- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- 1-1898-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10249-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. 2025 m. kovo 23 d. apie 1 val. 39 min. Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, vairavo automobilį ,,Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu „Alcotest 7510“ jam nustatė 1,73 promilių neblaivumą.
Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Su kompanija susipyko, sėdo į mašiną ir išvažiavo. „Panoramoje“ gėrė alų, išgėrė 4 bokalus. Pradėjo gerti gal nuo 22 ar 23 val. Vairavo automobilį, kuris priklausė S. V. S. V. yra šeimos draugė ir jau seniai. Su ja dažnai bendrauja, kas antrą dieną. Apie įvykį ji žino, nes jai paskambino ir pasakė, kad tokia įvyko problema. Ji jo veiksmus blogai vertino, nes buvo išgėręs ir pridarė tokių nesąmonių. S. galėtų daryti teigiamą poveikį, nes ji visą laiką jį paveikia, ji iš tiesų drausmintų. S. jam yra autoritetas, jis atsižvelgia į jos nuomonę. Jos automobilį pasiskolino sausio mėnesį, nes ji turėjo savo automobilį (b. l. 142-143).
Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. V. parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. A. S. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų. Jie kaip draugai, kaip visos šeimos narė. Apie įvykį sužinojo iš paties S., nes jis paskambino ir pasakė, kad vairavo neblaivus ir kad neišsigąstų, kai paskambins policininkai ir, kad gali konfiskuoti mašiną. Ji į tai labai blogai sureagavo, o ir jis pats į šį įvykį blogai sureagavo. Pirmą kartą taip atsitiko, anksčiau tokių atvejų nebuvo. Jis pats nesuprato, kaip taip atsitiko ir kodėl tokios būsenos atsisėdo už vairo. Galėtų daryti teigiamą poveikį, aiškintų, kad taip nedarytų, nedarytų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų. Puoselėja šeimos vertybes, vertybes draugų rate, padeda vienas kitam, palaiko vienas kitą. Pati yra bausta už KET pažeidimus, bet tai buvo tik kad vieną kartą bausta už greičio viršijimą, vieną kartą, kad baigėsi technikinė, nepastebėjo datos, bet iš karto sutvarkė, o kitas pažeidimas, kad nepratęsė draudimo, bet viskas buvo tvarkoje, nes draudimas klaidą padarė. Sutinka laiduoti už S., sutiktų sumokėti 500 Eur, 1 000 Eur (b. l. 144).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjui ir prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo E. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2025 m. kovo 23 d. 01.39 val. Vilniuje, T. Narbuto g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, A. S. vairavo automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu jam pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas, antruoju pūtimu – 1,73 promilių girtumas (b. l. 21).
2025-03-23 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. S. 02.00 val. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkotesteriu Alcotest 7510 ARKL 1.39 val. nustatytas 1.92 promilių neblaivumas, 1.59 val. – 1,73 promilių neblaivumas (b. l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2025-03-22 apie 22 valandą automobiliu „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo pasiskolinęs nuo 2025 m. sausio mėnesio iš pažįstamos S. V., automobilį pasistatė Žvėryno mikrorajone, netoli „Panoramos“ prekybos centro, tikslaus adreso nežino. Mieste susitiko su draugais, netoli esančiame bare, kurio pavadinimo ir adreso nepamena, gėrė alų, kiek tiksliai išgėrė nepamena, maždaug 4 bokalus alaus. Apie 2025-03-23 1 valandą nakties susipyko su draugais, todėl jis sėdo į S. V. priklausantį automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo namo. Jam važiuojant namo, sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pasiteiravo ar vartojo alkoholį, jis prisipažino, sutiko pasitikrinti neblaivumą, su tikrinimo rezultatais sutiko. Labai gailisi dėl šio įvykio. Kodėl vairavo neblaivus paaiškinti negali. Ikiteisminį tyrimą norėtų užbaigti laidavimu jei yra tokia galimybė. Nesutinka su automobilio „Emprekis“ nustatyta verte, todėl pateiks dokumentus, įrodančius tikrąja automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (b. l. 68-69).
