Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Čečėnijoje, Rusijos Federacijos pilietis, čečėnas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje;

2) Vilniaus miesto 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusi Darbo birža); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusi Darbo birža); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą, nebendrauti su H. P., A. S., J. D. ir įpareigoti atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (nuosprendis neįsiteisėjęs);

E. L. (E. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnį, 199 straipsnio 1 dalį 1129 Eur dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 5 mėnesius nuo bausmės pradžios atlyginti bent 1/2 padarytos turtinės žalos;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ryto būti namuose jei tai nesusiję su darbu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžius ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos atlyginti bent 1/2 padarytos turtinės žalos, priteistos E. L. atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu;

H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu BK 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atiduotas į specialiąją auklėjimo įstaigą 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti oficialiai dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti oficialiai dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas paskirtos bausmės vykdymas 3 metams, įpareigojant: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei pirmus vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programose (nuosprendis neįsiteisėjęs);

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I., veikdamas Vilniaus mieste kartu E. L. ir H. P., taip pat su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, atlikusiais laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8A, Alytuje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. sausio 3 d., 14.30 val., nenustatytas asmuo iš Alytaus PN iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. P., gim. (duomenys neskelbtini), į namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs tardymo departamento vyr. tyrėju R. B., melagingai nurodė, kad iš banko gauta pažyma, kur nurodyta, kad mokant mokesčius už butą buvo atsiskaitoma netikrais pinigais, kad ji yra tokių asmenų sąraše, kad atvyks kolega S. K. pinigų patikrinti, tuo pat metu iš Alytaus pataisos namuose buvusių bendrininkų gavę nurodymą, jis (S. I.) su E. L. taksi automobiliu nuvyko prie A. P. namų, bei jam (S. I.) likus laukti automobilyje, E. L. nuėjo į A. P. butą neva patikrinti pinigų, o pastarajai nuėjus į kambarį persirengti, nuo stalo virtuvėje paėmęs 2995 Eur, pasišalino, po ko nenustatytą dalį pinigų E. L. pasiliko sau bei davė jam (S. I.), likusius pinigus kartu nuvažiavus prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. L. nunešė ir atidavė H. P., tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, A. P. priklausantį turtą – pinigines lėšas, 2995 Eur.

Šiais savo veiksmais S. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

E. L., veikdamas Vilniaus mieste kartu S. I. ir H. P., taip pat su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, atlikusiais laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8A, Alytuje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. sausio 3 d., 14.30 val. nenustatytas asmuo iš Alytaus PN iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. P., gim. (duomenys neskelbtini), į namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs tardymo departamento vyr. tyrėju R. B., melagingai nurodė, kad iš banko gauta pažyma, kur nurodyta, kad mokant mokesčius už butą buvo atsiskaitoma netikrais pinigais, kad ji yra tokių asmenų sąraše, kad atvyks kolega S. K. pinigų patikrinti, tuo pat metu iš Alytaus pataisos namuose buvusių bendrininkų gavę nurodymą, jis (E. L.) su S. I. taksi automobiliu nuvyko prie A. P. namų, bei jis nuėjo į A. P. butą neva patikrinti pinigų, o pastarajai nuėjus į kambarį persirengti, nuo stalo virtuvėje paėmęs 2995 Eur, pasišalino, po ko nenustatytą dalį pinigų pasiliko sau bei davė S. I., likusius pinigus nuvežė ir atidavė H. P., tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, A. P. priklausantį turtą – pinigines lėšas, 2995 Eur.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

