Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Atskiruoju skundu A. P. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024-02-13 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-385/2024. Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas yra šališkas, nes dar 2018 m. buvo sąžiningai buvo nusišalinęs nuo jo skundo nagrinėjimo, todėl A. P. nurodo, kad reiškia nušalinimą šiam teisėjui, priėmusiam, A. P. teigimu: „2013 m. vasario 13 d. neteisėtas nutartis, ginančias ir taip jo paties neteisėtą nutarimą su taip pat neteisėtomis nutartimis.“

2.1. Be to, A. P. nurodo, kad: „ABTĮ 69 straipsnio 1 dalis numato, jog bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingu pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą. Iš paminėtos nuostatos matyti, jog administracinių bylų sujungimo pagrindas siejamas ne su pareiškėjo tapatumu skirtinguose administraciniuose ginčuose, t. y. to paties pareiškėjo pateiktais keliais skundais, bet su ginčo objekto tapatumu keliose bylose. Ir nors pačioje įstatymo nuostatoje tiesiogiai neįtvirtintas bylų sujungimo tikslas, tai kyla iš paties instituto prigimties bei bendrųjų proceso principų, t. y. užtikrinti proceso efektyvumą (2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-668/2010).“ Taigi administracinės bylos gali būti sujungtos, kai: 1) skirtingose bylose yra tas pats ginčo objektas, t. y. skundžiamas tas pats aktas ar veiksmas (neveikimas), prašoma patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą; 2) bylos iškeltos tame pačiame teisme ir nė viena jų neišnagrinėta; 3) sujungimas naudingas proceso efektyvumo principo požiūriu. Pavyzdžiui, vyriausiajame administraciniame teisme į vieną bylą Nr. A444-1433/2011 buvo sujungtos net penkios administracinės bylos, kuriose buvo sprendžiamas to paties atsakovo – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos – priimto nutarimo teisėtumas, siekiant proceso operatyvumo ir nuoseklios teismų praktikos formavimo.

2.2. Skunde pažymima, jog ABTĮ nedraudžia sujungti ir vieno to paties pareiškėjo pradėtas skirtingas bylas, kuriose reiškiami reikalavimai susiję. Visus reikalavimus reikšti vienu metu nėra būtina, be to, gali susidaryti tokia situacija, kad vieniems reikalavimams pagrįsti pakaks duomenų, o dėl kitų reikės rinkti papildomą medžiagą, todėl dėl skirtingų reikalavimų galima kreiptis į teismą skirtingu laiku tam, kad nebūtų praleistas terminas kreiptis į teismą dėl tų reikalavimų, kuriems pagrįsti pakanka duomenų (2008-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-471/2008). Teisė inicijuoti bylų sujungimą ir išskyrimą priklauso tiek proceso dalyviams, tiek teismui, kuris paminėtus klausimus išsprendžia neskundžiamomis nutartimis (2009-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-313/2009). Idealiausia būtų, jei šie klausimai būtų išspręsti dar pasiruošimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, o ne kai bylos nagrinėjimas jau yra pasistūmėjęs. A. P. nurodo: „Bylų apjungimą, kaip proceso dalyvis, kaltinamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimais susijusių administracinių nusižengimų mutatis mutandis padarymu, nuosekliai saugant ir prižiūrint tuos pačius Šilutės PK saugomus medžius Šilutėje, Lietuvininkų 31 (vienu atveju apvalant klausantis radijo, kitu atveju apkabinant apjuosiant, o trečiu kart instaliacijoje kreidelėmis etnografiniu mažlietuvių rūbu Mažosios Lietuvos metuose jos sostinėje jau ir aprėdant), inicijavau jau teikdamas skundą dėl nutarimų, paskui šiuos nutarimus dar pasiruošimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, ir kiekviename posėdyje tokį prašymą vis primenant. Deja, nors viename iš teismo posėdžių prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, pavyko išsakyti argumentus, pagrindžiant juos citata iš nutarimo mutatis mutandis analogiškoje (nuosekliai tęstinės veiklos, pristatytos 3 bylomis sujungimo į vieną) to paties TAT Šilutės rūmuose nagrinėtoje byloje, teisėjas jų tarsi negirdėjo, o ir posėdžio pažymoje aiškių argumentų (ne iš garso įrašo) nerasta atspindėtų. To pasėkoje, dėl vargiai apčiuopimo garsinio su vizualiniu kraštovaizdžio teršimo, <...> išpūtus aibę kitų, nuo LRT Klasikos klausymosi iki viešos tvarkos viešoje vietoje pažeidimo, apipaišant kreidelėmis liepos liemenį ir tuo pačiu, tuo būdu išterliojant, gavos vos 3 labai įspūdingi mutantai <...>.“