- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-451-194/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02396-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Karmazaitė Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 32.5.; 122.2.; 122.4.
NUTARTIS
2012 m. liepos 16 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto turto savininko R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties dėl priverstinės skolos išieškojimo ne ginčo tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (kreditorius) AB DNB bankas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pareiškimu (2 – 3 b. l.) dėl priverstinio skolos išieškojimo prašydamas pradėti priverstinį 41743,13 Lt skolos, 100 Lt žyminio mokesčio iš bankui hipotekos lakštu įkeisto turto nuosavybės teise priklausančio R. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi tenkino kreditoriaus AB DNB banko pareiškimą, pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą; areštavo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: patalpą - parduotuvę, patalpa Nr. 2, su rūsiu, bendras plotas 80,86 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti.
Įspėjo skolininką BUAB ,,Ainro“, atstovaujamą bankroto administratorius UAB „Ritava“, ir įkeisto turto savininką R. K., kad negrąžinus kreditoriui 40 200,02 LTL paskolos, 1518,59 LTL palūkanų ir 24,52 LTL delspinigių, viso 41 743,13 LTL skolos, ir 100,00 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos kredito padengimui kreditoriaus naudai.
Nurodė įkeisto turto savininkui, kad nuo įkeisto turto arešto momento jis netenka teisės perleisti turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į šį turtą arba mažinti jo vertę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininko bankrutuojančios UAB „Ainro“ bankroto administratorius UAB „Ritava“ (45 – 46 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad UAB „Ainro“ buvo įsteigta neribotos civilinės atsakomybės įmonės pagrindu - nuo 2009 m. liepos 1 d. pertvarkant R. K. įmonę „Emilija ir Rolandas", perimant visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Skolininko R. K. prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas ir kredito negrąžinimas nustatytu laiku, kyla iš 2008 m. gegužės 28 d. kredito linijos banko sąskaitoje sutarties, sudarytos tarp AB banko DNB ir R. K. įmonės „Emilija ir Rolandas" (UAB"Ainro").
R. K. subsidiariai atsakingas už R. K. įmonės „Emilija ir Rolandas" prievoles. UAB"Ainro" savininkas pateikė bankroto administratoriui turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu prievolėms įvykdyti neužteks bankrutuojančios UAB"Ainro" turto, už jos prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre, atsakys juridinio asmens dalyvis savo turtu. Kad patenkinti bankrutuojančios UAB"Ainro" kreditorių finansinius reikalavimus, išieškojimas bus nukreiptas į R. K. asmeninį turtą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu įkeisto turto savininkas R. K. (53 – 56 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti naują –kreditoriaus AB DNB bankas pareiškimą atmesti. Sustabdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties vykdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi įspėdamas įkeisto turto savininką, neatsižvelgė ir neįvertino to, kad nėra praėjęs 3 metų laikotarpis po BUAB „Ainro" pertvarkymo iš individualios įmonės į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, kas sąlygoja buvusios individualios įmonės savininkų atsakomybės ir, kartu, bankroto procedūrų ypatumus, dėl ko nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina. Atitinkamai, įkeisto turto realizavimo klausimai perduotini spręsti į BAUB „Ainro" bankroto bylą, tokiu būdu užtikrinant maksimaliai ekonomiškai naudingą turto realizavimą ir visų, įskaitant ir AB DNB bankas kaip pirmumo teisę, kuri neišnyksta, gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto turintį kreditorių, kreditorių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (82 – 84 b. l.) prašo palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 nutartį nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti. Nurodė, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Įkaito davėjas suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą (CK 4.192 str., 1.93 str.). Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos/įkeitimo lakštą), įstatymas įtvirtina hipotekos kreditoriui teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bankas yra sąžiningas įkeitimo teisės turėtojas. Hipotekos lakštas yra galiojantis, todėl visos prievolės, kilusios iš hipotekos sutarties, turi būti vykdomos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d. nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. (su vėlesniais pakeitimais) tarp kreditoriaus AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB „DnB NORD“) ir skolininko UAB „Ainro“ (buvęs pavadinimas R. K. įmonė „Emilija ir Rolandas“) buvo sudaryta Kredito linijos banko sąskaitoje sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau „Sutartis“) (4 – 21 b. l.), pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui 70 000,00Lt kreditą. Užtikrinant skolininko prievolių tinkamą įvykdymą kreditoriui, 2009 m. kovo 20 d. sutartinės hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeista R. K. priklausanti negyvenamoji patalpa – parduotuvė, patalpa Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (22 – 27 b. l.). Skolininkui UAB „Ainro“ skolos negrąžinus, kreditorius AB DNB bankas 2012 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos teisėją su pareiškimu priverstinai išieškoti skolą iš įkeistos R. K. priklausančios anksčiau minėtos turtinės teisės (2-3 b. l.).
