Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinę veiklą bausmės atlikimo vietoje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) V dalies VII skyriaus šeštasis skirsnis. Pagal BVK 59 straipsnio 1 dalį kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį, konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Laisvės atėmimo vietų įstaiga arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat, kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos plane nurodytas priemones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tarp nuteistųjų asmenų ir laisvės atėmimo vietų administracijų kylančius ginčus dėl darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo (žr., pvz., 2018-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1578-624/2018) yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Kita vertus, EŽTT ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad tam tikro pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011-01-11 sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 2573/03)) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-502/2019).

Nagrinėjamu atveju būtent Lietuvos kalėjimų tarnybai teigiančiai, kad pareiškėjo darbas buvo organizuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų, tenka pareiga nurodyti bei pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kuriais ji ir disponuoja. Vykdydama šią pareigą Lietuvos kalėjimų tarnyba į bylą pateikė įstaigos direktoriaus įsakymus, kuriais pareiškėjas buvo priimtas į pagalbinio darbininko pareigas (0,5 etato) ir atleistas iš jų, darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2023 m. vasario – rugpjūčio mėnesius (b. l. 31-36, 65-85). Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023-02-24 iki 2023-08-18 dirbo pagalbinio darbininko pareigose 0,5 etato, darbo laiko norma – 20 valandų per savaitę. Pagal minėtus duomenis pareiškėjas savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirbo. Atsakovė nurodo, kad į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai pareiškėjo išdirbtą darbo laiką ir yra teisingi, o darbo užmokestis pareiškėjui buvo apskaičiuojamas ir mokamas remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo išdirbtas laikas laikotarpiu nuo 2023-02-24 iki 2023-08-18 buvo ilgesnis, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose – 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo viršvalandžius, savaitgaliais ar švenčių dienomis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo išdirbtą laiką (darbo laiko apskaitos žiniaraščiais), o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis realiai dirbo daugiau nei nurodyta žiniaraščiuose, atmestina kaip nepagrįsta. Dėl šių priežasčių skundas dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl to, kad pareiškėjui nebuvo apmokėta už viršvalandinį darbą, darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu ir darytų jam psichologinį spaudimą. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jo netenkino kalinimo sąlygos ir jis dėl to skundėsi pataisos namų administracijai, dėl ko patyrė psichologinį spaudimą, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nedetalizavo. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad teikė skundą Kauno apygardos prokuratūros prokuratūrai dėl pareigūnės R. D. piktnaudžiavimo savo pareigomis (b. l. 115), tačiau pareigūnės neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta. Iš pareiškėjo pateiktų susirašinėjimų su kalėjimo administracija matyti, kad pareiškėjo 2023-07-21 skundas dėl pareigūnės R. D. netinkamo elgesio (naudojosi kompiuteriu asmeniniais tikslais) nepasitvirtino. Pravieniškių 1-jo kalėjimo viršininkas 2023-08-02 rašte Nr. SN-22-2430 „Atsakymas į skundą“ pažymėjo, kad tarnybos metu pareigūnė atlieka funkcijas, nurodytas jos pareigybės aprašyme ir tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose (b. l. 12-13). Pravieniškių 1-jo kalėjimo viršininkas 2023-08-03 rašte Nr. SN-22-2440 „Atsakymas į pareiškimą“ pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizuoja konkrečių faktinių aplinkybių dėl pareigūnų netinkamo elgesio, o pareiškėjo kaltinimai yra hipotetinio pobūdžio (b. l. 90-92). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas skelbė bado akcijas dėl, jo nuomone, netinkamo pareigūnų, tarp jų R. D., elgesio, tačiau teismas pažymi, kad savo argumentus dėl bado akcijų skelbimo pareiškėjas grindė abstrakčiais argumentais, nurodydamas, kad pareigūnai elgėsi neadekvačiai, teikė melagingą informaciją administracijai, provokavo konfliktus, mėgino susidoroti, šmeižė ir pan. (b. l. 93, 99, 101, 103, 107-108). Jokių aplinkybių dėl pareigūnų elgesio pareiškėjas nedetalizavo ir faktų nekonkretizavo, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog konkretūs pareigūnai būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu ir darytų jam psichologinį spaudimą dėl pareiškėjo skundų siekiant pagerinti darbo sąlygas. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų netinkamo elgesio ir nusistatymo prieš pareiškėją yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jam buvo pavesta atlikti darbus, nesusijusius su tiesioginėmis pagalbinio darbininko pareigomis (valytojo), taip pat darbus, kuriems būtina speciali kvalifikacija (statyba, apdaila, remontas).

