Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir skirtos bausmės:

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnį – terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia M. M. skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

M. M. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tenkintas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys. Priteista (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai ((duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš E. A. ir M. M. solidariai 3 478,89 Eur žalos atlyginimo

M. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš E. A. ir M. M. solidariai nukentėjusiajam M. A. 104,83 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas E. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.57 val. viešoje vietoje, netoli žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, rodydami aiškų žmogaus negerbimą, M. M. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam M. A. į veidą bei jam nukritus ir gulint ant šaligatvio, tyčia E. A. ir M. M. bendrais veiksmais veikdami kartu tarpusavyje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė kojomis nukentėjusiajam M. A. ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvo sritį, dėl to M. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip bendrais veiksmais E. A. ir M. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. A. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

8. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia M. M. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

9. Nors apeliantas kategoriškai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje įvykdymo neprisipažino teigdamas, kad nukentėjusiojo nespardė, o tik sudavė jam ranka vieną smūgį į galvos sritį, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog M. M. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam M. A. į veidą bei jam nukritus ir gulint ant šaligatvio, tyčia su E. A. bendrais veiksmais veikdami kartu tarpusavyje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė kojomis nukentėjusiajam M. A. ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvo sritį, dėl ko M. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo M. A. parodymai, kurie kartu su liudytojų Ž. S., S. R., A. R., policijos pareigūnų A. A., A. S., R. B. parodymais, specialisto L. U. paaiškinimais, 2020 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos A. A. tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 20), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 26–32), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 26–27), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 38–42), Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 116), kitų objektų apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 117-119), kitų objektų apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 123-128), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 147–148), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 154–155) tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Nuteistojo M. M. argumentai, jog nukentėjusiajam M. A. sudavė ranka tik vieną smūgį į galvos sritį ir jo gulinčio į pilvo sritį kojomis nespardė, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pripažintini nuteistojo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis M. A. pakankamai nuosekliai apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė, kad įvykio vietoje buvo kartu su draugais A. R., Ž. S., S. R.. Su A. R. nutarė nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Aikštelėje buvo E. A., M. M., J. S. ir dar vienas asmuo. M. M. pakvietė jį pasikalbėti. Jam priėjus, M. M. kumščiu sudavė smūgį jam į veidą. Tuomet traukėsi nuo M. M.. Kažkas iš nugaros sudavė jam smūgį į galvą, dėl ko jis prarado sąmonę. Kai atsigavo, buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Vėliau iš liudininkų pasakojimų žino, jog buvo spardomas, bet pats jis nematė, kas jį spardė. Sakė, jog spardė visi asmenys, kuriuos jis išvardijo. Šią aplinkybę jam nurodė A. R., Ž. S., S. R. Tokius pačius parodymus nukentėjusysis davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jų teisingumą patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 38 - 40; 41 - 42). Pažymėtina, jog nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, bei tai, kad M. A. buvo spardomas ir mušamas keturių – penkių vaikinų, tame tarpe ir M. M. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas A. R.. Liudytojas parodė, jog su M. A. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Prie dviejų automobilių stovėjo keturi ar penki asmenys. Vienas iš jų M. A. pakvietė pasikalbėti. M. A. nuėjo prie jų, o jis ėjo link parduotuvės. M. A. priėjus prie jų, vienas asmuo trenkė nukentėjusiajam į veidą. Šio smūgio pats nematė, po įvykio pasakojo M. A.. Tuomet M. A. pradėjo trauktis arčiau jo. Prie M. A. pribėgo keli asmenys, sudavė jam smūgius į galvą, dėl ko M. A. nugriuvo ant žemės. Bandė ginti M. A., tačiau M. M. jam sudavė smūgį į veidą ir liepė nesikišti ir grįžo atgal prie M. A.. Matė, kaip E. A. ir M. M. kojomis spardė ant žemės gulintį M. A.. Smūgiai buvo suduoti į pilvo, šono, nugaros sritis. Liudytojas A. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybes, taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 107–110, 111–112, 113–114, 129–137). Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta Ž. S. parodė, jog su S. R. liko sėdėti ant suoliuko, kuomet M. A. ir A. R. nuėjo į parduotuvę. Aikštelėje matė prie automobilių stovinčius apie aštuonis vaikinus. Išgirdo triukšmą, tuomet atsisuko į parduotuvės pusę ir pamatė, kad M. A. yra apsuptas keturių penkių jaunuolių, kurie rankomis ir kojomis suduoda jam smūgius. M. A. krenta ant žemės ir toliau yra spardomas. Smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas, taip pat į pilvą. Spardė daugiau nei du asmenys. Jai pradėjus šaukti, kad kvies policiją, asmenys pasišalino. Matė asmenį su tatuiruote ant kaklo, jį ikiteisminio tyrimo metu atpažino, kad tai E. A.. E. A. smūgius M. A. sudavė rankomis ir kojomis. M. A. mušė keturi ar penki asmenys, kiti asmenys stovėjo prie automobilių. