- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- 2-1265-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01901-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- L. D.
- Kategorijos
- 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškinį atsakovui L. D. dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo dalį nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, prašė nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies dydį, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-08-08 įsakyme Nr. lP-(1.3.)-303 nustatytą vertę (2010-02-10 vertinimo ataskaitą) 281 221,04 Eur (971 000 Lt). Teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo dalies vertė yra didesnė nei ieškovo prašoma nustatyti vertė, prašė išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškino, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 8089/9487 dalis 0,9487 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigyta pagal 2006-11-27 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. JS-8256 ir 2014-01-10 Turto pasidalijimo sutartį Nr. 108 (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007-12-21 raštu Žemės sklypas įtrauktas į numatomų paimti žemės sklypų sąrašą. Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-01 įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) pradėta Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Atsakovas apie tai informuotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-04-07 raštu Nr. (31)-12-1244-(3.31). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012-10-23 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1772 patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai, projekto dalį. Nacionalinė žemės tarnyba 2014-08-08 priėmė įsakymą dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio. Atsakovas pasirinko kompensavimą pinigais. Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 14 punkte įtvirtintas turto vertinimo momentas (projekto rengimo etapo – lauko tyrinėjimo darbų atlikimo metu). Žemės įvertinimo ataskaita parengta 2010-02-10 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L.
Projektą „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“, kurio preliminari vertė 299,7 mln. Lt, įgyvendinamas iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Šiuo metu tik su 4 žemės sklypų savininkais atsiskaityta, o su 20 žemės sklypų savininkais nepavyko susitarti. Bendra suma sudaro 26 953 160 Lt. Teismui nusprendus, jog paimamos žemės sklypo dalies vertė yra didesnė, reikės gauti papildomų lėšų vertės skirtumui sumokėti, todėl prašė vertės skirtumo sumokėjimą išdėstyti vieneriems metams.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės sklypo vertinimo procedūros metu galiojusi Žemės įstatymo redakcija nedetalizavo sklypo vertės nustatymo momento. Vertinimo momentą nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Lauko darbų brėžinys buvo parengtas 2009-11-30, projekto sprendinių brėžinys – 2010-04-29. Projekto rengėjas turtą apžiūrėti ir jo vertinimo ataskaitą parengti turėjo nuo 2009-12-01 iki 2010-04-28. Vertinti Žemės sklypą 2008 m. kainomis yra neteisinga.
Žemės sklypas yra teritorijoje, kuri numatyta aplinkkeliui statyti, ir tai atsakovui turėjo būti žinoma. Vilniaus miesto tarybos 1998-12-18 sprendimu Nr. 292 patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane teritorija, į kurią patenka ginčo sklypas, numatyta infrastruktūros plėtrai (greito eismo gatvei statyti). 2000 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą, kuriuo nustatyti pagrindai Vakarinio greitkelio statybai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-07-30 sprendimu Nr. 01A-41-49 patvirtinta Vilniaus miesto gatvių raudonųjų linijų schema, tikslinanti bendrojo plano sprendinius.
Atsakovas po Vilniaus apygardos teismo 2014-12-03 nutarties leisti Vilniaus apygardos teismo 2014-11-18 sprendimo už akių dalį vykdyti skubiai ir leisti įregistruoti Žemės sklypą valstybės vardu tapo į depozitinę banko sąskaitą pervestų 971 000 Lt lėšų savininku ir gali jomis laisvai disponuoti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio argumentus. Pažymėjo, kad įsigydamas Žemės sklypą 2005 metais pirkimo būdu, kaip tai nurodyta 2009 m. Nekilnojamojo turto registro išraše, atsakovas turėjo suprasti, kad žemės sklypas bus paimamas ir negalėjo turėti teisėtų lūkesčių. 2005 m. spalio mėnesį buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, kuris tiksliau numatė teritorijos panaudojimą. Pažymėjo, jog teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės akte nurodyta kaina yra suapvalinta, t. y. be pagrindo padidinta. Be to, ekspertas yra nurodęs, jog palyginimui renkasi brangesnius žemės sklypus. Prašė priteisti 2 400 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo už ekspertizės atlikimą.
Atsakovas L. D. prašė nustatyti, kad atlyginimo už Žemės sklypą dydis, yra 2 387 000 Lt/691 322,98 Eur. Prašė atmesti prašymą išdėstyti mokėjimus vienęriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tuo atveju, jei bus nustatyta, kad Žemės sklypo vertė yra didesnė nei Vilniaus miesto savivaldybės prašoma nustatyti vertė.
