Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. K. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. Todėl procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2017-09-25. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-07-11 ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K063045608, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 60 mėn. terminui 3500 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui sutartas palūkanas, tarpininkavimo mokestį bei gautą kreditą grąžinti iki 2012-07-14, mokant mėnesines įmokas pagal sutartyje nustatytą tvarką. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2017-02-09 atsakovui išsiuntė raginimą, nurodydama, kad atsakovas yra praleidęs mokėjimą ir pradelsta suma sudaro daugiau kaip 10 proc. negrąžintos kredito sumos, o 2017-02-03 pranešimu vienašališkai nuo 2017-02-24 nutraukė sutartį. Taip pat šiuo pranešimu atsakovui buvo suteiktas terminas iki 2017 m. kovo 1 d. sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, sutartines palūkanas, palūkanas už vėlavimą bei kitus vartojimo kredito gavėjo pagal sutartį vartojimo kredito davėjui mokėtinus mokėjimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo reikalaujamas priteisti sumas (CPK 178 straipsniai).

Tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas netinkamai vykdė sutartinę pareigą grąžinti gautą 3500 Eur kreditą, sumokėti likusias sutartas 1863,44 Eur mokėjimo palūkanas (iš mokėtinos bendros 2063,80 EUR sumos) ir sutartą 324,91 Eur tarpininkavimo mokestį (iš mokėtinos bendros 333,83 EUR sumos), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3403,42 Eur likusio negrąžinto kredito, 1863,44 Eur likusias nesumokėtas sutartas mokėjimo palūkanas ir likusį nesumokėtą sutartą 324,91 Eur tarpininkavimo mokestį pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.873, 6.886. 6.872 straipsniai). Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 20 procentų palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies (3403,42 Eur) nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 15 d., iki visiško paskolos grąžinimo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1710 EUR sutarties administravimo mokesčio.

Sutarties 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Tai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl savo esme jis panašaus į tam tikrą netesybų formą. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė, nes tokiu būdu netenkama nuolaidos. Tačiau kaip apeliacinės instancijos teismai yra išaiškinę sprendę beveik analogiškus ginčus dėl tokių administravimo mokesčių priteisimo (Pvz. Š. A. teismo 2017-02-21 nutartis Nr. e2A-96-372/2017), jog remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Administravimo mokestis yra įskaitomas į šalių sutartų mokėtinų sumų dydį, tačiau jam gali būti taikomas nulinis tarifas, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo savo pareigas. Tai numatyta Sutarties 5.4 punkte. Tuo tarpu iš jeigu iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas visiškai nevykdė sutarties, gavęs kreditą, ne tik jo negrąžino, tačiau prarado nuolaidas, sutartas tarp šalių, be kita ko, ir dėl sutarties administravimo mokesčio, dėl to šis administravimo mokestis turi būti priteisiamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovui priteistina iš atsakovo 1710 EUR sutarties administravimo mokesčio.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (7301,77 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 410,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė patyrė 410,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 164 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 246,01 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų, iš viso 410,01 Eur. Teismo vertinimu šios išlaidos yra pagrįstos, todėl ieškovės naudai priteistina iš atsakovo 410,01 Eur suma bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3403,42 Eur (trys tūkstančius keturis šimtus trys eurus ir 42 ct) negrąžinto kredito, 1863,44 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt trys eurus ir 44 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 324,91 Eur (trys šimtus dvidešimt keturis eurus ir 91 ct) tarpininkavimo mokesčio, 1710 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų) sutarties administravimo mokesčio, 20 (dvidešimt) procentų metines palūkanas už 3403,42 Eur kredito sumą, skaičiuojamas nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 7301,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 410,01 EUR (keturis šimtus dešimt eurų ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.