Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. prašymą dėl bylos peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

3. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. vasario 5 d. gautas nuteistojo R. J. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo teisiniai argumentai ir išvados

Prašymas atmetamas.

5. Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistasis pareiškė nušalinimą prokurorui Egidijui Motiejūnui. Nušalinimo pagrindai yra nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, nuteistojo nušalinimo prokurorui motyvai neatitinka nė vieno iš BPK 58 straipsnyje nurodytų pagrindų. Kaip matyti iš nuteistojo prašymo, nušalinimas prokurorui grindžiamas abstrakčiomis frazėmis, nurodant daugkartinius teiginius, kad prokuroras sieks paveikti teismą ir įtikinti, kad jam nebūtų sušvelninta bausmė, stengsis pažeminti nuteistąjį, sukelti jam moralines kančias, psichologinę įtampą. Visgi iš tokių teiginių nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškia ar gali pasireikšti prokuroro šališkumas. Iš prašymo galima įžvelgti tik tai, kad, nuteistojo vertinimu, prokuroras, prašydamas skirti kardomąją priemonę – suėmimą, nepagrįstai nurodė, kad būdamas laisvėje nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, be to, proceso metu sąmoningai nurodė neteisingą jo sulaikymo datą, taip paskleisdamas melagingą informaciją. Akivaizdu, kad tokie argumentai niekaip nepagrindžia prokuroro šališkumo. Kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam buvo paskirta ne prokuroro, o teismų sprendimais (iš pradžių ikiteisminio tyrimo teisėjos, vėliau bylą nagrinėjančio apygardos teismo), kuriuose, be kita ko, buvo konstatuota, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Toks kardomosios priemonės – suėmimo pagrindo pagrįstumas patvirtintas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartyje. Aplinkybė dėl klaidingai nurodyto laikino sulaikymo laiko taip pat niekuo nesietina su galimu prokuroro šališkumu, juo labiau, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. J. ir buvo sulaikytas 2023 m. balandžio 5 d., 08.50 val. Kaip aiškiai nepagrįsti atmestini nuteistojo teiginiai dėl prokuroro siekio paveikti teismą, įtikinant, kad nuteistajam nebūtų taikomi baudžiamojo įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2025 m. vasario 1 d. Tokie teiginiai yra deklaratyvūs, nulemti subjektyvių nuteistojo įsitikinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad informuotas apie teikimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka prokuroras šiuo atveju nė nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą. Taigi, atsižvelgiant į visus anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareikštas prašymas nušalinti prokurorą neatitinka BPK 58 straipsnio 1 dalyje numatytų nušalinimo pagrindų, todėl netenkintinas.

6. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Be to, baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

7. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

8. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl kito žmogaus nužudymo. Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 129 straipsnio 1 dalis numatė vienintelę bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų.

9. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas ir BK 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas. Šiais įstatymais nebuvo pakeista nei BK 129 straipsnio 1 dalis, nei BK bendrosios dalies nuostatos, kiek jos yra reikšmingos labai sunkų nusikaltimą padariusio R. J. teisinės padėties palengvinimo kontekste. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą dėl bausmės švelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo.

10. Nuteistasis prašymą peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam skirtą bausmę motyvuoja ir tuo, kad buvo išprovokuotas įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesio, veiką padarė ne iš savanaudiškų paskatų, iki suėmimo paskyrimo turėjo darbą. Be to, prašyme keliamas klausimas ir dėl jo padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Tokios nuteistojo prašyme nurodomos aplinkybės buvo nustatinėjamos bylą nagrinėjant iš esmės ir jos yra įvertintos teismo priimtame nuosprendyje. Dabartinėje stadijoje teismas iš naujo nenustatinėja ir nepakeičia jau nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, veikos kvalifikavimo, o nuteistojo prašymą nagrinėja tik įsigaliojusių BK pakeitimų kontekste pagal byloje jau nustatytas aplinkybes. Kaip minėta, nustačius, kad naujai įsigaliojusi BK redakcija nešvelnina nuteistojo teisinės padėties, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo R. J. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.