Teigė, jog Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 14 punktas nenustato kuriai dienai turtas turi būti vertinamas, o nukreipia į Žemės įstatymo 47 straipsnį, kuriuo turi būti vadovaujamasi skaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.
Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios buvo priimtas 2008-04-01, šią dieną pradėta Žemės sklypo nusavinimo procedūra ir Nekilnojamojo turto registre buvo padaryta žyma apie Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Po tokio sprendimo žemės savininkas negalėjo ja disponuoti ir tai laikytina faktiniu Žemės sklypo paėmimu. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis numato, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žvmos Nekilnojamojo turto registre padarymo.
2010 m. vasario 10 d. (ieškovės vertinimo data) žemės sklypų kainos Lietuvoje buvo stipriai nukritusios dėl šalyje prasidėjusio ekonominio nuosmukio. Vertinimo ataskaitos lyginamųjų objektų pardavimo datos buvo: 2009-04, 2009-09, 2009-11 ir 2009-12, t. y. per patį ekonominio nuosmukio vidurį.
Vilniaus miesto savivaldybė turi patvirtintą ir suplanuotą Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo statybų finansavimą, kuris apima ir atlyginimus savininkams už iš jų paimamus žemės sklypus. Ieškovas turėjo numatyti, kad kils ginčai su žemės sklypų savininkais ir numatyti didesnes išlaidas sklypų pardavimui.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus atsikirtimus. Prašė nustatyti Žemės sklypo kainą 2008-04-01 dienai. Nurodė, kad negalima remtis Žemės įvertinimo ataskaita. parengta 2010-02-10 J. L., kadangi kaina nustatyta 2010-02-10 dienai. Pažymėjo, jog ieškovas nepagrindė prašymo dėl reikalingumo atidėti sprendimo vykdymą, nes nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertės nustatymo bei turto įvertinimo momento apibrėžimo.
Byloje nustatyta, kad Registrų centro duomenimis 0,9487 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 8089/9487 dalis priklausė L. D. asmeninės nuosavybės teise pagal 2005-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2055 bei 2006-11-27 paveldėjimo teisės liudijimą (t. 1, b. l. 11, 120). Nuo 2014-01-23 registre galioja įrašas, jog Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-01 įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, o nuo 2014-08-18 galioja įrašas, jog Nacionalinės žemės tarnybos diirektoriaus 2014-08-08 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-303 priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams (t. 1, b. l. 11).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007-12-21 raštu Nr. A51-25850(14.6-MPD-0) L. D. informuotas, kad Žemės sklypas įtrauktas į numatomų paimti visuomenės poreikiams sklypų sąrašą.
Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-01 įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) buvo patvirtinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) projekto teritorija bei sąrašas žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (t. 1, b. l. 13-14). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-04-07 raštu Nr. (31)-12-1244-(3.31) atsakovą informavo, kad yra pradėta Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (t. 1, b. l. 16).
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-10-23 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1772 patvirtinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai projekto dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl žemės sklypų paėmimo ir atlyginimo už juos suteikiant kompensaciją pinigais, bei tą dalį, kurioje piliečiai pasirinko kompensaciją pinigais, tačiau nesutiko su žemės sklypų įvertinimu (t. 1, b. l. 17).
Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-08-08 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-303 visuomenės poreikiams paimta 0,9487 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 8089/9487 dalis, kurią nuosavybės teise valdo L. D. Nustatyta, kad už Žemės sklypą atlyginama 971 000 Lt, kompensacijos dydis nustatytas pagal paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. (t. 1, b. l. 18-19).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-08 pavedimu AB „Šiaulių bankas“ pervedė 12 073 000 Lt už visuomenės poreikiams paimamą žemę, tarp jų ir L. D. – 971 000 Lt (t. 1, b. l. 10).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014-11-18 sprendimu už akių leido registruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2014-08-08 įsakyme Nr. 1P-(1.3)-303 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ – nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8089/9487 dalį Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-03 nutartimi leista šį įpareigojimą vykdyti skubiai ir nustatyta, kad L. D. yra 971 000 Lt, kurie pagal 2014-09-08 mokėjimo nurodymą pervesti į AB „Šiaulių bankas“ esančią depozitinę sąskaitą, savininkas. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-09 nutartimi išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dalyje dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams paliko nepakeistą.
