- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1974-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14876-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- B. K., A. K., P. K.
- Kategorijos
- 82.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10064-924/2013 pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K., suinteresuoti asmenys B. K., A. K., P. K., išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu pripažino P. K. neveiksniu. Tą pačią dieną teismo nutartimi pradėta byla dėl globos jam nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo (b. l. 19-20, 21).
Neveiksnaus P. K. globėju ir turto administratoriumi prašo bei sutinka būti jo dukra V. Š. ir sutuoktinė V. K. (b. l. 29, 32-33, 37-38, 56).
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Š. prašė skirti jos neveiksniam tėvui globą, o ją paskirti globėja ir turo administratore. Nurodė, kad ji kartu su motina ir tėčiu gyvena nuo 15 metų, visą laiką rūpinosi savo tėvais, tame tarpe ir tėčiu. 2011 m. tėčiui įkando erkė ir jis susirgo. Iki tol jo sveikatos būklė buvo normali. Dabar jis guli lovoje, nieko nepažįsta, negali pasakyti savo nuomonės. Kiekvieną rytą tėtį reikia nuprausti, pakeisti sauskelnes, atsivėrė pragulos, reikia prižiūrėti, gydyti, vartyti. Ji visą laiką rūpinosi tėčio sveikata, gydymu, iš banko paimdavo tiek mamos, tiek tėčio pinigus, pirko maistą. Mama tik padarydavo valgyti ir tėtį pamaitindavo. Tėčiu rūpinosi iki tol, kol broliai sužinojo apie bylą dėl globos. Dabar tėčiu rūpinasi broliai, brolienė ir mama. Balandžio pabaigoje, kai po neveiksnumo nustatymo mama gavo dokumentus, pareiškėja nustojo prižiūrėti tėtį. Per tuos du mėnesius tėčio sveikata nepablogėjo, jo būklė stabili. Apie užvestą neveiksnumo bylą neinformavo mamos ir brolių, nes mama sakė, kad sutiks, kad ji globotų, broliai atsisakė prižiūrėti tėtį. Šiuo metu gyvena ten pat, turi sodybą, tačiau ten negyvena. Kartu su ja gyvena sūnus ir buvęs sutuoktinis. Tik globėja būti nesutiktų, sutiktų būti tik globėja ir turto administratore. Jei būtų tik globėja, turėtų kiekvieną kartą prašyti pinigų. Kadangi ji nedirba, turi galimybes globoti. Mama tėčiu rūpinasi pagal savo galimybes, nei nešioti, nei kilnoti jo negali. Kai buvo išvažiavusi į Norvegiją, tėčiu rūpinosi mama. Dabar jos nesirūpinimo tėčiu priežastis yra konfliktai su mama ir broliais. Mama pati nenusiima pinigų nuo banko kortelės, nes nemoka, visa tai anksčiau padarydavo ji.
Suinteresuotas asmuo V. K. neprieštaravo, kad jos sutuoktiniui P. K. būtų nustatyta globa, tačiau globėja ir turto administratore prašė paskirti ją. Nurodė, kad prižiūrėjo sutuoktinį iki šiol, todėl nori jį prižiūrėti, globoti ir toliau. Mano, kad ji gali pasirūpinti sutuoktiniu. Nuo ligos pradžios ji sutuoktiniui ruošia maistą, maitina su šaukšteliu, prausia, kai reikia pasisodina, apverčia, pakeičia sauskelnes, nuskuta barzdą. Jai šiuo metu padeda sūnūs A. ir B.. Dukra V. jau du mėnesius visiškai nepadeda slaugyti ligonio, nes pyksta dėl prasidėjusių teisminių ginčų, iki tol padėdavo. Dukra gyvena tame pačiame name, yra tik atskiras įėjimas. Mano, kad dukra nenori globoti tėčio, nes ji jau du mėnesius neina pas tėvą. Namo išlaikymo mokesčius sumokėdavo dukra savo pinigais. Šiuo metu pinigus tvarko ji pati, sūnus nuima pinigus nuo kortelės ir atiduoda jai, anksčiau paimdavo dukra. Taip pat sūnūs padeda tvarkyti turtą. Kadangi P. K. yra jos sutuoktinis, jie jau susituokę apie 62 metus, jaučia pareigą prižiūrėti jį. Sūnus B. ateina kiekvieną dieną, A. – rečiau. Taip pat nurodė, kad ji pati nusiperka ir vaistus, o į institucijas ir bankus nereikia eiti, nes neturi jokių reikalų, tačiau jeigu vėliau reiks - padės sūnūs. Namas, kuriame gyvena, yra bendras su sutuoktiniu, t. y. P. K., todėl tiek namu, tiek visu ūkiu gali pasirūpinti pati.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė P. K., gim. (duomenys neskelbtini), globą, ir jo globėja bei turto administratore paskyrė V. K..