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus, kur ji nurodė, jog A. R. su M. A. buvo apstoję 4-5 jaunuoliai, kurie pradėjo mušti M. A. ir kuris nuo suduotų smūgių parkrito ant žemės. Liudytoja patvirtino, jog smūgius rankomis ir kojomis sudavinėjo visi jaunuoliai (t. 1 b. l. 68–71, 72–74, 75–76, 77-84). Liudytoja S. R. patvirtino faktą, kad M. A., gulintį ant žemės, spardė keturi penki asmenys. Smūgių buvo daug. Matė, kaip A. R. buvo suduotas smūgis. Asmenų atpažinti negali. Aplinkiniams pradėjus šaukti, vaikinai sulipo į automobilius ir išvažiavo. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 94–95, 96–97, 98–104). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. A., liudytojų Ž. S., S. R., A. R. parodymais, kadangi šie asmenys nuosekliai ir aiškiai papasakojo įvykio aplinkybes, jog M. A. buvo spardomas daugiau nei dviejų asmenų ir, kad smūgius kojomis į pilvo sritį sudavė M. M. ir E. A.. Be to, nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus iš esmės patvirtina liudytojų policijos pareigūnų A. A. ir A. S. parodymai, liudytojos R. B. parodymai, kurie pagal iškvietimą iš karto atvyko į įvykio vietą, vaizdo įrašai, gauti iš policijos pareigūnų tarnybiniam naudojimui skirtų nešiojamųjų kamerų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 123-128), taip pat Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas apie tai, jog Ž. S. praneša apie suspardytą M. A. ir apie išvažiuojančius automobilius BMW ir Audi (t. 2, b. l. 117-119). Liudytoja teisme apklausta A. A. parodė, jog ji yra (duomenys neskelbtini) AVPK veiklos skyriaus tyrėja. Pagal iškvietimą apie sumuštą žmogų vyko prie „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio vietoje prie pavėsinės sėdėjo nukentėjęs asmuo, buvo dvi moterys ir vyras. Nukentėjęs nieko nekalbėjo. Kalbėjo moterys. Pasakojo, kad nukentėjusįjį sumušė jam einant iki „(duomenys neskelbtini)“. Aikštelėje iš dviejų automobilių buvo išlipę asmenys, sumušė ir pabėgo. Atvyko medikai, kurie apžiūrėjo nukentėjusįjį ir jį išvežė į ligoninę. Apie sumušimą pasakojo, kad du vaikinai ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, merginos sėdėjo toliau, pamatė, kad iš tų dviejų automobilių pribėgo daugiau nei keturi vaikinai, vaikinai sudavė smūgius, suspardė, įsėdo į automobilius ir išvažiavo t. 6, b. l. 91 – 92). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. S. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) apskrities VPK veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Pagal pranešimą dėl muštynių kartu su tyrėja A. A. vyko prie (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo du vaikinai ir dvi merginos. Vienas vaikinas sėdėjo pavėsinėje, buvo sužalotas, ant veido matėsi sužalojimo žymės. Merginos pasakojo, kad asmenys, kurie sumušė nukentėjusį, išvyko automobiliais BMW ir Audi. Apie tai informavo policijos komisariato budėtoją. Nukentėjusysis sakė, kad jį mušė suduodami smūgius rankomis ir kojomis. Pradėjo nustatinėti asmenis, kurie dalyvavo įvykyje. Atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo nukentėjusį ir nusprendė jį vežti į priėmimo skyrių (t. 6, b. l. 108 – 109). Liudytoja teisme apklausta R. B. parodė, jog ji yra skubios medicinos pagalbos specialistė. Prisimena, kad vyko pagal iškvietimą dėl sumušto žmogaus. Netoli pavėsinės rado sumuštą žmogų. Įvykio kortelėje pažymėjo, kad sumušta galva, jis dejavo. Buvo sąmoningas, atsakinėjo į klausimus. Sakė, kad buvo sumuštas ir suspardytas. Ant galvos matėsi paviršinė žaizda, lygtai nubrozdinimas. Buvo pristatytas į ligoninę (t. 6, b. l. 90 – 91). Nukentėjusiojo parodymus apie patirtą smurtą ir tai, kad jam įvykio dieną buvo sunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. A. poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl blužnies plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 147–148). Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, traumuojančiai jėgai pagrindinai veikiant pilvo kairę pusę. Mažai tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo gautis griūvant šonu, nugara arba pilvu ant lygiomis betoninėmis plytelėmis grįsto šaligatvio. Šie sužalojimai negalėjo būti padaryti spiriant koja į nugarą arba petį, tai pat suduodant smūgį į krūtinę. Didesnė tikimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant kojomis į pilvo kairę pusę. Į tai nurodo ir poodinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje. (t. 2, b. l. 154–155). Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas L. U. patvirtino specialisto išvadas bei paaiškino, kad padaryti sužalojimai - blužnies ir pasaito plyšimas bei pilvo sumušimas gali būti padaryti vieno poveikio pasėkoje. Tokią išvadą padarė, kadangi objektyviai buvo nustatyta tik viena išorinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje, o blužnis ir pasaito sužalojimai yra toje pačioje projekcijoje. Tačiau, jeigu į tą pačią vietą būtų padaryti keli poveikiai, tai šie sužalojimai gali atsirasti ir kelių poveikių pasėkoje. Tokių objektyvių duomenų specialistas neturėjo. Gali būti, jog ant pilvo jokios žymės nėra, tačiau blužnis yra trūkusi. Blužnies ir pasaito plyšimas vienodo sunkumo sužalojimai. Mažai tikėtina, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant į betonines grindis. Tokį sužalojimą galima padaryti tiek stovinčiam, tiek gulinčiam. Nustatytas sužalojimas yra pavojingas gyvybei, jeigu nebūtų atlikta operacija, galėjo baigtis mirtimi (t. 7, b. l. 7 – 8).