Liudytoja apklausta S. V. parodė, kad A. S. yra jos draugas, nesieja jokie ryšiai, yra tik draugai apie (duomenys neskelbtini) metų. Jai priklauso automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį automobilį įsigijo už savo pinigus. A. S. prašė paskolinti jos automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį yra skolinusi ir anksčiau, jokių incidentų tuomet nebuvo nutikę. Nuo 2025 m. sausio mėnesio A. S. naudojosi jai priklausančiu automobiliu, tai darė su jos leidimu. 2025-03-23 sulaukė skambučio iš A. S., kuris informavo, kad vairavo jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus, todėl automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Ji nežinojo, kad A. S. jai priklausantį automobilį vairuos neblaivus, tai sužinojo tik jam apie tai informavus (b. l. 35-36).
AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. V. (b. l. 26).
VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Jetta“ (USA) kaina su PVM yra 5 170 Eur (b. l. 32).
Į bylą pateikto transporto priemonės vertinimo duomenimis, automobilio Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė su PVM yra 1 300 Eur (b. l. 95).
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. V. prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo ir A. S. perdavimo laidavimui S. V. atsakomybei (b. l. 125).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. S. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad bare susitiko su draugais, išgėrė apie 4 bokalus alaus, naktį susipykęs su draugais sėdo į S. V. priklausantį automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo namo. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: policijos registruojamų įvykių registro duomenys, tarnybiniai pranešimai, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, liudytojos S. V. parodymai. A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą
veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. V. prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo ir A. S. perdavimo laidavimui S. V. atsakomybei (b. l. 125). Prašyme nurodoma, kad S. V. yra ilgametė A. S. draugė, juos sieja bendri interesai, bendras draugų ratas. Nurodo, kad gali tiesiogiai įtakoti A. S. elgesį ir veiksmus. Teisiamojo posėdžio metu S. V. paaiškino, kad sužinojusi apie įvykį ji labai blogai sureagavo, pirmą kartą taip atsitiko, anksčiau tokių atvejų nebuvo. Ji galėtų daryti teigiamą poveikį, aiškintų, kad taip nedarytų, nedarytų KET pažeidimų. Puoselėja šeimos vertybes, vertybes draugų rate, padeda vienas kitam, palaiko vienas kitą. Sutiktų laiduoti už S. sumokant užstatą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau neteistas (teistumai išnykę), per paskutinius 5 metus 8 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 4 kartus už KET pažeidimus, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, dirba. A. S. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, tačiau KET reikalavimus pažeidžia ne pirmą kartą, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad A. S. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
S. V. yra kaltinamojo draugė, nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „V. p.“, darbe charakterizuojama teigiamai, apibūdinama kaip sąžininga, bendraujanti asmenybė. Ji yra neteista, tačiau 12 kartų bausta administracine tvarka, dažniausiai – už KET pažeidimus. Teismas, vertindamas S. V. asmenybę ir jos galimybę daryti teigiamą įtaką A. S., daro išvadą, kad A. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek A. S., tiek S. V. yra bausti administracine tvarka už KET pažeidimus, šiuo atveju nustatytinas 1 metų laidavimo terminas su 1 000 Eur dydžio užstatu. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
A. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kuriai vairuoti reikalinga speciali teisė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skirtin baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 25 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu ,,Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis nusikaltimo padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui – S. V. Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, automobilio „Volkswagen Jetta“ (USA) kaina su PVM yra 5 170 Eur.
Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė su PVM yra 1 300 Eur.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje yra duomenų apie atliktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, teismas konstatuoja, kad tikroji automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 300 eurų su PVM. Pažymėtina, kad transporto priemonės vertė šiuo atveju turi būti skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir A. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas AB „Regitra”.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. S. priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. S. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. S., iš kaltinamojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos S. V. atsakomybei su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 25 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra”.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio ,,Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų).
A. S. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su kompaktinėmis plokštelėmis su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Įpareigoti laiduotoją S. V. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas 302942160, banko pavadinimas AB Swedbank bankas, banko kodas 73000, Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaita lėšoms pasitikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043) įmokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti teismui.
Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu A. S., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Išaiškinti A. S., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. V., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.