Pagal BVK 59 straipsnio 3 dalį, konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją.

Iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014-07-30 įsakymu Nr. V-397 patvirtinto pagalbinio darbininko pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einančias nuteistajam priskirta: atlikti reikalingus pakrovimo, iškrovimo darbus (7.1 p.), padėti šiukšlių vežėjui pakrauti ir iškrauti šiukšles (7.2 p.), padėti arklininkui tvarkyti arklides ir ruošti atsargas žiemai (7.3 p.), dirbti su tvarkingais įrankiais (7.4 p.) ir pan. (b. l. 139-140). Pareigybės aprašymo 9 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis asmuo atsako už: 1) savalaikį ir kokybišką savo darbų atlikimą; 2) aptarnaujamos teritorijos švarą ir tvarką; 3) tinkamą išduotų medžiagų naudojimą bei saugojimą ir pan. Atsižvelgiant į minėtas pagalbinio darbininko pareigybės aprašymo 9 punkto nuostatas, pagalbinis darbininkas, be kita ko, yra atsakingas ir už aptarnaujamos teritorijos tvarką ir švarą, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam buvo nepagrįstai priskirta tvarkyti patalpas, atmetami kaip nepagrįsti. Kita vertus, jei pareiškėjas jautė, kad jam priskirtas darbas yra per sunkus ar neatitinka jo gebėjimų, įgūdžių ar lūkesčių, jis turėjo galimybę kreiptis į pataisos namų administraciją dėl darbinės veiklos pakeitimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas pataisos namuose turėjo dirbti darbus, nesusijusius su jo pagrindinėmis pagalbinio darbininko pareigomis (statyba, apdaila, remontas), tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Kaip minėta, atsakovės atstovas paneigė minėtus pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad dušo remontą atliko kiti nuteistieji. Iš Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros lapo (b. l. 7) matyti, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį į darbą buvo paskirti įvairių sričių specialistai: elektrikai, statybos darbininkai, santechnikai ir pan.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas dirbo pagalbinio darbininko darbą, kuris reikalauja minimalių įgūdžių naudojantis standartiniais įrankiais ir priemonėmis (pavyzdžiui, šluota, kibiras, valikliai ir pan.). Iš atsakovės į bylą pateikto Valymo priemonių bei inventoriaus išdavimo žurnalo įrašų matyti, kad 11-12 būriai valymo priemonėmis (WC gelis, universalus ploviklis, šveitimo milteliai, valymo pienelis, kempinėlės ir pan.), asmeninės apsaugos priemonėmis (buitinės pirštinės) bei kitu inventoriumi (kibirai, semtuvėliai, šepečiai, šluotos it kt.) reguliariai buvo aprūpinami (b. l. 39-64). Be to, teisės aktai nenumato, kad šluotos ir kibirai turi būti specialiai sužymėti. Teismas pažymi, kad jei pareiškėjui konkrečių valymo ar apsaugos priemonių trūko, jis galėjo prašymu kreiptis į pataisos namų administraciją dėl šių priemonių išdavimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas pažymi, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl neaprūpinimo valymo ir asmens apsaugos priemonėmis atmetami kaip deklaratyvūs.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini .Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo Įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės bei turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.