Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „S.“ patikslintą ieškinį atsakovui T. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės UAB „S.“ atstovė advokato padėjėja R. D. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė paaiškino, kad patenkinus atsakovo prašymą atleisti jį iš darbo, pagal darbo laiko apskaitos duomenis buvo apskaičiuotos jam mokėtinos sumos, iš viso 1 147,50 Eur, ir jos 2019 m. balandžio 4 d. jam buvo išmokėtos, pats atsakovas sutinka, kad jam sumos yra išmokėtos ir byloje ginčo nėra. Atstovė pažymėjo, kad atsakovas maišo du darbdavius, įstatymai nedraudžia dirbti pagal kelias darbo sutartis vienu metu, o Atstovė nurodė, kad neturi tachografo duomenų iš atsakovo vairuotojo kortelės, nes pats atsakovas nepateikė vairuotojo kortelės dėl duomenų nuskaitymo. Atstovė pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su darbo ginčo komisijos priimtu sprendimu ir manydamas, kad jam turi būti priteistos didesnės sumos, turi reikšti priešieškinį su savarankišku reikalavimu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas ir paskirtas teismo posėdis 2019 m. gruodžio 18 d. 10.00 val. 2019 m. gruodžio 9 d. gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki sausio mėn. pabaigos arba vasario mėn. pradžios, nes šiuo metu jis išvykęs dirbti į Olandiją, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. 2019 m. gruodžio 9 d. gautas ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes ieškovės atstovė dėl sveikatos būklės negali dalyvauti 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje, tačiau pateiktas tik paaiškinimas, kad ieškovės atstovei 2019 m. gruodžio 18 d. 8 val. yra paskirtas vizitas pas gydytoją. 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu nutarta bylos nagrinėjimo neatidėti ir nuspręsta išeiti priimti galutinio procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovas T. S. 2019 m. kovo 15 d. neterminuotos darbo sutarties pagrindu nuo 2019 m. kovo 18 d. dirbo pas ieškovę UAB „S.“ vairuotojo pareigose, jam buvo nustatytas 1,301 minimaliojo mėnesio atlyginimo darbo užmokestis (prieš mokesčius (bruto), mokamas dviem mokėjimais per mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, pervedant į nurodytą sąskaitą. Atsakovas ieškovei nurodė darbo užmokestį pervesti į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Saurusa“ direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymu atsakovas komandiruotas į Vokietiją laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 7 d. dėl krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais. UAB „S.“ direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu atsakovas atleistas iš darbo šalių susitarimu, pasiūlys darbuotojui. Ieškovė pagal 2019 m. kovo mėn. ir balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius apskaičiavo atsakovui mokėtinas sumas ir 2019 m. balandžio 4 d. per Luminor Bank AS dokumentu Nr. 46 atsakovui į jo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 147,50 Eur sumą: 361,03 Eur darbo užmokestį už kovo mėn. (dirbta 80 val.) bei 824,24 Eur kitas išmokas (dienpinigius), 137,54 Eur darbo užmokestį už balandžio mėn. (dirbta 32 val.) bei 35,74 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovas, nesutikdamas, kad ieškovė tinkamai atsiskaitė, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus VI-oji Darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. DGKS-3281 iš ieškovės atsakovui priteisė 173,28 Eur darbo užmokestį už 2019 m. balandžio mėn., 361,03 Eur galutinį atsiskaitymą už 2019 m. kovo mėn., kurį sudaro darbo užmokestis už šį mėnesį kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir 534,31 Eur netesybas (sumos su privalomais mokesčiais). Ieškovė, nesutikdama su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Byloje kilo ginčas, ar nutraukus darbo santykius ieškovė tinkamai atsiskaitė su atsakovu ir išmokėjo visą jam priklausantį darbo užmokestį ir kitas išmokas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417, 418 straipsniai).

Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas į ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui, pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015). Atsakovui pareiškus priešieškinį, teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ne tik ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, bet ir priešieškinio dalykas ir pagrindas.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalį darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Todėl, darbo ginčui persikėlus į teismą, bylos nagrinėjimo dalykas yra individualus darbo ginčas dėl teisės, kuris, išnagrinėtas privaloma išankstine nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, o ieškinio dalykas – reikalavimas tam tikru būdu išspręsti darbo ginčą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „S.“, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, pateikė ieškinį, kuriuo prašė išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ji yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovu T. S. nutrūkus darbo teisiniams santykiams. Kaip minėta, darbo ginčų komisijos sprendimu iš ieškovės atsakovui priteista 173,28 Eur darbo užmokestis už 2019 m. balandžio mėn., 361,03 Eur galutinis atsiskaitymas už 2019 m. kovo mėn., kurį sudaro darbo užmokestis už šį mėnesį kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir 534,31 Eur netesybos (sumos su privalomais mokesčiais). Darbo ginčų komisija atsakovo (darbo ginčų komisijoje išnagrinėtoje byloje ieškovo) reikalavimo priteisti dienpinigius, darbo užmokestį už dirbtus viršvalandžius, pinigines sumas už vykimo ir grįžimo iš darbo laiką netenkino. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar 173,28 Eur darbo užmokestis už 2019 m. balandžio mėn., ir 361,03 Eur galutinis atsiskaitymas už 2019 m. kovo mėn., kurį sudaro darbo užmokestis už šį mėnesį kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, buvo išmokėti atsakovui jį atleidžiant iš darbo, ar nebuvo išmokėti ir dėl to šios sumos pagrįstai išieškotos iš ieškovės, be to, priteisiant ir už pavėlavimą atsiskaityti priklausančias netesybas. Teismo posėdžio metu atsakovui, kuris kėlė klausimą dėl neteisingai apskaičiuoto darbo laiko ir dėl to neteisingai apskaičiuoto jam priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų, buvo išaiškinta teisė reikšti priešieškinį byloje arba kreiptis su atskiru ieškiniu. Atsakovas priešieškinio šioje byloje nepateikė.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 straipsnyje nustatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Atsakovui, nepareiškus savarankiškų reikalavimų priešieškiniu šioje civilinėje byloje, teismui nėra pagrindo viršyti ieškovės pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo bei spręsti dėl atsakovui apskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų priklausančių išmokų dydžio pagal atsakovo nurodytas aplinkybes. Todėl šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro aplinkybės, ar ieškovė atsakovui yra išmokėjusi darbo ginčų komisijos sprendime nurodytas sumas, kurios darbo ginčų komisijos buvo priteistos iš ieškovės. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad teismas nagrinėtų ginčą, kuris nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Dėl tinkamo atsiskaitymo su atleistu iš darbo darbuotoju

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

UAB „S.“ direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu atsakovas atleistas iš darbo šalių susitarimu, pasiūlys darbuotojui. Šiame įsakyme nurodyta, kad atsakovui turi būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei darbo užmokestis už dirbtą laiką. Dėk kitokių galutinio atsiskaitymo sąlygų šalys nesusitarė. Išrašai iš 2019 m. kovo mėn. ir balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtina, kad atsakovas kovo mėn. dirbo 10 dienų (80 val.), o balandžio mėn. dirbo 4 dienas (32 val.). Iš 2019 m. liepos 8 d. pažymos apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas matyti, kad už kovo mėn. priskaičiuota 361,03 Eur darbo užmokestis, 824,24 Eur dienpinigiai, t. y. iš viso 1 185,27 Eur, už balandžio mėn. priskaičiuota 137,54 Eur darbo užmokestis ir 35,74 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, t. y. iš viso 173,28 Eur. Iš viso atsakovui apskaičiuota 1 358,55 Eur suma, o atskaičius mokesčius nurodyta, kad išmokėta 1 147,50 Eur. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2019 m. balandžio 4 d. mokėjimo dokumentą Nr. 46, kuris patirtina, kad iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS atsakovui į jo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, pervesta 1 147,50 Eur suma. Su šia aplinkybe sutiko ir atsakovas, pateikdamas savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą.