Byloje nėra ginčo dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, ieškovo pirminiame ieškinyje nurodytas reikalavimas leisti įregistruoti Žemės sklypą valstybės vardu buvo išspręstas ir patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2014-11-18 sprendimu už akių. Šiuo teismo sprendimu analizuotinas tik teisingo atlyginimo už visuomenės poreikių tenkinimui paimtą turtą klausimas.
CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei. Už visuomenės poreikiams paimtą turtą pasirinkus atlyginimą pinigais, turto savininkui turi būti atlyginama to turto rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.
Be pagrindinės nuostatos, jog paimamas turtas turi būti įvertinamas pagal rinkos vertę toje pačioje Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014-12-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 išaiškino, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, o savininkui turi būti atlyginamas praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad galutinio sprendimo paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo data – 2014 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 išaiškinta, jog turto vertė nustatoma ne nuo sprendimų pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, o nuo galutinio sprendimo paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams dienos.
Įvertinant tai, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis įpareigoja vertinti ne tik rinkos kainą, bet ir kainų pokytį, kuris susidarė nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nustatytinas momentas, kada buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame buvo numatytas Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statymas.
Ieškovo pateiktas Vilniaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998-12-18 sprendimu Nr. 292, brėžinys (t. 1, b. l. 179) patvirtina, kad buvo planuojama įrengti Vakarinę greito eismo gatvę. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000-07-26 sprendimu Nr. 63 „Dėl Vilnius miesto bendrojo plano papildymo“ nusprendė patvirtinti Vilniaus miesto bendrojo plano papildymą – operatyviojo planavimo būdu nustatytų savivaldybės viešųjų teritorijų ribas, sutampančias su susisiekimo infrastruktūros (gatvių, sankryžų, transporto mazgų) raudonosiomis linijomis Vilniaus vakarinio greitkelio nuo Karoliniškių rajono iki Ukmergės plento bei įpareigojo Miesto plėtros departamentą organizuoti žemių paėmimą savivaldybės poreikiams, vadovaujantis Vyriausybės 2000-01-20 nutarimo Nr. 65 “Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimui susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos” 6 punktu. Vilniaus miesto tarybos 2002-06-05 sprendimu Nr. 598 „Dėl savivaldybės viešųjų teritorijų nustatymo schemos, tikslinančios bendrojo plano sprendinius“ patvirtinta savivaldybės viešųjų teritorijų nustatymo schema, tikslinanti bendrojo plano sprendinius ir nustatyta, kad fiziniams, juridiniams asmenims nuomos ar nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams ar jų dalims, kurie patenka į savivaldybės viešąsias teritorijas, nustatomas esamas laikinas naudojimo režimas: šių žemės sklypų ar jų dalių paskirtis, užstatymo reglamentas, naudojimo būdas nustatomi (kiekvienu konkrečiu atveju) parengus teritorijų detaliuosius planus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-07-30 sprendimu Nr. 01A-41-49 „Dėl Vilniaus miesto gatvių raudonųjų linijų schemos, tikslinančios bendrojo plano sprendinius, tvirtinimo“ patvirtintame operatyviojo planavimo brėžinyje (t. 1, b. l. 178) pažymėta Vakarinė greito eismo gatvė, o aiškinamajame rašte nurodyta, jog apie planuojamas gatvių raudonųjų linijų schemas visuomenė informuota dienraščio 2002-10-26 „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“. Nustatyta, kad fiziniams, juridiniams asmenims nuomos ar nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams ar jų dalims, kurie patenka į savivaldybės viešąsias teritorijas, nustatomas esamas laikinasis naudojimo režimas, suderintas su nuosavybės teise: šių žemės sklypų ar jų dalių paskirtis, užstatymo reglamentas, naudojimo būdas nustatomi parengus detaliuosius planus (t. 1, b. l. 176-180). Pateiktuose brėžiniuose aiškiai matyti, jog yra projektuojama sankryža, dėl kurios įrengimo ir buvo reikalinga paimti atsakovo žemės sklypą visuomenės poreikiams.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr.1-856 patvirtintas teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detalusis planas (http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30192894).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane teritorija, į kurią patenka ginčo sklypas, numatyta infrastruktūros plėtrai (greito eismo gatvei statyti). Vakarinės greito eismo gatvės (transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba – Vilniaus vakarinis aplinkkelis) statyba 2007-2013 metais nurodyta prioritetiniu Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros plėtros iki 2015 metų objektu.
