių, domisi vaiko sveikata, ugdymu, teigia, kad ketina auginti sūnų, tačiau pažymėtina, kad vien ketinimų, noro nepakanka, būtini aktyvūs veiksmai, siekiant auginti sūnų.

Teismo vertinimu, atsakovas iš dalies, tuo tarpu atsakovė visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nusišalino nuo savo nepilnamečio vaiko priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ir nėra realių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pažymėtina, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais, ko šiuo atveju iš atsakovų pusės visiškai nėra, V. K. vaiką aplanko tik grįžęs iš užsienio, atsakovė Ž. G. savo vaiko nelanko, itin retai bendrauja. Todėl teismas vertina, jog ieškovė pagrįstai prašo neterminuotai apriboti motinos bei laikinai tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis). Neterminuotas motinos bei laikinas tėvo valdžios apribojimas tėvams šiuo atveju yra tinkamiausia priemonė, kuri geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus ir kuri būtų proporcinga vertinant faktines bylos aplinkybes. Remiantis tuo, kas aptarta, ieškinys dėl neterminuoto motinos ir laikino tėvo valdžios apribojimo tenkintinas.

Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas sustabdo jų asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymu, bet išlieka jų teisė matytis su vaikais (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), taip pat išlieka pareiga savo vaiką išlaikyti (CK 3.192 straipsnis). Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų materialinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui augti ir vystytis sąlygas. Be to, tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir neterminuotai ar laikinai apribojus jų, tėvų, valdžią šiems vaikams (CK 3.195 straipsnis), kai išlaikymo yra būtini du ar daugiau to paties asmens vaikų, atskiram vaikui nustatytino išlaikymo dydis turi būti toks, kad būtų pakankamai ir proporcingai patenkinti tiek to konkretaus, tiek ir likusių vaikų poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu (civ. byla e2-15028-476/2022) iš motinos Ž. G. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui K. K. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eur dydžio išmokomis, todėl tėvas V. K. taip pat turėtų prisidėti tokia pat suma prie sūnaus K. K. išlaikymo. Tuo vadovaujantis nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistinas 250,00 Eur mokamas periodinis išlaikymas iki vaiko pilnametystės.

Iki teismo sprendimo dėl K. K. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta su pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2023 m. gruodžio 27 d. mero potvarkiu paskirta laikinąją globėja (rūpintoja), jos gyvenamojoje vietoje bei laikinoji globėja skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 14 punktais, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos nepaskirstomos.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (496¹ straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugpjūčio 22 d.).

Priteistą materialinį išlaikymą pavesti valdyti uzufrukto teisėmis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtai vaiko globėjai J. L. iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-15028-476/2022) priteistą materialinį išlaikymą iš motinos Ž. G. pavesti valdyti uzufrukto teisėmis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtai vaiko globėjai J. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo“ paskirtos globėjos J. L. gyvenamojoje vietoje.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.