Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruojančio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, praeityje teisto (toliau – E. A.), skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. vasario 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. A. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.57 val. viešoje vietoje, netoli žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, tyčia M. M. sudavus nukentėjusiajam M. A. į veidą bei jam nukritus ir gulint ant šaligatvio, tyčia bendrais veiksmais veikdamas kartu su M. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė kojomis nukentėjusiajam M. A. ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvą, dėl to M. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip bendrais veiksmais E. A. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. A. sveikatą. Tokiais veiksmais E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam E. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 6 d.

3. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi kaltinamajam E. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 6 d.

4. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi kaltinamajam E. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 6 d.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. A. skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas E. A. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar pakeisti E. A. taikomą kardomąją priemonę švelnesne, teisinio pagrindo nėra.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kurių pakako kaltinamajam aktui surašyti ir perduoti baudžiamąją bylą apylinkės teismui – nukentėjusiojo M. A., liudytojų Ž. S., S. R., A. R., R. Z., S. P., A. R., A. A., R. B. ir kt., parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys, akistatų metu nustatytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokole konstatuotos aplinkybės, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai ir kiti duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Svarbu tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsiant ar nustatant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo (įtariamojo) kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka.

9. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam paskirta ir jos taikymo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Abejoti šių suėmimo pagrindų egzistavimu, įvertinus kaltinamojo skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, nėra pagrindo.

11. E. A. kaltinamas kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam gresia itin griežta, net iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Ir vis tik, sprendžiant, ar reikia skirti kardomąją priemonę ar parenkant jos rūšį, be šios aplinkybės būtina atsižvelgti ir į įtariamojo (šiuo atveju kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

12. Bylos duomenimis, kaltinamasis, būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas jokių sveikatos problemų, trukdančių jam dirbti, laisvėje niekur nedirbo ir nesimokė, jokių legalių pajamų Lietuvos Respublikoje neturėjo. Jis nėra vedęs. Nors, skunde E. A. nurodo, kad turi mažametį vaiką ir sugyventinę, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Ir vis tik, net ir tikint šia kaltinamojo versija, neabejotina, jog, įvertinus jo asmenybę, praeityje jo buvusius neteisėtus veiksmus bei elgesį, spręsti, jog vien tik šeimos egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo kaltinamojo slapstymosi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad po E. A. šiuo metu inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, bylos duomenimis, jis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko, 2020 m. lapkričio 10 d. buvo paskelbta jo paieška. Nors skunde apygardos teismui kaltinamasis teigia, jog nežinojo apie jo vardu paskelbtą paiešką, tačiau, įvertinus jo teiginius, jog jis gyveno savo įprastą gyvenimą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog gyvenamosios vietos nekeitė, neabejotina, jog apie jam siunčiamus šaukimus atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą jis žinojo, o tai skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog E. A. buvo žinomos ir jo paieškos aplinkybės.

13. Aptartų duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad kaltinamojo elgesys nekito net ir jį suradus. Bylos duomenimis, baigus E. A. paiešką, jis buvo patalpintas į pataisos įstaigą atlikinėti jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, 2021 m. rugpjūčio 24 d. iš pataisos įstaigos jis pasišalino. Dėl tokių E. A. veiksmų Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 10 (dešimties) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausme. Vėliau, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistas su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių ir 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausme. Šis nuosprendis vis dar neįsiteisėjęs, šiuo metu baudžiamoji byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl tenkinti kaltinamojo prašymą ir leisti jam pradėti atlikinėti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu skirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, vietoje jam taikomos kardomosios priemonės, nėra pagrindo.

14. Visos šios aplinkybės rodo, jog asmuo, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje negeba prisitaikyti prie egzistuojančių taisyklių ir jų paisyti, tokiu būdu koreguojant savo elgesį vien tik teigiama linkme. Jokių išvadų iš savo praeityje buvusio nusikalstamo elgesio E. A. akivaizdžiai nedaro, o jo nusikaltimai savo pobūdžiu sunkėja. Esant šiems duomenims, E. A. jau atlikinėjus laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tokiu būdu, jam jau žinant laisvės atėmimo bausmės pasekmes ir jos vykdymo sunkumus, pagrįstai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste būtina įvertinti ir tai, kad aukščiau aprašyti kaltinamojo teistumai nėra vieninteliai. Iki to laiko jis jau buvo teistas net 14 kartų, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio smurtinių nusikaltimų padarymą. Tuo tarpu šiuo metu jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas E. A. galimai padarė veikdamas su kitu asmeniu, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Esant šiems duomenis, pasitikėti kaltinamojo skundo motyvais, jog jis yra pasiruošęs keisti savo gyvenimo būdą teigiama linkme ir daugiau nebenusikalsti, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Asmuo ilgą laiką nesugebėjo savo elgesio keisti teigiama linkme, darydavo vis naujas nusikalstamas veikas, tokiu būdu, visiškai ignoruodamas Lietuvos Respublikos įstatymus bei visuomenėje pripažintas moralės nuostatas.

16. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, neabejotina ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto suėmimo taikymo pagrindu. Remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje išdėstytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas E. A., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą, jis kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, kurių visuma nukentėjusiajam sukėlė itin sunkius padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą. Praeityje jis buvo ne kartą teistas, tame tarpe už analogiškų veiksmų padarymą, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio iki suėmimo oficialiais duomenimis neturėjo, dėl ko pagrįstai manytina, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas kaltinamojo E. A. atžvilgiu laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo reikalavimo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamajam taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Kaltinamojo teisei priešingų veiksmų pakartotinumas suponuoja pagrindą manyti, jog jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, o tai, kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis, eliminuoja manymą, jog švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės šiuo atveju bus pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese, kuriame jam inkriminuojami net keli skirtingo pobūdžio nusikaltimai, už kuriuos įstatymas numato ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, bei užkardys naujų nusikalstamų veikų padarymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

nutarė:

kaltinamojo E. A. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.