- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2-376-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00127-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- "Inžinerinis projektavimas"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūra
- Trečiasis asmuo
- Compensa Vienna Insurance Group
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinis projektavimas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinis projektavimas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inžinerinis projektavimas“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė nustatyti, kad „Potvynių valdymo plano dalių parengimo, viešinimo ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūrų atlikimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis“ su atsakove biudžetine įstaiga (toliau – BĮ) Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir atsakovė) nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 29 d. dėl atsakovės kaltės bei priteisti iš atsakovės 8 967,91 Eur užmokestį už pagal sutartį atliktas paslaugas, 100 664,64 Eur žalos atlyginimą, 300 Eur žalos atlyginimą, atsiradusį dėl būtinybės ieškovei pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimą, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, uždrausti atsakovei įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei uždrausti kreiptis į draudimo bendrovę, išdavusią ieškovei prievolių įvykdymo laidavimo raštą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teisme gautas pakartotinis ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, uždrausti atsakovei pasinaudoti ieškovės pateiktu laidavimo raštu, kurį išdavė draudimo bendrovė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo įvyko esminių pasikeitimų – atsakovė kreipėsi į draudimo bendrovę su raštu, kuriuo pareikalauta, kad draudimo bendrovė išmokėtų 13 077,21 Eur draudimo sumą, neva atitinkančią atsakovės patirtus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, uždraudė atsakovei pasinaudoti ieškovės pateiktu laidavimo raštu, kurį išdavė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas nusprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė atsakovės 2022 m. vasarį pateiktą prašymą draudimo bendrovei pervesti į jos sąskaitą 13 077,21 Eur draudimo sumą. Taigi, priešingai, nei priimant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną draudimą atsakovei kreiptis į draudimo bendrovę, išdavusią ieškovei prievolių įvykdymo laidavimo raštą, šiuo metu pateikti duomenys, kad atsakovė teise kreiptis į draudimo bendrovę pasinaudojo. Netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir draudimo bendrovei išmokėjus draudimo sumą, iš esmės būtų sukurtos tokios teisinės pasekmės, kurios galėtų kilti tik pripažinus, jog sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės. Nesant išspręstam ginčui, t. y. kuri šalis atsakinga dėl sutarties nutraukimo, ir draudikui priėmus sprendimą atsakovei išmokėti draudimo išmoką, tai galėtų sudarytų sąlygas kilti naujiems ginčams. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti jų netaikant.
III. Atskirojo skundo argumentai
1. Atsakovė BĮ Aplinkos apsaugos agentūra atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1.1. Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, todėl nebuvo teisinių kliūčių atsakovei pasinaudoti sutartyje nurodyta teise kreiptis į draudimo bendrovę pagal laidavimo raštą. Nei sutartis, nei teismo sprendimai atsakovei nedraudė to daryti, byloje nebuvo ginčo dėl to, todėl atsakovė įgyvendino šią savo teisę ir tai negali būti laikoma nesąžiningu veiksmu, o pats kreipimosi į draudimo bendrovę faktas negali būti traktuojamas kaip esminė aplinkybė.
1.2. Ieškovė prašymą grindžia jos teiktais raštais ir reikalavimais pateikti informaciją, bet nieko nepasisako apie atsakovės 2022 m. gruodžio 23 d. rašte nurodytas aplinkybes ir ieškovės veiksmus. Jame nurodyta, kad nors ieškovė ir prašė pateikti duomenis, „reikalingus paslaugoms suteikti“, bet nėra nurodžiusi, kokių konkrečiai duomenų jai reikėjo. O aplinkybė, kad po viešo paskelbimo apie vykdomą projektą ir kvietimo suinteresuotus asmenis teikti pasiūlymus, nebuvo gauta pasiūlymų, nesuteikė teisės ieškovei neteikti paslaugų, tokios sąlygos nėra ir sutartyje. Jei teismas atliko preliminarų ieškinio įvertinimą, jis turėjo matyti ir vertinti atsakovės 2022 m. gruodžio 23 d. rašte išdėstytas aplinkybes dėl ieškovės nesuteiktų paslaugų ir jos paneigia ieškovės argumentus dėl neva ieškovės tinkamai suteiktų paslaugų. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir ją vertinti kaip galimą argumentą ieškovės ieškinio nepagrįstumui nustatyti ir negalėjo, remdamasis vien ieškovės pranešimais atsakovei, konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį.
