Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas 2016 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nutraukta ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę pakeisti 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta su Z. S. dėl 54,44 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovą šio buto pagrindiniu nuomininku; pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarytą su A. Ž. savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) , 37/100 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovei A. Ž., o 63/100 dalys – Klaipėdos miesto savivaldybei. Klaipėdos miesto savivadybė buvo išnuomojusi savo buto dalį atsakovei Z. S. bei jos šeimos nariams G. S., D. S. ir ieškovui R. J.. Nuomininkė Z. S. 2015 m. rugpjūčio 31 d. be ieškovo žinios nutraukė nuomos sutartį ir perdavė patuštintas patalpas VšĮ „Klaipėdos butai“. To pasekoje 2015 m. spalio 21 d. buvo priimtas Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti G. S., D. S. ir ieškovo R. J. deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu sudaryti 63/100 savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-1134 informavo ieškovą, kad jo prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo - 63/100 savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra išnuomota A. Ž. šios buto dalies pirkimo procedūrų laikotarpiui. Ieškovo manymu, atsakovė A. Ž. susitarė su atsakove Z. S., kad galėtų užvaldyti ginčo patalpas. Atsakovė Z. S. nutraukė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį vasaros metu, kai ieškovas dažnai pasilikdavo nakvoti pas draugę. Ieškovui 2015 metais rugsėjo mėnesį į butą pateikti nepavyko, nes spyna buvo pakeista. Anot ieškovo, bute liko jo drabužiai, kiti ieškovui priklausantys daiktai. Ieškovas pažymėjo, kad bute nuolat gyveno, išskyrus 2011-2012 metus, kai dirbo Norvegijoje, mokėjo mokesčius, todėl yra ilgalaikis ieškovo ryšys su ginčo patalpomis. Ieškovas teigia, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis be jo žinios buvo neteisėtai nutraukta. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į jo ryšio su ginčo patalpa teisėtumą, trukmę, į susiklosčiusius nuomos santykius, yra pagrindas pakeisti 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti R. J. gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), 63/100 dalių pagrindiniu nuomininku.

Ieškovas nesutinka su 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimu, taip pat su 2015 m. rugsėjo 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos VšĮ „Klaipėdos butai“, ir A. Ž. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymu, teigdamas, kad jis turi teisę į ginčo patalpų nuomą.

Ieškovas savo reikalavimus pripažinti 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nutraukta ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę pakeisti 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta su Z. S. dėl 54,44 m² bendro ploto dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovą šio buto pagrindiniu nuomininku bei reikalavimą pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarytą su A. Ž. Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grindžia tokiais argumentais: pirma, atsakovė Z. S. neturėjo teisės neinformavusi savo šeimos nario R. J. nutraukti su Klaipėdos miesto savivaldybe 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį; antra, ginčo patalpose yra likę ieškovo asmeniniai daiktai; trečia, 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti pakeista ieškovą pripažistant pagrindiniu nuomininku, nes ieškovą su ginčo patalpomis siejo nuolatinis ryšys, ieškovas mokėjo mokesčius, nuolat bute gyveno.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje numatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Ieškovas teigia, kad ginčo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo vaikystės iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, kol buvo nutraukta nuomos sutartis su savivaldybe. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja į bylą pateikdamas rašytinius įrodymus (darbo, banko ir kitų įstaigų suteiktų paslaugų sutartimis, kuriuose jo gyvenamoji vieta nurodoma adresu (duomenys neskelbtini)) bei liudytojų parodymais. Ieškovo pakviesti į teismo posėdį liudytojai R. M. bei R. M. teigė, kad svečiuose pas atsakovą adresu (duomenys neskelbtini), nėra buvę, ieškovas jiems teigė, kad gyvena nurodytu adresu. Liudytojas J. Š. pažymėjo, kad su ieškovu pažįstamas apie 10 metų, yra susitikę 3 kartus, vieną kartą buvo pas ieškovą svečiuose, kitą kartą buvo trumpam užėjęs, trečią kartą jį tik pavežė iki namų. Atsakovių A. Ž. ir Z. S. pakviestos liudytojos R. B. L., S. M. ir M. R. yra namo adresu (duomenys neskelbtini), gyventojos, atsakovių kaimynės, gyvenančios name daug metų, kurios teigia, kad ieškovas ginčijamose patalpose negyveno. Liudytojos R. B. L. ir M. R. nurodė, kad name gyvena nuo 1974 metų. R. B. L. teigė, kad ieškovas bute gyveno vaikystėje kartu su mama. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės, pažymėdamos, kad kartais ieškovas ateidavo į svečius. Z. S. patvirtino, kad ieškovas padėjo remontuoti vieną kambarį. Nors ieškovas ir teigia, kad bute gyveno bei mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikia. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buto komunalinius patarnavimus mokėjo jo pagrindinė nuomininkė Z. S.. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bute yra likę jo daiktų, tačiau pažymėjo, kad dėl jų grąžinimo į atsakoves nesikreipė. Iš į bylą pateiktos atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės fotofiksacijos matyti, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), patalpos buvo patuštintos, nuomininkė ir jos šeimos nariai išsikeldami jokių daiktų jame nepaliko. Vadovaujantis šalių ir liudytojų paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovas ginčo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), gyveno tik vaikystėje su mama.

Gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai yra reglamentuojami Civilinio kodekso XXXI skyriuje. Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją (Civilinio kodekso 6.609 straipsnio 1 dalis). Tokia pati nuostata numatyta ir 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 12 punkte. Ieškovas prašo pripažinti 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą negaliojančiu. Sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu galima tik tada, jeigu toks nutraukimas yra neteisėtas pagal sutartį ar teisės aktus. Šiuo atveju tiek pagal Civilinio kodekso 6.609 straipsnio 1 dalį, tiek pagal 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 12 punktą atsakovė Z. S. būdama pirminė ginčo patalpų nuomininkė (kiti asmenys sutartyje buvo nurodyti kaip nuomininkės šeimos nariai) turėjo teisę nutraukti sutartį su nuomotoja Klaipėdos miesto savivaldybe. Nei sutartyje, nei teisės aktuose nenumatyta privaloma sutarties nutraukimo sąlyga prieš tai informuoti savo, kaip nuomininkės, šeimos narius apie būsimą gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą. Be to ir pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė Z. S. turėjo teisę nutraukti 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Esant šioms aplinkybėms, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra pripažįstama teisėtai nutraukta.

Ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos VšĮ „Klaipėdos butai“, ir A. Ž.. Civilinio kodekso 6.586 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia šio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų: jeigu nuomininkui pateiktos tikrovės neatitinkantys duomenys apie nuomotojo teisę į gyvenamąsias patalpas; jeigu nuomos sutartimi pažeistos kitų asmenų pagrįstos teisės į šią gyvenamąją patalpą; jeigu pareigūnų veiksmai, susiję su gyvenamosios patalpos sutarties sudarymu, buvo neteisėti. Sandorių negaliojimo pagrindai yra įtvirtinti Civilinio kodekso IV skyriuje. Ieškovas siekdamas pripažinti 2015 m. rugsėjo 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį negaliojančia nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo būtų galima pripažinti šią sutartį negaliojančia, tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei argumentų matyti, kad ieškovas iš esmės nesutinka su minėtos sutarties sudarymu todėl, kad teigia, jog jis turėjo pirmumo teisę į ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymą. Ieškovas prašo pripažinus 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu, pakeisti šią sutartį pripažįstant jį pagrindiniu nuomininku. Civilinio kodekso 6.598 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599-6.603 straipsniuose numatytais atvejais. Civilinio kodekso 6.602 straipsnis numato sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku. Šiuo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Pagal 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 5.3.3. punktą nuomininkė Z. S. galėjo pripažinti pirminiu nuomininku kitą šeimos narį. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovas būtų susitaręs su atsakove Z. S. dėl jo pripažinimo pirminiu ginčo patalpų nuomininku. Z. S. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovas prašė jos užleisti abu kambarius, kuriuos ji nuomavosi iš savivaldybės, bet ji nesutiko, nes pati ten gyveno, mokėjo mokesčius. Taip pat nenustatyta, kad ieškovas iki 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo būtų kreipęsis į teismą dėl jo pripažinimo pagrindiniu buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku. Atsakovas tokia savo teise nusprendė pasinaudoti tik paaiškėjus, kad minėta 2013 m. spalio 18 d. sutartis yra nutraukta, o ginčo patalpos pirkimo procedūrų laikotarpiui yra išnuomotos kitam asmeniui, atsakovei A. Ž.. Nagrinėjamu atveju, atsakovė A. Ž. turėjo teisę kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl patuštintų ginčo patalpų nuomos pirkimo procedūrų vykdymo laikotarpiui. Pagal 2015 m. liepos 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-203 patvirtinto Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo (toliau Aprašas) 19 punktą vykdant savivaldybės būsto, įrašyto į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą ir atitinkančio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pardavimo procedūras, kai parduodami patuštinti savivaldybei priklausantys kambariai butuose, kuriuose vienas ar keli kambariai jau yra parduoti arba parduodami tušti savivaldybės bendrabučio kambariai šalia esančių bendrabučio kambarių savininkams, šių procedūrų vykdymo laikotarpiui, bet ne ilgiau nei vieniems metams, sudaroma terminuota savivaldybės būsto nuomos sutartis su iš dalies parduoto buto bendraturčiu ar greta patuštinto savivaldybės bendrabučio kambario esančio privataus bendrabučio kambario savininku. Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmumo teisę nusipirkti savivaldybės patuštintus kambarius turintys asmenys savivaldybei teikia prašymus dėl būsto pirkimo ir nuomos pardavimo procedūrų vykdymo laikotarpiui. Pagal Aprašo 5.1 punktą savivaldybės būstas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, suteiktos asmenims ir šeimoms nuomos pagrindais pagal iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojusius teisės aktus, reglamentavusius būsto nuomą. Aprašo 7 punkte numatyta, kad keičiant rašytinę savivaldybės būsto nuomos sutartį, sudaroma nauja rašytinė savivaldybės būsto nuomos sutartis. Spendimus dėl savivaldybės būsto nuomos sutarčių pakeitimo priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Sutiktina su atsakovių atstovo argumentais, kad ieškovas turėjo teisę apskųsti 2015 m. spalio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštą (sprendimą) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pripažįstant jį pagrindiniu ginčo patalpų nuomininku, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su 2015 m. spalio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu susipažino dar iki ieškinio pateikimo į teismą dienos, apskundimo tvarka jam buvo žinoma. Taip pat ieškovas nesinaudojo savo teise apskųsti 2015 m. spalio 21 d. Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikinti ieškovo R. J. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas savo ieškinyje, tiek atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį, tiek atsakovių atstovas advokatas H. M. savo paaiškinimuose vadovaujasi 2015 m. spalio 21 d. Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šio įrodymo į bylą nepateikia. Šalys šį faktą pripažįsta, juo grindžia ieškinį, atsikirtimus į ieškinį, todėl teismas pripažįsta šį faktą nustatytu (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 5 dalis, 187 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, bylos Nr. 38/06). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.

