Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-07-01 · Civilinė byla Nr. e2S-608-883/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
e2S-608-883/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02459-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
Z. J. J.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Šiauliai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-608-883/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02459-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. J. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Šiauliai“ dėl savininko teisių gynimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Gigabitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Visi atsakymai“, uždaroji akcinė bendrovė „Jautros vaistinė“, G. Z. individuali įmonė „Kebabinė“, N. T., L. V., G. V., P. K., L. T., R. J., A. J., V. G., A. U., A. P. R., K. M. B., G. L., E. B.-O., T. U., G. Š., V. Š., D. E., L. K., A. Ž., R. J., Ž. I., M. Š., R. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Z. J. J. pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano būstas Šiauliai“ dėl savininko teisių gynimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių energija“, UAB „Gigabitas“, UAB „Visi atsakymai“, UAB „Jautros vaistinė“, G. Z. individuali įmonė (toliau – IĮ) „Kebabinė“, N. T., L. V., G. V., P. K., L. T., R. J., A. J., V. G., A. U., A. P. R., K. M. B., G. L., E. B.-O., T. U., G. Š., V. Š., D. E., L. K., A. Ž., R. J., Ž. I., M. Š., R. Š..

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Šiaulių apylinkės teisme 2020 m. gegužės 28 d. gautas patikslintas ieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovo Z. J. J. ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Šiauliai“ dėl savininko teisių gynimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.

5. Teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu patikslintu ieškiniu ir jo priedais, nustatė, jog ieškovas pašalino dalį teismo nustatytų ieškinio trūkumų, tačiau kitos dalies teismo nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino ar pašalino netinkamai.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai nepagrindė teisės reikšti ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Šiauliai“.

7. Įvertinęs ieškovo pateiktus papildomus dokumentus teismas sprendė, jog duomenų, kurie pagrįstų, kad UAB „Mano būstas Šiauliai“ yra ieškovo patikslintame ieškinyje aptarto materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį, byloje nepateikta. Teismas akcentavo, jog patikslintu ieškiniu nustatyto trūkumo – patikslinti ieškinio dalyko dalį dėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo arba pateikti įrodymus, pagrindžiančius faktines aplinkybes, jog ieškinio tenkinimo atveju UAB „Mano būstas Šiauliai“ turėtų pareigą įvykdyti ieškovo reikalavimus – ieškovas nepašalino.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovas nesumokėjo už ieškinį įstatymo numatyto žyminio mokesčio arba nepateikė teismui motyvuoto ir šiuos motyvus įrodančiais dokumentais pagrįsto prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat nepašalino dalies 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi jam nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė teismui ieškinio, jo priedų egzempliorių, skirtų tretiesiems asmenims įteikti; nenurodė informacijos apie procesinių dokumentų įteikimo būdą, nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas Z. J. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. teismas selektyviai ir iš anksto vertindamas tik kai kuriuos raštų aspektus, ištraukas, o ne jų visumą, bendrą turinį, reiškia išankstinę nuomonę dėl kai kurių rašytinių įrodymų, vertina jų pakankamumą ir teikia išvadą, kad šių įrodymų nepakanka;

10.2. priimdamas nutartį teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalimi, o teismo nurodyti įrodymų pakankamumo trūkumai gali būti išspręsti ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, pasisakant dėl jų parengiamajame posėdyje ir panašiai;

10.3. šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai įvertino pareikšto ieškinio teisėtumą ir materialinį pagrįstumą, ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, išnagrinėjo ieškinį iš esmės, nors ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio faktinį pagrindą užtenka tik nurodyti;

10.4. teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, neįvertino aplinkybių, kad ieškovas yra pensininkas, silpnos sveikatos, todėl žyminio mokesčio sumokėjimas iš karto būtų nepakeliama našta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

15. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo patikslintą ieškinį su priedais, nustatė, kad ieškovas pašalino ne visus ieškinio trūkumus – ieškovas tinkamai nepagrindė teisės reikšti ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Šiauliai“, t. y. nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad UAB „Mano būstas Šiauliai“ yra ieškovo patikslintame ieškinyje aptarto materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį; ieškovas neaptikslino ieškinio dalyko dalies dėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo arba nepateikė įrodymų pagrindžiančių faktines aplinkybes, jog ieškinio tenkinimo atveju UAB „Mano būstas Šiauliai“ turėtų pareigą įvykdyti ieškovo reikalavimus; ieškovas nesumokėjo už ieškinį įstatymų numatyto žyminio mokesčio arba nepateikė teismui motyvuoto ir šiuos motyvus įrodančiais dokumentais pagrįsto prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo; ieškovas nepateikė teismui ieškinio, jo priedų egzempliorių, skirtų tretiesiems asmenims įteikti; nenurodė informacijos apie procesinių dokumentų įteikimo būdą, nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.

16. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, vienu iš esminių ieškinio trūkumų teismas laikė ieškovo pasirinktą netinkamą materialinio santykio dalyvį, kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje šią aplinkybę pripažino ieškinio trūkumu. Teismui teikiamo ieškinio turinys turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis). Kaip vienas iš reikalavimų ieškinio turiniui yra dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Tačiau, tik nagrinėjant bylą bus išsiaiškinta ir nustatyta, ar pagal ieškovo pareikštą reikalavimą yra atsakingas būtent ieškovo nurodytas atsakovas, ir ar ieškovas pasirinko tinkamą atsakovą, ieškinio priėmimo stadijoje tokios aplinkybės nesiaiškinamos ir nenustatomos (CPK 45 straipsnis). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pats pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą.

17. Įvertinus byloje esantį ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį bei jo paaiškinimus, konstatuoti, kad ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas) yra visiškai neaiškus, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo. Ieškovas Z. J. J. reiškia ieškinį dėl pažeistų jo nuosavybės (valdymo) teisių gynimo reikalaudamas: įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovui priklausančias patalpas, (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui nustatyta tvarka atlaisvintas ieškovui priklausančias patalpas; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 12 648,96 Eur pajamų, kurios galėjo būti gautos per visą užvaldymo laikotarpį, atlyginimą. Ieškinyje ieškovas nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, įrodo ieškovo teisių pažeidimą. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė papildomus įrodymus: nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, , įrodymus, jog atsakovė UAB „Mano būstas Šiauliai“ yra nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektus administruojanti įmonė, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog ieškovas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją; įtraukė trečiaisiais asmenimis teismo nurodytus asmenis; nurodė byloje dalyvaujančių asmenų asmens kodus, gimimo datas; pateikė nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, taip pat informaciją dėl bylos vedimo per advokatą. Pažymėtina, kad patikslintame ieškinyje ieškovas atsakove nurodė ir AB „Šiaulių energija“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šioje proceso stadijoje ieškinyje dėstomos aplinkybės nėra pakankamai išsamios, tačiau vien tai nėra pagrindas išvadai, kad teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Sutiktina su apelianto argumentais, kad ieškinio faktinis pagrindas gali būti sukonkretintas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 226 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi tam tikri ieškinio aplinkybių neaiškumai ar netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, o tokio ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

18. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Tokie atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti. Nutartyje, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teismas ieškovui jau buvo išaiškinęs, kad pareikštas prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo turi būti motyvuotas, prie šio prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tačiau ieškovas duomenų, leidžiančių teismui įsitikinti, kokia yra tikroji jo turtinė padėtis, su patikslintu ieškiniu nepateikė. Pasak apelianto, jo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra motyvuojamas byloje esančiu pensininko pažymėjimu ir medicininiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas žyminio mokesčio atidėjimą sieja ne su asmens sveikatos būkle, tačiau su jo turtine padėtimi (CPK 84 straipsnis). Todėl ieškovui nepateikus jokių kitų objektyvių įrodymų, iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti apie jo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas šio trūkumo nepašalino bei nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio už savo reikalavimus.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas taip pat nepašalino dalies 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi jam nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė teismui ieškinio, jo priedų egzempliorių, skirtų tretiesiems asmenims įteikti (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 113 straipsnis); nenurodė informacijos apie procesinių dokumentų įteikimo būdą, nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepašalino teismo teisingai identifikuotų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jo ieškinį, kaip ir numato tokiu atveju CPK, laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

21. Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę, pašalinęs procesinio dokumento trūkumus, pakartotinai pateikti teismui procesinį dokumentą, taip pat ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo ieškovo teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jis turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė