Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. N. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Įtraukti į sąrašą asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, prašymas yra pateiktas 2005 m., tačiau pareiškėja, neturėdama galimybės išsinuomoti buto rinkos kainomis, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl įtraukimo į sąrašą asmenų, kuriems reikia pagalbos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. Al-878 priėmimo dieną sąraše pareiškėja buvo 77-oji.

Apie tai, jog yra pasikeitę priimti įstatymai, t. y. kad 2014 m. spalio 9 d. yra priimtas naujas įstatymas dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, nežinojo, taip pat nežinojo, jog privalo kiekvienais metais pateikti deklaraciją apie gaunamas pajamas.

Informacijos iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, kad yra pakeista tvarka ir kad naujasis įstatymas reikalauja kiekvienais metais pateikti deklaracijas ir taip pagrįsti savo reikalavimus dėl įtraukimo į sąrašą asmenų, laukiančių socialinio būsto. Atskirų įspėjimų nebuvo siunčiama, žodžiu informuota nebuvo. Pareiškėja darbinga tik 20 proc., todėl yra tiesiogiai priklausoma nuo gaunamos neįgalumo išmokos, papildomai dirbti negali, rinkoje esančių butų išsinuomoti dėl savo gaunamų nedidelių pajamų negali.

Mano, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pasielgė nesąžiningai ir neteisingai, be įspėjimo išbraukdama pareiškėją iš asmenų, laukiančių socialinio būsto, sąrašo, todėl prašo panaikinti dėl jos priimtą įsakymą.

Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai: 1) lygiateisiškumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę; 2) socialinio teisingumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius; 3) pasirinkimo. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas remiasi teise asmenims ir šeimoms rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų; 4) veiksmingumo ir efektyvumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal šį įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius.

Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte yra nurodyta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. 62-2-1309 pareiškėjai pranešta, kad, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. Al-878 pareiškėja yra išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams, pareiškėja nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Pažymėtina, kad raštas Nr. 62-2-1309 buvo siųstas visais žinomais pareiškėjos gyvenamosios vietos adresais.

Nesutinkame su pareiškėjos argumentais, pateiktais skunde, ir manome, kad priimdama skundžiamą įsakymą atsakovė vadovavosi Įstatymu ir jame įtvirtintais paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiamais principais.

Panaikinus skundžiamą įsakymą, pareiškėjai nepagrįstai būtų suteikta privilegijuota padėtis kitų asmenų atžvilgiu, t. y. asmenų, kurie, laikydamiesi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatos, laiku pateikė gyventojų turto deklaracijas, kaip ir asmenų, kurie, vadovaujantis įstatymu, laiku nepateikę gyventojų turto deklaracijų, buvo išbraukti iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, nes terminas pateikti gyventojo turto deklaraciją yra naikinamasis terminas. Vadovaujantis socialinio teisingumo principu, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas. Pareiškėja nepateikė iki Įstatyme nustatytos datos turto deklaracijos, todėl jos pajamų ir turto nebuvo galima įvertinti, ir ji buvo išbraukta iš sąrašų.

Informacija apie tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui asmenys, išsinuomoję Savivaldybės socialinį būstą bei pageidaujantys tokį būstą išsinuomoti, privalo iki einamųjų metų gegužės 1 dienos deklaruoti turtą, bei apie tai, kad to nepadarę asmenys bus išbraukti iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse ir Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje: 2016 m. balandžio 1 d. paskelbta kaunas.lt, 2015 m. kovo 17 d. dienraštyje „Kauno diena“, 2016 m. balandžio 23 d. savaitraštyje „Laikinoji sostinė“. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta informacija buvo skelbiama viešai ir visiems prieinama, pareiškėja neturi teisinio pagrindo teigti, jog šių aplinkybių nežinojo.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. kovo 22 d. Savivaldybės Socialinės paramos skyrius pareiškėją raštu Nr. 62-2-599 informavo apie pareigą pateikti deklaracijas iki gegužės 1 d. Be to, pareiškėja deklaracijas ankstesniais metais pateikė laiku, t. y. 2016 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. kovo 8 d., todėl preziumuotina, kad pareiškėja žinojo apie pareigą pateikti turto ir pajamų deklaracijas iki gegužės 1 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. A1-878, kuriuo R. N. išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją grąžinti pareiškėją į buvusią iki išbraukimo iš sąrašo poziciją.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. Al-878, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai: 1) lygiateisiškumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę; 2) socialinio teisingumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius; 3) pasirinkimo. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas remiasi teise asmenims ir šeimoms rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų; 4) veiksmingumo ir efektyvumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal šį įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius.

Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte yra nurodyta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Bylos duomenimis, pareiškėja R. N. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Būsto skyriui 2005 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą dėl įrašymo į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus. Tuo pagrindu pareiškėja buvo įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. 62-2-1309 pareiškėjai pranešta, kad, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. Al-878 pareiškėja yra išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams, pareiškėja nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Pažymėtina, kad raštas Nr. 62-2-1309 buvo siųstas visais žinomais pareiškėjos gyvenamosios vietos adresais.