Teritorijų planavimo dokumentai pagal Teritorijų planavimo įstatymą visuomet buvo apibrėžiami panašiai, kaip šio įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti dokumentai (planai, projektai, schemos), kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuoti teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Bendrieji planai yra laikomi teritorijų planavimo dokumentais. Aplinkybė, jog teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, bus paimama visuomenės poreikiams, buvo žinoma jau nuo 1998 metų, kai buvo patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas, kuriame buvo numatyta statyti vakarinę greito eismo gatvę. Detaliai teritorija apibrėžta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr.1-856. Nuo šio momento kiekvienio žemės sklypo savininkas turėjo galimybę sužinoti, ar jo žemės sklypas yra vakarinės greito eismo gatvės ribose.
Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2009-07-09 išraše (t. 1, b. l. 33-34) nurodyta, jog atsakovas kartu su J. M. 2005-04-05 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2055 pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo atsakovas įgijo ir 2006-11-27 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. JS-8256. Įsigydamas dalį savo žemės sklypo dalies pagal 2005-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2055 atsakovas neabejotinai žinojo ar turėjo žinoti apie aplinkkelio statybas. Patvirtinus bendrąjį planą, ieškovų teisėto lūkesčio turinį galėjo sudaryti tik galimybė ginčo sklypą naudoti žemės ūkio paskirčiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-08 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-180-684/2016 yra išaiškinęs, kad asmenys, įsigydami didelį sklypą mieste, veikdami rūpestingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje turėjo pasidomėti, kas sklypo vietoje planuojama. Tokią galimybę įtvirtino sklypo įsigijimo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su rengiamais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais planavimą organizavusioje institucijoje. Asmuo neturi pagrindo tikėtis, jog jo žemės sklypo paskirtis bus pakeista, kai toks pakeitimas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Nežinoti ar negalėti žinoti teritorijų planavimo dokumentų bei numatomo Žemės sklypo paėmimo atsakovas negalėjo, nes kiekvienas protingai ir atsakingai veikiantis žmogus, net jei pats neturi sugebėjimų išsiaiškinti, kreitųsi į atstovus bei Vilniaus miesto savivaldybę ir išsiaiškintų teritorijų planavimo dokumentų taikomus apribojimus prieš įsigydami brangų turtą. Nors dalį Žemės sklypo atsakovas yra paveldėjęs, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis kita Žemės sklypo dalis įgyta pagal pirkimo-pardavimo sandorį.
Įvertinus išdėstytą daroma išvada, kad Žemės sklypo vertė turi būti apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, turtą vertinant 2014-08-08 dienai bei įvertinant sandoriuose nurodytą kainų pokytį nuo 2005-06-22 iki 2014-08-08.
Teisingam atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą nustatyti remtinasi teismo paskirta turto vertės nustatymo ekspertize. J. L. 2010-02-10 parengtoje Įvertinimo ataskaitoje pateiktas L. D. priklausančio Žemės sklypo įvertinimas, nustatytas vertinimo dienai – 971 000 Lt. Minima Įvertinimo ataskaita buvo nustatyta turto vertė vertinimo dienai, t. y. 2010-02-10. Nustačius reikalingumą remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 turto vertę nustatyti 2014-08-08 dienai, remtis J. L. parengta Įvertinimo ataskaita negalima.
Vilniaus apygardos teismo 2015-10-15 nutartimi buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė. Eksperto K. K. 2016-12-12 Ekspertizės aktu Nr. 16-12-02KK nustatyta, jog Žemės sklypo vertė, su sąlyga, kad nevertinami žemės sklypo alternatyvaus panaudojimo būdai ir paskirties keitimo galimybės, buvo 2010-02-10 – 520 000 Eur, 2014-08-08 – 362 000 Eur. Viso 0,9487 ha bendro ploto žemės sklypo rinkos vertė 2008-04-01 buvo 2 140 000 Eur, 2012-10-23 – 281 000 Eur, 2014-08-08 – 424 000 Eur. Dėl Ekspertizės aktu nustatytos Žemės sklypo vertės 2014-08-08 dienai netinkamumo esminių argumentų nebuvo pareikšta, eksperto klaidos nebuvo nurodytos, taip pat nebuvo ir teismo nustatytos.
Ieškovas atkreipė dėmesį, jog ekspertas K. K. Ekspertizės akto 21 lape nurodo, jog palyginimui rinksis brangesnius įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius. Šis eksperto motyvas yra pakankamai išsamiai paaiškintas toje pačioje Ekspertizės akto dalyje, ekspertas vadovaujasi tuo, jog, nors Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, tačiau jis yra greta daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, todėl, jeigu nebūtų tiesiamas aplinkkelis, sklypas būtų labai patrauklus. Toks argumentas yra teisingas ir suprantamas, kadangi žemės ūkio veikla šalia daugiaukčių gyvenamųjų namų įprastai nėra užsiimama ir tai sudaro akivaizdžią galimybę keisti žemės paskirtį. Nors vertinant visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą reikalinga vadovaujantis jo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi, naudojimo būdu, nustatytais iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, tačiau siekiant teisingo turto įvertinimo, kurio nustatymas yra būtina atlyginimo už visuomenės poreikių tenkinimui paimtą turtą sąlyga, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, kurios turi įtakos žemės sklypo vertei. Analizuojant eksperto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes dėl lyginamo turto pasirinkimo, atliekant vertinimą 2014-08-08 dienai, pastebėtina, jog taikomi pagrįsti geografinės padėties, panašių pardavimo sąlygų sandoriai. Rinkdamasis lyginamus sklypus ekspertas daro analizę (lyginamųjų objektų lentelė Nr. 7) ir palyginimui pasirenka vidutinės vertės sandorius. Į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų sandorių ekspertas nenustatė, todėl nesant duomenų pagrįstai rėmėsi gretimose zonose buvusiais sandoriais.
Vertinant kainų pokytį matyti, kad Žemės sklypo vertė yra kintanti:
2006-11-15 – 235 866 Eur (skaičiuota atsakovui priklausančio sklypo ploto kaina pagal registro duomenis, t. 1, b. l. 33-34),
2014-08-08 – 362 000 Eur.
Teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės akte bei J. L. parengtoje Įvertinimo ataskaitoje skirtingai skaičiuojama Žemės sklypo rinkos vertė 2010-02-10 dienai. Kadangi teismo ekspertizės aktu pateiktas išsamesnė turto vertinimo analizė, nei ieškovas, nei atsakovas nenurodė ekspertizės trūkumų ir netinkamo objektų pasirinkimo vertinant 2010-02-10 dienai, tai remiamasi nepriklausomu turto vertės nustatymu ir turto vertė 2010-02-10 dienai nustatoma eksperto K. K. 2016-12-12 Ekspertizės aktu.
Atsakovas yra pateikęs UAB „Oberhaus“ 2008-04-01 parengtą Turto vertinimo ataskaitą (t. 1, b. l. 102-127), kuriuo turto vertė 2008-04-01 dienai nustatyta 810 936 Eur. eksperto K. K. 2016-12-12 Ekspertizės aktu 2008-04-01 dienai nustatyta Žemės sklypo kaina 1 824 651 Eur. Kadangi dviejų turto vertintojų pateikta kaina skiriasi daugiau nei du kartus, teismas nesiremia nei vieno turto vertintojo duomenimis 2008-04-01 dienai. Sulyginus teismo paskirtą turto vertinimo ekspertizę su UAB „Oberhaus“ Turto vertinimo ataskaita matyti, jog UAB „Oberhaus“ Turto vertinimo ataskaitoje kainos už 1 arą litais (29 400 Lt, 34 149 Lt, 29 693 Lt) iš esmės atitinka eksperto K. K. nurodytas kainas eurais (18 825 Eur, 26 066 Eur, 17 377 Eur, 26 326 Eur, 24 199 Eur). Toks didžiulis kainų neatitikimas rodo, jog turto vertintojai abejotinai renkasi palyginamuosius objektus.
Kainų pokyčio įvertinimo intervalo pradžia apibrėžta kaip teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimas, o pabaiga – turto vertinimo ataskaitos parengimas. Kadangi šioje byloje turto vertės nustatymo pareiga, šalims nesusitarus dėl kainos, buvo perkelta teismui, tai pabaigos momentas nustatytinas pagal sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (2014-08-08). Įvertinus Žemės sklypo kainų pokytį, matyti, jog Žemės sklypo vertė tolydžio didėjo ir pati didžiausia buvo 2010-02-10, vėliau vertė krito 10 kartų (2013-04-17) ir sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (2014-08-08) buvo vėl padidėjusi (362 000 Eur).