Teismas nustatė, kad V. Š. ir V. K. sveikatos būklė leidžia joms būti globėjomis (b. l. 30, 36). Duomenų apie jų administracines nuobaudas ir teistumus nėra (b. l. 25-26, 107-108). VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis P. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (b. l. 61-66), be to gauna senatvės pensiją, slaugos išmoką (b. l. 27). Įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas neveiksniu pripažinto P. K. globėja ir turto administratore skyrė jo sutuoktinę V. K.. Teismas nustatė, kad P. K. su V. K. susituokė 1951 metais (b. l. 38), visą laiką jie gyveno kartu. Nurodė, kad V. K. nuo pat ligos pradžios (2011 metų) rūpinasi sutuoktiniu, tą pripažino tiek pareiškėja V. Š., tiek kiti suinteresuoti asmenys, t. y. B. K. ir A. K.. Teismas taip pat nurodė, kad savo tėvu nuolat rūpinosi ir pareiškėja V. Š., kuri gyvena tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Tačiau tarp pareiškėjos, jos mamos ir brolių nuo 2013 m. balandžio mėnesio pabaigos kilus konfliktui dėl globėjo ir turto administratoriaus asmenybės, pareiškėja savo tėvo neprižiūri, teigdama, kad dėl kilusios psichinės įtampos to daryti nebegalinti. Nors pareiškėja jau apie du mėnesius visiškai nesirūpina tėvu, prieš tai taip pat buvo keletą savaičių išvykusi į užsienį, tačiau byloje nėra duomenų, jog V. K. netinkamai rūpintųsi savo sutuoktiniu ar netinkamai vykdytų kokias nors kitas savo kaip sutuoktinės pareigas. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra jokių duomenų, kad pretendentė globoti tėvą V. Š. ketintų tėvą išsivežti iš jo ir jo sutuoktinės gyvenamosios vietos, tačiau neatmetama galimybė, kad esant tarp motinos ir dukros bei jos brolių nesutarimams, tai gali atsitikti ateityje. Be to, teismo vertinimu, būtų neprotinga paskirti V. Š. tėvo globėja, kai toje pačioje vietoje gyvenanti jos motina, neveiksnaus asmens sutuoktinė, pati galinti pasirūpinti sutuoktiniu, nepritaria dukros kandidatūrai būti globėja. Akivaizdu, kad šeimoje toliau vyktų konfliktai, kurie gali pakenkti globojamo asmens interesams. Be to, nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso neveiksniam pripažintam ir globos reikalingam P. K. ir jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl bendro turto administravimas, esant konfliktiniams abiejų pretendenčių santykiams, būtų problematiškas. Aplinkybė, kad anksčiau minėto turto išlaikymu, t. y. mokesčių mokėjimu, grynųjų pinigų paėmimo iš banko reikalais rūpindavosi V. Š., kuri ir gyvena tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, bei esant tarp šalių tokiam susitarimui (kadangi ji ten gyvena, rūpinasi turto išlaikymu), teismo vertinimu, neduoda pagrindo abejoti jos, kaip turto administratorės, tinkamumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti P. K. globą, jo globėja ir turto administratore paskiriant pareiškėją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nesivadovavo pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais bei nepateikė šių įrodymo analizės. Be to, paskirdamas neveiksnaus asmens globėja V. K., neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįsitikino, kad globėjos asmuo, jos fizinės, socialinės savybės atitinka globojamojo interesus. Teismas, skirtingai nei teismo posėdžio metu nurodė liudytojai K. P. ir E. G., interpretavo nurodytų liudytojų parodymus bei padarė klaidingą išvadą, kad V. K. pajėgi pasirūpinti savimi ir savo sutuoktiniu. Teismas, vertindamas tik suinteresuotų asmenų liudytojų K. P. ir E. G. parodymus, ir nepasisakydamas dėl R. A. ir O. Ž., V. Š. parodymų, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.). Aplinkybę, kad V. K. nepajėgi administruoti savo vyro turto bei globoti jo, patvirtinto ir 2013 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė, kuri prašė V. Š. paskirti tėvo globėja ir turto administratore. Vien faktas, kad V. K. yra neveiksnaus asmens sutuoktinė, dar nėra pagrindas ja paskirti globėja bei turto administratore. Sutuoktinei V. K. ir toliau išlieka galimybė nepažeidžiant sutuoktinio interesų nevaržomai su juo bendrauti ir realizuoti šeimyninius ryšius.
2. Teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad V. Š., dar nebūdama tėvo globėja buvo išvykusi savaitei pas vyrą į užsienį, todėl yra netinkama kandidatė į globėjas ir turto administratores, prasilenkia su byloje surinkta medžiaga, bei teisės teorija, kur pasakyta, kad įstatymas nenustato globėjo pareigos gyventi kartu su globotiniu, ši išimtis daroma tik nepilnamečiams asmenims.
3. Teismas, spręsdamas dėl atitinkamos kandidatūros paskyrimo globėju ir turto administratoriumi neturėjo apsiriboti prielaida, kad tarp V. K. ir jos sutuoktinio P. K. buvo susiklostę artimi ryšiai. Būtent konfliktiškas poros santuokinis gyvenimas patvirtina, kad teismas skirdamas sutuoktinę globėja ir turto administratore neįvertino, kad tarp šalių nebuvo susiklostę artimi ryšiai, kad V. K. ir P. K. santuokoje konfliktavo.
4. Teismas neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kurie patvirtina, kad būtent visą P. K. ligos laikotarpį, beveik du metus, jį globojo ir prižiūrėjo, administravo jo turtą V. Š.. Pareiškėja yra veiksni, neturi žalingų įpročių, nebausta administracine tvarka. Ji nuo 1971 metų, nuolatos gyveno kartu su tėvais šeimos name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ir yra slaugomas P. K.. Dėl tėvų amžiaus bei sveikatos problemų, pareiškėja nepertraukiamai prižiūrėjo savo tėvus, rūpinosi jų sveikata. Visą tėvo ligos laikotarpį iki bylos nagrinėjimo teisme dienos, ligoniu ir jo turtu rūpinosi pareiškėja, ji administravo jam priklausantį turtą, mokėjo mokesčius, sudarinėjo tiesioginio debeto sutartis, iš banko išgrynindavo tėvo ir mamos pensijas bei tėvo socialines pašalpas, gaunamas už slaugą, pirko maistą, rūpinosi medikamentais, kūreno ir išlaikė namą. Faktinės aplinkybės, kad V. K. savo galimybių ribose prisideda prie ligonio priežiūros, ar momentinis pareiškėjos brolių atvykimas į tėvo namus, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme, dar nesudaro esminės reikšmės vertinant įrodymus dėl galimybės tinkamai ir visapusiškai slaugyti ligonį, prižiūrėti ir tenkinti ligonio fizinius poreikius. Apeliantės nuomone, dėl V. K. amžiaus, sveikatos problemų, socialinių įgūdžių, jai galimybės savarankiškai tinkamai įgyvendinti neveiksnaus asmens turto administravimo funkcijas bus apsunkintos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių procesinės teisės normų bei materialinės teisės normų. Apeliantė pateikia savo subjektyvų liudytojų parodymų vertinimą, kuris neatitinka tikrovės. Nors apeliantės deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su V. K. ir jos vyro deklaruota gyvenamąja vieta, tačiau jų namuose ji būna retai, t. y. dažnai vyksta pas savo sutuoktinį į Norvegiją, be to ji pastoviai būna savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nuo 2013-04-29 iki šios dienos apeliantė į V. K. ir jos sutuoktinio namus nebuvo grįžusi. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad apeliantė jau daugiau kaip du mėnesius visiškai neprižiūri savo tėvo, o to priežastis, kaip nurodė pati apeliantė, – konfliktas su mama ir broliais. Todėl tikėtina, kad paskyrus pareiškėją globėja ir ateityje įvykus jos ir trečiųjų asmenų konfliktui, ji vėl gali nustoti prižiūrėti savo tėvą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad su savo sutuoktiniu P. K. kartu gyvena virš 60 metų, susilaukė trijų vaikų. Per šį laikotarpį jokių konfliktų tarp jos ir vyro nebuvo. Tiek iki vyro ligos, tiek po jo ligos, ji yra pajėgi pasirūpinti gyvenamuoju namu. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji nuo tėvo ligos administravo jo turtą, neatitinka tikrovės. Tam tikrų mokesčių sumokėjimas V. K. prašymu ir jos duotomis lėšomis, negali būti vertinamas, kaip turto administravimas. Nors nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas P. K. vardu, tačiau jis yra įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl netgi ir paskyrus pareiškėją turto administratore, toks teismo sprendimas negalėtų būti realiai įgyvendintas. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad iki sutuoktinio ligos, jie gyveno kartu ir rūpinosi buitimi bei vienas kito poreikių tenkinimu. Nuo 2011-08-10 ji sutuoktinį slaugo ir globoja. Nors ir yra 84 metų amžiaus, tačiau yra puikios psichinės sveikatos ir pajėgi prižiūrėti gulintį patale savo sutuoktinį. Per paskutinius du mėnesius, kai ji viena prižiūri savo vyrą, žymiai pagerėjo jo sveikata - pradėjo kalbėti, bando keltis iš lovos ir pan.
Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priimti teismo nuožiūra.
Daugiau atsiliepimų atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo teismo sprendimu pripažintam neveiksniam asmeniui. Tokių bylų nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXX skyrius, o konkrečiai imant šio skyriaus trečiasis skirsnis. Pareiškėja atskiruoju skundu iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 491 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos reikalingo asmens teisės, nes neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, taip pat netinkamai taikė CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius tam tikrus reikalavimus globėjui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų reikalavimų. CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Tai neabejotinai reiškia, kad teismas šiuo atveju turi būti aktyvus, siekdamas, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tai įtvirtina ir CPK 443 straipsnio, numatančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 8 dalis, kurioje numatyta, kad nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas išsiaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir nepažeidė jokių procesinės teisės normų, konkrečiai numatytų CPK 506-507 straipsniuose, reikalavimų, taip pat CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimų. CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. CK 3.238 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens globa apima ir jo turtą. Taigi, globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 str., 2.10 str. 2 d.). Pareiškėja atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, taip pat į Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus išvadą, kuria buvo siūloma ją skirti P. K. globėja ir turto administratore. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. pateikti globėjo kandidatūrą (CPK 506 str. 2 d. 2 p.). Tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl atitinkamo kandidato paskyrimo globėju, neturi apsiriboti vien tik šia išvada, ji yra rekomendacinio pobūdžio ir vertintina, kaip ir kiti byloje surinkti įrodymai (CPK 177, 185 str.), o pirmosios instancijos teismo išvada P. K. globėja skirti jo sutuoktinę V. K., sutuoktiniams santuokoje esant daugiau kaip 60 metų, yra pagrįsta kitais byloje surinktais ir nustatyta tvarka ištirtais įrodymais. Be to pažymėtina, kad institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius teismo sprendimu padarytos išvados iš esmės neginčijo, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ginčo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, kas patvirtina, kad prieštaravimo šios institucijos pozicijai iš esmės nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl globėjo P. K. paskyrimo, pagrįstai neapsiribojo vien pretendenčių į globėjas asmeninių savybių palyginimu, bet, įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, prioritetą suteikė šeimos ir privataus gyvenimo apsaugai. Nors įstatymas nedraudžia nustatyti globą susituokusiam asmeniui ir skirti globėju ne sutuoktinį, vadinasi tam tikru būdu globėjui įsiterpti į sutuoktinių santykius, tačiau, kaip pagrįstai sprendė teismas, šiuo atveju turėtų būti ginamos ne tik neveiksnaus asmens teisės, kylančios artimu šeimos santykiu pagrindžiamo ryšio, kadangi fizinis asmuo, net ir praradęs veiksnumą, visais atvejais išlieka fundamentalių žmogaus teisių subjektu, bet tuo pačiu neturėtų būti paneigtas ir neveiksnaus asmens sutuoktinės teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimas. Dėl ilgo bendro gyvenimo tarp sutuoktinių susiklosto prieraišumo, saugumo ir geros savijautos būnant greta vienas kito jausmai. Jie yra vertingi kiekvienam jų. Jeigu asmenys tokius santykius ir savo jausmus, būsenas ar savijautas sugeba vertinti ir perteikti, pageidauja tokio pobūdžio ryšių, tai į jų nuomonę ir vertinimą teismas turi atsižvelgti ir laikyti vienu kriterijų, sprendžiant dėl asmens globėjo parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2012).