Pareiškėja praleido Įstatyme nustatytą terminą deklaracijai pateikti ir, būdama lygi kitiems deklaracijų nepateikusiems asmenims ar šeimoms, buvo išbraukta iš eilės socialiniam būstui gauti, t. y. buvo pritaikytas lygiateisiškumo principas, neišskiriant ir neprivilegijuojant pareiškėjos kitų dėl šios priežasties iš eilės socialiniam būstui gauti išbrauktų asmenų atžvilgiu. Panaikinus skundžiamą įsakymą, pareiškėjai nepagrįstai būtų suteikta privilegijuota padėtis kitų asmenų atžvilgiu, t. y. asmenų, kurie, laikydamiesi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatos, laiku pateikė gyventojų turto deklaracijas, kaip ir asmenų, kurie, vadovaujantis įstatymu, laiku nepateikę gyventojų turto deklaracijų, buvo išbraukti iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, nes terminas pateikti gyventojo turto deklaraciją yra naikinamasis terminas. Vadovaujantis socialinio teisingumo principu, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas. Pareiškėja nepateikė iki įstatyme nustatytos datos turto deklaracijos, todėl jos pajamų ir turto nebuvo galima įvertinti, ir ji buvo išbraukta iš sąrašų.

Pareiškėja nenurodo teisinio pagrindo, kuris įpareigotų Savivaldybę priminti ar informuoti asmenis apie įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, jog Kauno miesto savivaldybė, kaip ir kitos institucijos, neturi pareigos informuoti apie norminius teisės aktus, informacija apie tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui asmenys, išsinuomoję Savivaldybės socialinį būstą bei pageidaujantys tokį būstą išsinuomoti, privalo iki einamųjų metų gegužės 1 dienos deklaruoti turtą, bei apie tai, kad to nepadarę asmenys bus išbraukti iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse ir Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje: 2016 m. balandžio 1 d. paskelbta kaunas.lt, 2015 m. kovo 17 d. dienraštyje „Kauno diena“, 2016 m. balandžio 23 d. savaitraštyje „Laikinoji sostinė“. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta informacija buvo skelbiama viešai ir visiems prieinama, pareiškėja neturi įstatyminio pagrindo teigti, jog šių aplinkybių nežinojo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 14 d. administracinėje byloje Nr. A552-494/2013 konstatavo, kad „Toks informavimo apie teisinio reguliavimo pasikeitimą būdas laikytinas pakankamu, kad suinteresuoti asmenys, veikdami pagal vidutiniškai rūpestingo piliečio elgesio standartus, galėtų tinkamai sureaguoti ir pateikti reikalingus dokumentus. Savivaldybių pareigūnai teisės aktais nebuvo įpareigoti raštu informuoti atskirai kiekvieną asmenį (šeimą) apie socialinio būsto nuomos reglamentavimo pasikeitimą <...>“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis numato, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.6 straipsnyje numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Taigi, pareiga žinoti norminius teisės aktus galioja visiems asmenims, ir niekas neįpareigoja vienų asmenų informuoti kitus asmenis apie viešai paskelbtus teisės aktus.

2018 m. kovo 22 d. Savivaldybės Socialinės paramos skyrius pareiškėją raštu Nr. 62-2-599 informavo apie pareigą pateikti deklaracijas iki gegužės 1 d. Be to, pareiškėja deklaracijas ankstesniais metais pateikė laiku, t. y. 2016 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. kovo 8 d., todėl darytina išvada, jog pareiškėja žinojo apie pareigą pateikti turto ir pajamų deklaracijas iki gegužės 1 dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašių faktinių aplinkybių administracinėje byloje Nr. A-2244-1062/2018 pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (pvz., 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015). Įvertinus skundžiamą įsakymą kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. 62-2-1309, kuriuo pareiškėjai pranešta, kad, vadovaujantis Įstatymu, ginčijamu įsakymu Nr. A1-878 pareiškėja yra išbraukta iš Sąrašo, išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams, pareiškėja nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, darytina išvada, jos jame yra nurodytas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamas sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, – Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktas. Įsakyme taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas nurodė pagrindinius faktus ir argumentus bei teisinį pagrindą, kuriuo rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Nekyla abejonių, jog administracinio sprendimo (šiuo atveju – ginčijamo įsakymo) priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija buvo žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir pareiškėjai, dėl kurios jis priimtas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog R. N. būtų pateikusi deklaraciją Kauno miesto savivaldybės administracijai po 2018 m. gegužės 1 d., o tai dar labiau pagrindžia priimto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą.

Sudariusi pareiškėjai išskirtines sąlygas dėl įstatyme nustatytų terminų deklaracijai pateikti, Savivaldybė pažeistų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus ir jai privalomus principus: įstatymo viršenybės (šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais); objektyvumo (kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs); lygiateisiškumo (kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių).

Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pateikimas savivaldybei nėra formalus veiksmas, bet susijęs su joje esančios informacijos įvertinimu, siekiant patikrinti, ar asmuo dar tebeturi teisę į paramą būstui. Taigi, Kauno miesto savivaldybė turėjo įvertinti ne tik pajamų deklaraciją, kuri yra reikšminga ir kitais, ne tik teisės į paramą būstui išsinuomoti tikslais, bet turėjo pareigą tiksliai įvertinti ir turto deklaraciją, kurios, kaip minėta, pareiškėja iki Kauno miesto savivaldybei priimant ginčijamą sprendimą nustatytu laiku nepateikė. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktą, asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą įsakymą.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.