11. Nors nuteistasis M. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kaltę neigė, teigdamas, kad jis nesudavė smūgių M. A. į pilvo sritį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad šie apelianto deklaratyvūs teiginiai, kuriais jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojų Ž. S., S. R., A. R., policijos pareigūnų A. A., A. S., R. B. parodymai, specialisto L. U. paaiškinimai, specialisto išvados bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu jis nukentėjusiojo nespardė ir neabejotinai patvirtina, kad smurtas prieš nukentėjusįjį tyčia bendrais veiksmais su nuteistuoju E. A. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavus kojomis nukentėjusiajam M. A. ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvo sritį, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, t.y. M. A. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nors byloje surinktais įrodymais nėra galimybės konkrečiai nustatyti, dėl kurio kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam atsirado blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, tačiau įvertinus tai, jog konflikte su nukentėjusiuoju M. A. dalyvavo abu kaltinamieji bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tuo pačiu metu (laiko atžvilgiu), dėl kaltinamųjų M. M. ir E. A. panaudoto fizinio smurto buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų M. M. ir E. A. atliktų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių, todėl abu kaltinamieji M. M. ir E. A., kaip nusikalstamos veikos vykdytojai, šiuo atveju atsako pagal kilusius padarinius, t. y. už tai, kad bendrais veiksmais sunkiai sužalojo M. A. sveikatą.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tai, kad M. M. spardė nukentėjusįjį M. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepavirtino nei pats nukentėjusysis, nei kitas kaltinamasis E. A., nei šioje byloje apklausti visi liudytojai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog šioje byloje apklausti ir įvykį betarpiškai stebėję liudytojai J. S., M. V., Ž. S., S. R. ir A. R. taip pat nurodė, kad nematė, kas partrenkė nukentėjusįjį M. A. ant žemės ir kas konkrečiai jį spardė kojomis. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, būtent įvykį betarpiškai stebėję liudytojai Ž. S., S. R. ir A. R. patvirtino, jog nukentėjusįjį spardė ir M. M..