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtinybės išskirti globos ir turto administravimo taip pat nebuvo, kadangi globos ir turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą. Be to, kaip jau anksčiau buvo minėta, šeimoje yra konfliktinė situacija ir toks globos ir turto administravimo teisių ir pareigų padalijimas visiškai neužtikrins neveiksniojo asmens interesų ir poreikių tenkinimo, sąlygoja dar didesnius ginčus, dėl kurių asmens, kuriam steigiama globa ir turto administravimas, teisių bei interesų įgyvendinimą tik apsunkins. Be to pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantė tik globėja būti nesutiko, sutiko būti ir globėja, ir turto administratore.
Pareiškėja atskiruoju skundu taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su globėjos paskirtos V. K. fizinėmis galimybėmis įgyvendinti globėjo ir turto administratoriaus funkcijas, kadangi V. K. tokių galimybių neturi dėl savo garbaus amžiaus bei sveikatos būklės. Tačiau teismas nustatė, kad V. K. galimybės dėl jos sveikatos būklės vykdyti kito asmens globą yra patvirtintos gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu (forma Nr. 046/a, b. l. 36), kuris turi didesnę įrodomąją reikšmę ir kurio duomenys nėra paneigti kitais rašytiniais įrodymais, o liudytojų parodymais jų paneigti negalima (CPK 199 str. 2 d.). Pažyma yra išduota gydytojų komisijos, ji atitinka CPK 506 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl abejoti ją išdavusių asmenų kompetencija ir jos pagrįstumu nėra jokio pagrindo.
Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų R. A., O. Ž., V. Š. parodymus, jog tik V. Š. yra tinkama globėja, o ne V. K.. Tačiau R. A. ir O. Ž. yra V. Š. draugės, V. Š. – buvęs sutuoktinis. Taigi, visi paminėti liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, objektyviai vertinant vienas ar kitas aplinkybes gali žinoti tik iš pačios V. Š. pasakojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs bylos aplinkybes, ir nustatęs, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. negalėtų pasirūpinti pati savimi, savo sutuoktiniu bei savo ir sutuoktinio turto administravimu, pagrįstai P. K. globėja ir turto administratore paskyrė jo sutuoktinę V. K.. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad mama kartais kviečiasi pagalbos sūnus, taip pat nėra pagrindas V. Š. paskirti P. K. globėja ir turto administratore.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog P. K. globėja buvo paskirta V. K., tai neužkerta galimybės pareiškėjai V. Š. pagelbėti savo motinai V. K. rūpinantis globotiniu. Šis sprendimas taip pat neužkerta galimybės nustačius, kad V. K. dėl savo garbaus amžiaus, sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali tinkamai pasirūpinti P. K., inicijuoti globėjo atleidimo nuo pareigų klausimą (CK 3.246 str.). Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str. 1 d.). Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (Konstitucijos 38 str. 7 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimus, tinkamai įvertino svarbias bylai aplinkybes ir teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą sumokėjo 800 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.15 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens prašomas užmokesčio dydis mažintinas ir jai už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės priteistina 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.