Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-587/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2A-587/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
viešosios įstaigos „Platelių Žalgirio jachtklubas“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-587/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 42.10; 52.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo viešosios įstaigos „Platelių Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1076-370/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rivanda“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „Rivanda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (6 b. l.), o, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2009 m. lapkričio 6 d. to paties apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Rivanda“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Platelių Žalgirio jachtklubas“, prašydamas priteisti 2 000 Lt skolą, 720 Lt delspinigių ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2-3 b. l.). Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2008 m. balandžio 30 d. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo pristatyti, įrengti ir perduoti atsakovui Sutartyje nurodytą baseiną, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 45 000 Lt. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė, atsakovas dėl atliktų darbų pretenzijų neturėjo, pasirašė 2008 m. spalio 2 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą bei PVM sąskaitą – faktūrą serija RIV Nr. 0045 dėl 45 000 Lt sumos, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolingas ieškovui 2 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė jį atmesti (28-30 b. l.). Nurodė, kad po 2009 m. birželio 9 d. svečių namų, kuriuose ieškovas 2008 m. spalio 2 d. įrengė baseiną, pripažinimo tinkamais naudoti, buvo pastebėta, kad baseine nėra galimybių pašildyti vandens iki reikiamos temperatūros, dėl ko negalima eksploatuoti baseino. Pažymėjo, jog 2009 m. birželio 28 d. pažymoje nurodyta, kad, 2009 m. birželio 9 d. specialistui apžiūrėjus baseiną, buvo nustatyta, kad neveikia baseino šildytuvas. Atsakovo teigimu, paminėtas aplinkybes galėtų patvirtinti ieškovo atsakovas D. G., kuriam buvo pareikštos pretenzijos dėl baseino kokybės ir kuris buvo įsipareigojęs neveikiantį šildytuvą pakeisti nauju, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra sumokėjęs prašomus priteisti 2 000 Lt ieškovo atstovui D. G., tačiau jis neišrašė tai patvirtinančio dokumento (46-47 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 2 000 Lt skolos, 720 Lt delspinigių bei 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 720 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (60-61 b. l.).

Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, be to, aplinkybes dėstė nenuosekliai: 2009 m. rugpjūčio 25 d. atsakyme į ieškovo pretenziją teigė, kad skola buvo sumokėta 2009 m. gegužės 29 d., tačiau neužsiminė apie šildytuvo gedimą, o 2009 m. rugpjūčio 25 d. pretenzijoje ieškovui atsakovas nurodė, jog baseinas neveikia, t. y. neatlieka savo paskirties funkcijų, nekonkretizuodamas baseino gedimų, jų atsiradimo laiko ir priežasties; be to, atsakovo prieštaravime dėl teismo įsakymo ir atsiliepime į ieškinį remiamasi šildytuvo gedimu, o apie skolos sumokėjimo faktą nebeužsimenama, tuo tarpu 2011 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad skolą buvo sumokėjęs ieškovo atstovui. Teismas pažymėjo, kad iš specialisto 2009 m. birželio 28 d. pažymos matyti, jog jis, 2009 m. birželio 27 d. apžiūrėję baseiną, nustatė, kad sugedęs vandens šildytuvas „No-Fault“, tačiau nenurodė galimos gedimo priežasties, o atsakovas nepateikė duomenų apie paminėto specialisto kvalifikaciją.

Teismo teigimu, atsakovas neįrodė, jog negalėjo naudotis ieškovo darbų rezultatu dėl jo netinkamai atlikto užsakymo, t. y. baseino komplektuojančių dalių broko ar netinkamo jų sumontavimo; nepateikė įrodymų, jog, prieš ieškovo kreipimąsi dėl skolos apmokėjimo, būtų pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl darbų rezultato kokybės ar skolos sumokėjimą patvirtinančio dokumento (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad nurodytas atsakovo neveikimas neatitinka verslininkui keliamų atsargumo ir protingumo, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl atmetė atsakovo argumentus (CPK 185 str.).

Teismo nuomone, ieškovas įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl tenkintini jo reikalavimai (CK 6.71 str., 6.75 str., 6.210 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.261 str., 6.687 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ „Platelių Žalgirio jachtklubas“ prašo peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą (63 b. l.). Nurodo, kad įmonės direktorius negalėjo dalyvauti 2011 m. kovo 22 d. teismo posėdyje, kadangi buvo išvykęs, dėl ko neturėjo galimybės pristatyti liudytojų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas sumokėjo 2 000 Lt skolą ieškovui, tačiau nepaėmė kasos pajamų orderio kvito, kurio neturėjo ieškovo atstovas, bet šis buvo pažadėjęs atsakovui atvežti jį kartu su vandens šildytuvu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Rivanda“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą sprendimą (68-70 b. l.). Nurodo, kad atsakovas 2011 m. kovo 10 d. pranešime apie nedalyvavimą teismo posėdyje neprašė atidėti 2011 m. kovo 22 d. teismo posėdžio, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovo išvykimą, o teismas privalo rūpintis, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką; todėl, atsakovui nepateikus tinkamų procesinių dokumentų, kuriuose būtų aiškiai išreikšta atsakovo valia, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą apygardos teismo sprendimą. Be to, pažymi, kad teismas ne kartą ragino atsakovą užtikrinti liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo. Ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė aplinkybės, kad sumokėjo 2 000 Lt skolą, o įmonės ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, tinkamai išaiškindamas bei pritaikydamas civilinio proceso ir materialinės teisės normas.

CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatomis, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis, tarp jų – liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių bei pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė ieškinio pagrįstumą, kad atsakovas nepagrindė savo atsikirtimų ir nepaneigė savo pareigos visiškai atsiskaityti su ieškovu, todėl turėjo pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovui teismo sprendime nustatytą sumą.

Bylos duomenimis, pagal 2008 m. balandžio 30 d. Sutartį, ieškovas įsipareigojo pristatyti, įrengti ir perduoti atsakovui Sutartyje nurodytą baseiną, o atsakovas – sumokėti ieškovui iš viso 45 000 Lt (8-11, 52 b. l.). Atsakovas, pasirašydamas 2008 m. spalio 2 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, nenurodė ieškovo darbo trūkumų, o apie baseino gedimą (jo nekonkretizuodamas) nurodė tik 2009 m. rugpjūčio 25 d. pretenzijoje ieškovui, kuris 2009 m. rugpjūčio 3 d. jau buvo pateikęs atsakovui reikalavimą sumokėti skolą už jo pagal Sutartį atliktą bei atsakovo priimtą darbą, atsakydamas į kurią, atsakovas buvo teigęs esąs atsiskaitęs su ieškovu, net neužsimindamas apie baseino (šildytuvo) nekokybiškumą ar ieškovo darbo trūkumus (12-13, 20-22, 52 b. l.). Atsakovas nepateikė į bylą tinkamų įrodymų, kad nurodyto baseino šildytuvo nekokybiškumas būtų susijęs su ieškovo atliktų darbų trūkumais, ar kad jis būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu už darbą; tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str.). Taigi apygardos teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas liko skolingas ieškovui pagal Sutartį 2 000 Lt sumą, kurią privalo sumokėti ieškovui (CPK 185 str., 263 str.; CK 6.687 str.).

Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto argumentas, kad atsakovo direktorius negalėjo atvykti ir „pristatyti“ liudytojų į teismo posėdį, kuriame buvo išnagrinėta bylos esmė, neapklausus atsakovo nurodytų liudytojų.

Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas, ieškovui neprašant priimti sprendimą už akių, turi teisę išnagrinėti bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, be to, juridinių asmenų atstovais gali būti juridinių asmenų darbuotojai, advokatai arba advokatų padėjėjai (CPK 55 str.; redakcija, galiojusi iki 2011-10-01), o, CPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje.

Iš bylos duomenų matyti, kad apygardos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė civilinio proceso įstatymą, ėmėsi priemonių, jog byla būtų išnagrinėta vispusiškai ir teisingai. Teismas 2011 m. sausio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu patenkino atsakovo prašymą dėl liudytojo D. G. šaukimo į teismo posėdį, tačiau paminėtas liudytojas neatvyko į 2011 m. vasario 18 d. teismo posėdį, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2011 m. kovo 22 d., iš naujo šaukiant šį liudytoją, be to, pasiūlant bylos šalims, tarp jų – atsakovui, pateikti papildomus įrodymus ir užtikrinti atsakovo darbuotojų, galinčių paliudyti apie reikšmingas bylai aplinkybes, dalyvavimą 2011 m. kovo 22 d. teismo posėdyje (41-42, 46-47 b. l.; CPK 179 str. 1 d.). Tačiau į 2011 m. kovo 22 d. teismo posėdį neatvyko nei liudytojas D. G. (kuriam nebuvo įteiktas ir teismo šaukimas, nors teismas ėmėsi priemonių jį įteikti liudytojui), nei atsakovo atstovas (49-50, 53, 57-59 b. l.), kuris neįvykdė teismo įpareigojimų, nepasirūpino įrodymų pateikimu, tarp jų – nurodyto liudytojo atvykimu į paminėtą teismo posėdį, nors turėjo teisę susipažinti su byla ir galėjo žinoti, jog šiam liudytojui nėra įteiktas teismo šaukimas į nurodytą teismo posėdį. Be to, atsakovo atstovas be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kuris buvo surengtas, be kita ko, dėl to, kad ankstesniame posėdyje nebuvo apklaustas atsakovo prašymu šaukiamas liudytojas; juolab kad atsakovas ir nepareiškė jokių prašymų teismui pateiktame pranešime apie atsakovo vadovo nedalyvavimą nurodytame teismo posėdyje, teigdamas, jog negali dalyvauti ir „pristatyti“ liudytojų, nes nurodytu laiku jo nebus Lietuvoje (54 b. l.).

Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso teisės normų, tarp jų – šalių procesinių teisių, rungtyniškumo principo ir įrodymų vertinimo taisyklių, buvo aktyvus, užtikrindamas proceso šalių teises bei pareigas, o atsakovas nepateikė įrodymų, kuriuos nurodė savo atsikirtimų pagrindu, nevykdydamas ir proceso įstatymo reikalavimų, tarp jų koncentracijos, bendradarbiavimo bei rungimosi principų (CPK 7-8 str., 12 str., 176 str., 178 - 179 str., 185 str., 246 str. 2 d.). Be to, apeliantas ir su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus (CPK 314 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasVigintas Višinskis