Iš skundžiamos nutarties turtinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkui UAB „Ainro“ Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi (įsiteisėjo 2012-02-28), priimta civilinėje byloje Nr. B2-557-372/2012, yra iškelta bankroto byla, ne tik tenkino kreditoriaus prašymą išieškoti skolą iš įkeistos R. K. priklausančios anksčiau minėtos turtinės teisės, tačiau ir, peržengdamas kreditoriaus pareikštų reikalavimų ribas, nutarė išieškoti kreditoriaus AB DNB bankas naudai skolą iš bankrutuojančios UAB „Ainro“ (39 – 40 b. l.), tuo pažeisdamas LR CPK 265 str. 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti skolininkui bankroto bylą, įsigalioja LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustatytas draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti prievoles, o įmonės kreditoriui ar kitam asmeniui – perimti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą ar lėšas, įskaitant ir skolų išieškojimą iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme (LR Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-440/2009). Prievolių įvykdymo užtikrinimo realizavimo tvarką, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, ima reguliuoti specialus teisės aktas (LR Įmonių bankroto įstatymas) vietoje bendrojo (LR CK 4.198 str. – 4.228 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1090/2009).
Užtikrinti skolininko UAB „Ainro“ prievolių tinkamą įvykdymą kreditoriui AB DNB bankui, buvo įkeista R. K. priklausantis patalpa – parduotuvė, patalpa Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-557-372/2012, UAB „Ainro“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ritava“, nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 28 d. Minėtoje civilinėje byloje nustačius, kad UAB „Ainro“ buvo įsteigta neribotos civilinės atsakomybės įmonės pagrindu, t.y. 2009 m. liepos 1 d. pertvarkius R. K. įmonę „Emilija ir Rolandas“, perimant visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas, bei vadovaujantis LR CK 2.104 str. 2 d. nuostatomis, kad pertvarkomos įmonės dalyviai per tris metus yra subsidiariai atsakingi už pertvarkomo juridinio asmens prievoles, buvęs R. K. įmonės „Emilija ir Rolandas“ savininkas R. K. ir jo sutuoktinė A. K. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi įtraukti į bankrutuojančios UAB „Ainro“ bankroto bylą bedraatsakovais.
Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata susijusi su LR CK 2.50 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Taigi, poreikis reikšti bankroto byloje kreditoriaus reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (šiuo konkrečiu atveju buvusiu įmonės savininku), priklauso nuo individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (LR CK 2.50 str. 4 d.), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės (šiuo atveju pertvarkytos į uždarąją akcinę bendrovę) likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu tenkinami kreditorių reikalavimai. Bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus, kuriuos šiame procese atlieka ne antstolis, o teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo – įmonės administratorius. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009). Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje nustatyta administratoriaus pareiga, pardavus įkeistą turtą, iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintus kreditoriaus reikalavimus. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 27 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija) nustatyta, kad, hipotekos teisėjui gavus varžytynių aktą ir dokumentus, įrodančius, jog lėšos už parduotą įkeistą turtą, atėmus administravimo išlaidoms sumokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, pervestos į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sąskaitą jo reikalavimams tenkinti ir priėmus nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą, hipoteka ar įkeitimas išregistruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad šios nuostatos aiškintinos sistemiškai su Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 7 punkto, 33 straipsnio 3 dalies bei 34 straipsnio, CK 1.3 straipsnio 2 dalies, 4.224 straipsnio, CPK 562 ir 565 straipsnių nuostatomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šių normų analizė leidžia daryti išvadą, jog hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką, šiuo konkrečiu atveju įkeitimo teisę, gavęs varžytynių aktą ir įsitikinęs, kad per varžytynes gautos lėšos už parduotą turtą yra perduotos įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2006).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, esant įrodymams, kad skolininkui UAB „Ainro“ iškelta bankroto byla, kad skolininkas UAB „Ainro“ iki 2009 m. liepos 1 d. buvo registruotas kaip R. K. įmonė „Emilija ir Rolandas“, todėl taikomos LR CK 2.104 str. 2 d. nuostatos, kad pertvarkomos įmonės dalyviai per tris metus yra subsidiariai atsakingi už pertvarkomo juridinio asmens prievoles, privalėjo kreditoriaus AB DNB banko pareiškimą palikti nenagrinėtu, kreditoriui išaiškindamas, kad jis turi teisę kreiptis į bankrutuojančios UAB „Ainro“ administratorių su pareiškimu dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis panaikintina, o kreditoriaus pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį, o kreditoriaus AB DNB banko pareiškimą palikti nenagrinėtu.
Išaiškinti kreditoriui AB DNB bankui, kad jis turi teisę kreiptis į bankrutuojančios UAB „Ainro“ administratorių UAB „Ritava“ su pareiškimu dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo UAB „Ainro“ bankroto byloje.