Darbo ginčų komisija, nagrinėdama atsakovo skundą, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad atsakovo draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 31 d. sudarė 361,03 Eur, o laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. – 173,28 Eur. Ieškovė (darbo ginčų komisijoje išnagrinėtoje byloje atsakovė) pateikė sąskaitos išrašus apie į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, pervestas atitinkamai 150,00 Eur, 150,00 Eur , 300,00 Eur ir 1 145,00 Eur sumas, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad 2019 m. balandžio 4 d. atsakovui išmokėjo 1 147,50 Eur sumą. Todėl susidarė situacija, kad ieškovė buvo išmokėjusi visas atsakovui priklausančias sumas ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, tačiau ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka šios aplinkybės nebuvo patvirtintos jokiais įrodymais. Taigi pripažintina, kad ieškovė, kaip darbdavys, su iš darbo atleistu atsakovu, kaip darbuotoju, tinkamai atsiskaitė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis.

Pavėluoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kadangi ieškovė nepavėlavo išmokėti atsakovui priklausančių darbo užmokesčio ir kitų sumų, pagrindo taikyti teisines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnis 2 dalyje – priteisit netesybas – nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Papildomai atsakovui išaiškintina, kad jis turi teisę, nesutikdamas su darbo ginčo komisijos sprendimu, kuriuo jo reikalavimai priteisti dienpinigius, darbo užmokestį už dirbtus viršvalandžius, pinigines sumas už vykimo ir grįžimo iš darbo laiką nebuvo patenkinti, pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas atsakovo praleistas vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Be to, siekdamas, kad būtų išnagrinėtas jo darbo ginčas su darbdaviu UAB „T.“ dėl tinkamo atsiskaitymo, atsakovas taip pat gali kreiptis į darbo ginčų komisiją, jei to dar nėra padaręs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 24,00 Eur žyminį mokestį bei turėjo 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 750,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, turėdama įrodymus, patvirtinančius tinkamą atsiskaitymą su atsakovu, darbo ginčo komisijai kartu su atsiliepimu į atsakovo skundą šių įrodymų nepateikė, todėl iškilo būtinybė kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovė darbo ginčo komisijai kartu su atsiliepimu į atsakovo skundą pateikė mokėjimo dokumentus, kurie nebuvo susiję su atsiskaitymu su atsakovu, kaip ieškovės darbuotoju. Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl darbo ginčo komisijai nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą atsiskaitymą su atsakovu, nors, kaip minėta, šiuos įrodymus turėjo. Taigi ieškovė dėl savo neveikimo nagrinėjant darbo ginčą ikiteismine tvarka, sudarė tokią situaciją, kad jai iškilo būtinybė kreiptis su ieškiniu į teismą. Atsakovas aktyviai dalyvavo teismo procese, sutiko, kad ieškovės nurodoma suma jam buvo visiškai išmokėta, ir nors procese nurodė papildomas aplinkybes dėl darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio ir kitų išmokų apskaičiavimo, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau tai nelaikytina netinkamu procesinius elgesiu, tuo labiau, kad atsakovas neturi teisinio išsilavinimo. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtino bylinėjimo išlaidų paskirstymo principo (pralaimėjusi šalis moka) ir iš atsakovo ieškovei nepriteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Be to, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Ieškovė pateikė 2019 m. gruodžio 12 d. 250,00 Eur sumos sąskaitą už tiesines paslaugas Nr. SA-132 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, tačiau paskutinis teismo posėdis byloje vyko 2019 m. spalio 30 d., kai nuspręsta išeiti priimti galutinį teismo procesinį sprendimą, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas ir paskirtas teismo posėdis 2019 m. gruodžio 18 d. 10.00 val., į kurį ieškovės atstovė neatvyko. Duomenų, kokios konkrečiai teisinės paslaugos, nurodytos 2019 m. gruodžio 12 d. sąskaitoje už tiesines paslaugas Nr. SA-132, suteiktos šioje byloje, nėra. Todėl šios išlaidos negali būti laikomos būtinomis ir pagrįstomis.

Byloje susidarė 5,61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo vertinimu, teisinga šias išlaidas būtų priteisti lygiomis dalimis iš abiejų šalių, tačiau šias išlaidas padalinus abiems šalims, kiekvienai šaliai tenkanti dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Todėl šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270, 414 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovė UAB „S.“, kodas (-), tinkamai atsiskaitė su atsakovu T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 4 d. pasibaigus 2019 m. kovo 15 d. neterminuotos darbo sutarties pagrindu tarp šalių atsiradusiems darbo santykiams.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.