12.1. Pažymėtina, jog liudytojas A. R. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, jog M. A. gulintis buvo spardomas jam iš priekio stovinčių trijų asmenų. Vieno asmens pravardė „M.“, kitas asmuo buvo su tatuiruote ant kairės kaklo pusės, o trečiasis – šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo (t. 1, b. l. 129–137). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. R. parodė, kad „L.“ (M. A.) gulintį spardė trise į pilvą ir į šonus. Spardė M. M., E. A. ir dar vienas jam nežinomas jaunuolis. M. M. sudavė apie penkis smūgius M. A. į pilvą (t. 1, b. l. 126 – 127). 2020 m. spalio 25 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, jog pamatė, kaip M. A. eina link jo, o jį vejasi trys jaunuoliai. Pastebėjo, kad vienas jų jam matytas, vėliau nukentėjusysis jam pasakė, kad tai M. M. pravarde „M.“. Taip pat įsidėmėjo ir antrą jaunuolį, jis buvo su tatuiruote ant kaklo kairiosios pusės. Trečiojo jaunuolio pažinti negalėtų. Jie pribėgo prie nusisukusio „L.“ ir einančio link jo, o tada kažkuris vienas iš jų kumščiu sudavė „L.“ į pakaušį. Jis nuo smūgio nukrito ant žemės. Reaguodamas į situaciją liudytojas pribėgo prie draugo, norėjo padėti, tačiau M. M. pribėgęs prie jo, bandė suduoti smūgį ir liepė nesikišti. Jau nukritusį ant žemės M. A. jie ir toliau spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių jam buvo suduota, negali pasakyti, tikrai ne vienas ir ne du, jie spardė jį įnirtingai tol, kol nepradėjo rinktis pašaliniai žmonės (t. 1, b. l. 111 – 112). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Taip pat patvirtino, jog matė, kaip nukritusį M. A. spardė keturi penki asmenys, tame tarpe E. A. ir M. M.. Liudytojo teigimu, E. A. ir M. M. kojomis spardė nukentėjusįjį M. A.. Kuomet prie jo (A. R.) pribėgo M. M. ir sudavė smūgį, buvo maždaug trijų metrų atstumu nuo nukentėjusiojo. Po M. M. suduoto smūgio M. M. sugrįžo prie M. A. ir jį toliau kojomis spardė.

