- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-1238-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis (pran.), Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, prašė priteisti 27687,94 Lt skolos ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, o turto esant nepakankamai, arba jo nesant areštuoti pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir ieškinio užtikrinimui areštavo atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 27 687,94 Lt sumai.
Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą su prašymu panaikinti 2010 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones arba iš ieškovo pareikalauti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostolių atlyginimo užtikrinimo 20000 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies - įpareigojo ieškovą iki 2010 m. gegužės 3 d. (imtinai) į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, b.k. 70440, įmokėti 20000 Lt užstatą atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartyje nėra nurodytos aplinkybės, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, jog areštuotas automobilis bus parduotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas teigia, kad jis nesutinka su ieškovo išdėstytais argumentais. Prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme(CPK 338 str.).
Vadovaujantis proporcingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, įstatymai numato tam tikras priemones, kuriomis gali pasinaudoti atsakovas (skolininkas), gindamas savo teises bei teisėtus interesus.
Pagrindinis atsakovo teisių gynimo būdas yra numatytas CPK 147 str. 1 dalyje, kuri nurodo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimą, įnešant atitinkamą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją. Kaip ir kiekvienas procesinis dokumentas, prašymas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi būti pagrįstas. Pagal CPK 111 str. 2 dalies 4 p., CPK 178 str., atsakovui, prašančiam teismo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį bei įrodymus, jog ieškovas atsiradusių nuostolių atlyginti neturės galimybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis civ.b. Nr. 2-173/2010). Taigi, remiantis teismų praktika, tam, kad būtų pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi būti tenkinamos šios sąlygos: 1) turi būti nustatyta, kad atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių ir nustatytas preliminarus tokių nuostolių dydis; 2) turi būti nustatyta, kad ieškovas atsiradusių nuostolių atlyginti neturės galimybės.
Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, preliminarų jų dydį. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, tačiau, esant pagrindui pritaikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismas sprendžia, koks nuostolių atlyginimo dydis konkrečioje situacijoje būtų teisingiausias, ekonomiškiausias, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principų bei neužkirstų ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme, atsižvelgia į ieškinio (ginčo) pobūdį bei vadovaujasi protingumo kriterijumi (CPK 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 17 str., 145 str. 2 d., 185 str.). Atsakovas, prašydamas taikyti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi net tik motyvuoti nuostolių atsiradimo galimybę, bet ir pateikti preliminarų tikėtinų nuostolių pagrindimą, kurį patvirtintų objektyvaus pobūdžio įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civ.b. Nr. 2-321/2009).
Atsakovas pateikė prašymą panaikinti nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones arba dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo įpareigoti ieškovą pateikti atlyginimo užtikrinimą, įmokant 20000 Lt į teismo specialiąją sąskaitą. Atsakovas prašyme nurodė, jog jam yra apribotos disponavimo teisės visam įmonės turtui, t.y. žymiai didesnės vertės nei buvo numatyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tuo yra daroma didelė žala atsakovo ekonominei veiklai. Atskovui atimta galimybė naudotis trimis transporto priemonėmis, kurių bendra vertė sudaro 105617,24 Lt. Be to, nurodė, jo atsakovas nori parduoti savo transporto priemonę, kurios vertė 76724,92 Lt, tačiau negali to padaryti dėl teismo nutarties. Dėl to atsakovas gali patirti didelius nuostolius. Teisėjų kolegija, pažymi, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų tikėtiną nuostolių dydį, jo pagrindimą bei tai patvirtinančius įrodymus, be to, nepateikė įrodymų, jog ieškovas atsiradusių nuostolių atlyginti neturės galimybės.
Atsakovas prie atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą pridėjo 2010 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 04/27 iš UAB „Kestauto“, kuriame nurodyta, jog atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo parduoti automobilį iki š.m. gegužės 10 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako nupirkti automobilį ir reikalaus grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti baudą, remiantis sudaryta 2010 m. kovo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Tačiau, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 134 str., atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija, daro išvadą, jog teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą ir įpareigojo ieškovą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 20000 Lt, todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis naikintina.
Patenkinus ieškovo atskirąjį skundą, vadovaujantis LR CPK 93 str. 96 str. iš atsakovo valstybei priteistina 5,70 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti. Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. 123497651 valstybei 5,70 Lt prašo išlaidų.