Ieškovas, siekdamas apginti ir įrodyti savo tariamą teisę būti pripažintas ginčo patalpų pirminiu nuomininku turėjo įgyvendinti šią savo teisę vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais. Civilinio kodekso 6.588 straipsnyje numatyta, kas yra laikomi nuomininko šeimos nariai. Ieškovas negali būti laikomas Z. S. šeimos narius vadovaujantis šio straipsnio 1-3 punktuose numatytais pagrindais. Šio straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 punkta, šeima – tai sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). Ieškovas būdamas įrašytas į 2004 m. gegužės 25 d. ir 2013 m. spalio 18 d. gyvenamosios nuomos sutartis pirminės nuomininkės Z. S. šeimos nariu, tačiau vadovaujantis įstatymų normose įtvirtintomis šeimos nario sąvokomis, nebuvo pripažįstamas Z. S. šeimos nariu, turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, t.y. galėjo tartis su pagrindine nuomininke Z. S. dėl jo pripažinimo pagrindiniu nuomininku, o šiai nesutikus, kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo šeimos nariu (Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 1, 3 dalys, 6.588 straipsnio 4 dalis). Ieškovas manydamas, kad jo teisės yra pažeistos dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikino bei nuomos sutarties nutraukimo, turėjo teisę apskųsti 2015 m. spalio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. spalio 21 d. Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Apskundimo tvarka ieškovui buvo žinoma, su priimtais sprendimais jis buvo susipažinęs, tačiau skundų dėl jų įgaliotoms institucijoms nustatyta tvarka ir terminais neteikė. Pagal dabartinį reguliavimą savivaldybės būsto nuomos sutartis pirkimo procedūrų vykdymo laikotarpiui gali būti sudaroma su iš dalies parduoto buto bendraturčiu ar greta patuštinto savivaldybės bendrabučio kambario esančio privataus bendrabučio kambario savininku (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ginčo patalpų sutartis jų pirkimo procedūrų laikotarpiui yra teisėtai sudaryta su atsakove A. Ž., kuriai nuosavybės teise priklauso 37/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys. Lietuvos Respublikos teisės aktuose galimybė išnuomoti gyvenamąsias patalpas buvusio nuomininko šeimos nariui po to, kai nuomininkas gera valia nutraukė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nėra numatyta.