12.2. Priešingai nei teigia apeliantas, jog liudytojos Ž. S. ir S. R. nematė, kad nukentėjusįjį spardytų M. M., abi liudytojos patvirtino, jog M. A. buvo apsuptas keturių penkių jaunuolių ir jie visi kojomis rankomis spardė bei daužė nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teisme apklausta Ž. S. nurodė, jog pamatė kaip M. A. buvo apsuptas keturių penkių jaunuolių, visi jį kojomis rankomis spardė, daužė. M. A. visu ūgiu krito netekęs sąmonės ir toliau buvo spardomas bei daužomas. Smūgiai buvo suduoti ir į veidą, ir į galvą, ir į pilvą. Liudytoja Ž. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodė, jog smūgius sudavinėjo visi jaunuoliai rankomis ir kojomis (t. 1, b. l. 68–71, 72–74, 75–76). Liudytoja Ž. S. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus. Nurodė suoliuką, ant kurio sėdėjo kartu su S. R., vietą ir gulinčio M. A. kūno padėtį, vietą, kurioje stovėjo liudytojas A. R., asmenų, spardžiusių M. A. padėtį, parodo pilvo sritį, į kurią buvo suduoti smūgiai. Parodė, jog M. A. buvo apstoję 4-5 jaunuoliai (t. 1, b. l. 77–84). Pirmosios instancijos teisme metu apklausta liudytoja S. R. taip pat nurodė, jog matė, kad M. A. guli ant žemės ir yra spardomas. Aplink M. A. buvo keturi penki asmenys ir visi aplink jį buvę asmenys jį spardė. Liudytoja S. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog atsisukusi pamatė, kad vyksta muštynės. Atsistojus, pamatė, kad ant žemės jau guli M. A. ir jį apstoję keturi penki jaunuoliai spardė. A. R., kiek matė, norėjo skirti ar ginti M. A., tačiau kažkuris vienas iš jaunuolių pribėgęs sudavė vieną smūgį kažkuria ranka į veidą ir jis atsitraukė (t. 1, b. l. 87–93). Papildomai apklausta liudytoja S. R. parodė, kad prie M. pastebėjo 4-5 asmenis, jie jį gulintį spardė. Jam buvo suduodami keli smūgiai. Jie M. A. spardė intensyviai. Jis gulėjo susirietęs ir gavo smūgius į įvairias kūno vietas. Vienas iš tų vaikinų, kuris spardė M. A., sudavė smūgį draugui į veidą (t. 1, b. l. 94–95, 96–97). Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde S. R. nurodė, jog matė kaip A. R., siekiant apginti M. A., kažkuris vienas iš jaunuolių pribėgęs sudavė jam vieną smūgį ranka į veidą, tačiau tai nepatvirtina fakto, jog M. M. prieš tai nespardė nukentėjusiojo. Kaip jau minėta tiek liudytoja Ž. S., tiek ir S. R. kategoriškai nurodė, jog nukentėjusįjį spardė visi jaunuoliai. S. R. teigimu vienas iš tų vaikinų, kuris spardė M. A., sudavė smūgį ir jos draugui į veidą.

12.3. Skundo autoriaus pastebėjimu, teisme apklaustas liudytoju J. S. ir M. V. taip pat nepatvirtino, kad M. M. spardė ar mušė nukentėjusįjį M. A. kai jis buvo nukritęs ant žemės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu J. S. ir M. V. dėl M. A. sužalojimo buvo pareikšti įtarimai, ikiteisminis tyrimas J. S. ir M. V. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog jie padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes bei į liudytojų J. S. ir M. V. duotus parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog minėti liudytojai vengia duoti parodymus, todėl jų parodymų nelaikė patikimais ir jais nesirėmė.

12.4. Pažymėtina, jog byloje liudytojais taip pat buvo apklausti S. P. ir A. R., tačiau jie paties įvykio eigos nematė, todėl teismas jų parodymais rėmėsi tiek kiek jie atitiko kitų liudytojų parodymus bei byloje nustatytas aplinkybes.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

Dėl civilinio ieškinio

14. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai patenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo civilinius ieškinius M. M. atžvilgiu.

14.1. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

14.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas ir nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu iš kaltinamųjų E. A. ir M. M. solidariai priteistais nukentėjusiojo M. A. naudai 104,83 eurų turtinės ir 20 000 eurų neturtinės žalos dydžio ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasos naudai 3478,89 eurų dydžio civiliniais ieškiniais, kadangi jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, tačiau pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. M. kaltės padarius nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo yra priteisti esant teisiniam pagrindui. Vertindamas nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadoms ir sutinka, kad nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mastą, kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais pagrįstai vadovavosi byloje esančiomis ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteistos žalos dydis už nukentėjusiojo gydymą, nustatytas teisingai. Mažinti nustatytos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.