Nors teritorijų planavimo dokumentas – Vilniaus miesto bendrasis planas – buvo patvirtintas jau 1998 metais, tačiau vėliau šis planas buvo tikslinamas ir detalizuojamas, todėl vertinant kainos pokytį rėmimasis kaina, buvusia prieš beveik 20 metų, įvertinus ūkio situacijos pasikeitimą Lietuvos Respublikoje per paskutinius 20 metų, nėra teisingas. Turto vertinimas visų pirma turi atitikti pagrindinį tikslą – užtikrinti teisingą atlyginimą už privačia nuosavybės teise priklausantį ir visuomenės poreikiams paimamą turtą. Anksčiau minėtose kasacinio teismo nutartyse pažymėta, jog teisingas atlyginimas turi suteikti savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą. Pradėjus pokytį skaičiuoti nuo 1998 metų, Žemės sklypo vertė taptų mažesnė ir atsakovas 2014 metų kainomis negalėtų įsigyti lygiaverčio žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr.1-856 patvirtintas teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detalusis planas nustatė konkrečią teritoriją, kurioje bus planuojamas visuomenės poreikiams svarbus objektas, todėl pagrįsta vadovautis šiuo terminu. 2006-11-15 duomenimis Žemės sklypo vertė sudarė 235 866 Eur ir nuo rinkos vertės 2014-08-08 dienai skyrėsi trečdaliu. Įvertinus tai, kad turto vertės pokytis buvo ir teigiamas ir neigiamas, Žemės sklypo vertė 2010-02-10 sudarė 520 000 Eur, t. y. buvo daugiau nei trečdaliu didesnė nei nurodyta Ekspertizės akte 2014-08-08 dienai, laikoma, kad kainos pokytis atlygintinos Žemės sklypo vertės neįtakoja.
Esant nustatytoms aplinkybėms daroma išvada, jog teisinga atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą vertė yra yra nustatyta 2016-12-02 Ekspertizės akte ir sudaro 361 821 Eur. Ekspertas turto vertę suapvalino didėjimo linkme, tačiau toks kainos padidinimas nėra pagrįstas teisės aktais.
Teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo dalies vertė yra didesnė nei ieškovo prašoma nustatyti vertė, ieškovas prašė išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jau buvo minėta, kad ieškovas 281 221,04 Eur (971 000 Lt) yra pervedęs bankui ir atsakovas gali šiais pinigais disponuoti. Taigi, likusi nesumokėta suma yra 80 600 Eur. Ieškovas rėmėsi tuo, jog yra eilė ginčų dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų įvertinimo, todėl jam reikėtų sumokėti didelę pinigų sumą. Teismo psoėdžio metu, nors ir palaikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, ieškovas pažymėjo, jog nagrinėjamos bylos yra skirtingose stadijose, todėl vienu metu pareiga daugiau mokėti už paimtus žemės sklypus nebus nustatyta. Įvertinus ieškovo veiklos apimtis priteisiama suma nėra didelė, todėl jos išdėstymas neatitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Ieškovas nėra pateikęs duomenų apie savo blogą turtinę padėtį, kad dėl lėšų stygiaus negalėtų vykdyti kitų būtinų įsipareigojimų. Bylinėjimasis vyko daugiau nei dvejus metus, per kuriuos ieškovas turėjo galimybę suplanuoti galimai reikalingas lėšas. Dėl paminėto prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinamas.
Ieškovas prašė priteisti 2 400 Eur už ekspertizę. Ieškinio tenkinimo procentas skaičiuojamas: iš atsakovo prašytos sumos (691 322,98 Eur), atėmus neginčijamą sumą 281 221,04 Eur gaunama ginčo suma 410 101,94 Eur. Tenkinta dalis – 80 600 Eur, sudaro 20 proc. Ieškovui priteisiama 1 920 Eur ekspertizės išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjant bylą patirta 12,20 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš ieškovo ir atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi iš ieškovo priteistina suma mažesnė nei 3 Eur, pašto išlaidos iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-303 paimtos L. D. nuosavybės teise priklausančios 0,9487 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. 8089/9487 dalies vertę pagal Nekilnojamojo turto eksperto K. K. 201612-02 Ekspertizės aktą Nr. 16-12-02KK, lygią 361 821 Eur (trys šimtai šešiasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt vienas euras).
Kitą ieškinio dalį bei prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.
Priteisti iš L. D. Vilniaus miesto savivaldybės naudai 1 920 Eur (tūkstantį devynis šimtus dvidešimt eurų ) išlaidų už teismo ekspertizę.
Priteisti iš L. D. 9,76 Eur (devyni eurai 76 euro centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.