1.3. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė grėsmės būsimam teismo sprendimui, jeigu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, deklaratyviai teigdama, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir apgaulingai ir kad, jei būtų laikoma, jog atsakovė vis tiek turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tai reikštų, kad atsakovė turi teisę pasipelnyti dėl savo neteisėtų veiksmų.
1.4. Skundžiama nutartis priimta ir joje nurodyta laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta jau po veiksmo, kurį nutartimi uždrausta atlikti, atlikimo. Vien šis faktas patvirtina, kad teismas negalėjo uždrausti pasinaudoti laidavimo draudimo raštu po to, kai atsakovė jau buvo kreipusis į draudimo bendrovę su reikalavimu pagal išduotą laidavimo draudimo raštą.
1.5. Ieškovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, neginčija sutarties nutraukimo, o reikalauja iš atsakovės priteisti atlygintinas sumas. Laidavimo draudimo rašte nurodyta aplinkybė, kad ieškovė atsisakė vykdyti sutartį, yra nepaneigta. Todėl bet kokiu atveju, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės atlygintinas sumas, teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų, kadangi teismo sprendimo vykdymas iš viso nebūtų susijęs su atsakovės reikalavimo teisės kreiptis į draudimo bendrovę pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą realizavimu.
1.6. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas kitiems galimiems teisminiams ginčams išvengti. Todėl argumentas, kad nepritaikyta laikinoji apsaugos priemonė galėtų sudaryti sąlygas kilti naujiems ginčams, yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos.
1.7. Iš ieškinio, jame nurodytų aplinkybių bei pareikštų reikalavimų matyti, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės teisės pasinaudoti laidavimu pagal sutartį, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė šia teise būtų pasinaudojusi ar siektų ja nesąžiningai pasinaudoti. Taip pat ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų, todėl galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė neegzistuoja. Nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir byloje pareikštas reikalavimas nėra tiek susiję, kad būtų galima spręsti, jog yra pakankamas pagrindas šią priemonę taikyti ir nustatyti tokį ribojimą.
1.8. Ieškovė nepagrindė savo reikalavimo ir neįrodė, kad atsakovė pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus ar taisykles, dėl kurių galima ir reiktų apriboti jos teisę kreiptis į draudimo kompaniją, tai ji privalo daryti pagal sutartį. Neturint duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ar keliamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų neproporcingą atsakovės teisių suvaržymą, kuris šioje bylos stadijoje nėra tikslingas, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
3. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
5. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas nusprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
6. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovė prašymą grindė jos teiktais raštais ir reikalavimais pateikti informaciją, bet nieko nepasisako apie atsakovės 2022 m. gruodžio 23 d. rašte nurodytas aplinkybes ir ieškovės veiksmus. Atsakovė mano, kad teismas turėjo vertinti atsakovės 2022 m. gruodžio 23 d. rašte išdėstytas aplinkybes dėl ieškovės nesuteiktų paslaugų, kurios paneigia ieškovės argumentus dėl neva ieškovės tinkamai suteiktų paslaugų. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir ją vertinti kaip galimą argumentą ieškovės ieškinio nepagrįstumui nustatyti ir negalėjo, remdamasis vien ieškovės pranešimais atsakovei, konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį.
7. Pagal prima facie doktriną, atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017)
8. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą. Kaip jau minėta, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovė atskirajame skunde nurodo argumentus dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus įvertins priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, o, kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
9. Kaip jau minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai iš esmės reiškia ne tik tai, kad būtina pagrįsti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo taip pat turi pagrįsti, jog būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.
10. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021). Šis institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu, jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų prevencijai ar išvengimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1240-464/2021).
11. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti, kad sutartis su atsakove nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 29 d. dėl atsakovės kaltės bei priteisti iš atsakovės atitinkamas sumas. Ieškovė prašė, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, uždrausti atsakovei pasinaudoti ieškovės pateiktu laidavimo raštu, kurį išdavė draudimo bendrovė. Ieškovė tokį prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovė draudimo bendrovei nurodė melagingą informaciją ir nesąžiningai siekia pasinaudoti ieškovės pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu ir gali nesąžiningai gauti draudimo išmoką iš draudimo bendrovės.
12. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su atsakove, kad ieškovės prašyta ir pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neužtikrina ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašo nustatyti juridinį faktą, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, o kitais reikalavimais prašo priteisti atitinkamas sumas iš atsakovės. Nė vieno iš šių reikalavimų patenkinančio sprendimo tinkamo įvykdymo neužtikrina ieškovės prašytas ir teismo pritaikytas draudimas atsakovei pasinaudoti ieškovės pateiktu laidavimo raštu.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir draudimo bendrovei išmokėjus draudimo sumą, iš esmės būtų sukurtos tokios teisinės pasekmės, kurios galėtų kilti tik pripažinus, jog ginčo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, tačiau šią dieną nesant išspręstam ginčui, kuri šalis atsakinga dėl sutarties nutraukimo, ir draudikui priėmus sprendimą atsakovei išmokėti draudimo išmoką, tai galėtų sudaryti sąlygas kilti naujiems ginčams. Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad draudimo išmokos išmokėjimas atsakovei sukurtų tokias teisines pasekmes, kurios turėtų atsirasti tik atmetus ieškovės ieškinį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju atsakovė draudimo išmokos pareikalavo iš šalių ginče nedalyvaujančio asmens – draudimo bendrovės, o net ir draudimo bendrovei nusprendus išmokėti atsakovės prašomą draudimo išmoką, tokia aplinkybė niekaip nesutrukdytų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, ieškovei ginti savo teises teisme ir nesudarytų prielaidų kilti ieškovės teisių pažeidimui, t. y. draudimo išmoka būtų sumokėta draudimo bendrovės, šiais veiksmais ieškovei nesukuriant neigiamų teisinių padarinių, o paaiškėjus, kad draudimo išmoka atsakovei išmokėta nepagrįstai, jos grąžinimo galėtų reikalauti tik draudimo bendrovė, o ne ieškovė. Todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis šiuo atveju net neišsaugoma šalių esama padėtis (status quo), kadangi teisinės pasekmės ir galbūt papildomi ginčai kils tik tarp atsakovės, kuri savo rizika, nelaukdama teismo sprendimo dėl ginčo esmės, prašo išmokėti draudimo išmoką, ir draudimo bendrovės, o ne tarp ginčo šalių. Be to, kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos kitų galimų teisminių ginčų prevencijai.
14. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė 2023 m. vasario 15 d. prašė uždrausti atsakovei pasinaudoti ieškovės pateiktu laidavimo raštu, kurį išdavė draudimo bendrovė, tačiau minėto ieškovės prašymo priedas – atsakovės raštas draudimo bendrovei – patvirtina, jog ieškovė dėl draudimo išmokos kreipėsi dar prieš ieškovei pateikiant 2023 m. vasario 15 d. prašymą, t. y. atsakovė iš esmės jau pasinaudojo ieškovės pateiktu laidavimo raštu. Teismas uždraudė ne draudimo bendrovei išmokėti atsakovei draudimo išmoką ar sustabdė draudimo išmokos išmokėjimą atsakovei, o uždraudė atsakovei pasinaudoti teise, kuria atsakovė jau pasinaudojo. Tai papildomai patvirtina, kad ieškovės prašyta ir teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ne tik neužtikrina galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, tačiau ir nėra tikslinga ar racionali nagrinėjamoje situacijoje.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei pasinaudoti ieškovės pateiktu laidavimo raštu, kurį išdavė draudimo bendrovė, t. y. netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o šis pažeidimas lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl taikymo laikinųjų apsaugos priemonių, kurios šiuo atveju negalėjo būti taikomos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl atsakovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės 2023 m. vasario 15 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, uždrausti atsakovei pasinaudoti ieškovės pateiktu laidavimo raštu, kurį išdavė draudimo bendrovė, atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarti panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinis projektavimas“ 2023 m. vasario 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.