H. P., veikdamas Vilniaus mieste kartu E. L. ir S. I., taip pat su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, atlikusiais laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8A, Alytuje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. sausio 3 d., 14.30 val., nenustatytas asmuo iš Alytaus PN iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. P., gim. (duomenys neskelbtini), į namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs tardymo departamento vyr. tyrėju R. B., melagingai nurodė, kad iš banko gauta pažyma, kur nurodyta, kad mokant mokesčius už butą buvo atsiskaitoma netikrais pinigais, kad ji yra tokių asmenų sąraše, kad atvyks kolega S. K. pinigų patikrinti, tuo pat metu iš Alytaus pataisos namuose buvusių bendrininkų gavę nurodymą, E. L. su S. I. taksi automobiliu nuvyko prie A. P. namų, bei E. L. nuėjo į A. P. butą neva patikrinti pinigų, o pastarajai nuėjus į kambarį persirengti, nuo stalo virtuvėje paėmęs 2995 Eur, pasišalino, po ko nenustatytą dalį pinigų pasiliko sau bei davė S. I., likusius pinigus nuvežė ir atidavė jam (H. P.), tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, A. P. priklausantį turtą – pinigines lėšas, 2995 Eur.

Šiais savo veiksmais H. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais; konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, o esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-976/2016).

Tai, kad 2018 m. sausio 3 d. iš (duomenys neskelbtini) į Gelvonų gatvę, Vilniuje, vežė S. I. ir dar vieną vaikiną, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė liudytojas taksi vairuotojas H. N. (1 t., b. l. 95-98, 3 t., b. l. 23-24). Be to, H. N. ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaltinamąjį S. I., kaip vieną iš vaikinų, kuriuos 2018 m. sausio 3 d. vežė nuo (duomenys neskelbtini) namo į Gelvonų gatvę (1 t., b. l. 114-116). Šiuo atveju, pastebėtina, kad H. N. taip pat parodė, kad vežė S. I. iš (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini), tada į Gabijos gatvę, paskui iki lombardo Kalvarijų g. ir paleido jį prie kebabinės „Jammi“ Žalgirio g. Tą dieną jie buvo dviese. (duomenys neskelbtini) buvo vienas asmuo išlipęs, kuris buvo išlipęs, negali pasakyti, jis išlipo ir nuėjo į laiptinę. Iš pradžių lyg įtartini pasirodė, abu gale sėdėjo, šnabždėjosi, paskui, kai išvažiavo nuo Gabijos „Maximos“, pradėjo garsiau kalbėti ir juokauti. Galimai jie dalinosi pinigais, girdėjo, kaip šlama pinigai, po Gabijos „Maximos“ jų nuotaika labai pasikeitė, nes iki tol arba nekalbėjo ar labai tyliai kalbėjo. Kitas asmuo gal jam sėdėjo už nugaros, todėl jį nelabai įsidėmėjo. Pastebėtina, kad šias aplinkybes sugretinus su kaltinamųjų naudotų mobilaus ryšio telefonų išklotinėmis, vieni duomenys atitinka ir papildo kitus.

Be to, liudytojas H. N., be kita ko, parodė, kad vežė S. I. į lombardą, asmenys, važiavę automobilyje, galimai dalinosi pinigais, tai patvirtina kita byloje surinkta bei ištirta medžiaga. Kaip antai, 2018 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, jog S. I., gim. (duomenys neskelbtini), jų įmonei priklausančiame lombarde, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2018 m. sausio 2 d. už 60 Eur įkeitė mobilaus ryšio telefoną Huawei P9, kurį 2018 m. sausio 3 d. išsipirko už 66 Eur (2 t., b. l. 19-20). Tai patvirtina, kad po važiavimo į Gelvonų gatvę, S. I. įgijo pinigų, kuriuos vėliau panaudojo tiek atsiskaityti su H. N., tiek išsipirkti telefoną iš lombardo. Be to, pažymėtina, jog pagal liudytojo H. N. parodymus, už kelionę taksi reikėjo mokėti apie 12 Eur, o jam davė 20 Eur be grąžos, todėl asmenis gerai įsidėmėjo. Nors teisiamajame posėdyje S. I. teigė, kad pinigų išsipirkti telefoną gavo neva iš nelegalaus darbo statybose, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, be to, jis tokią versiją iškėlė tik teisiamajame posėdyje, todėl tai laikytina gynybine ir deklaratyvia kaltinamojo versija, kurią paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Be to, kaip minėta, šias aplinkybes įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai kaip mobilaus ryšio telefonų išklotinės, nurodytos aukščiau.

Iš šių aplinkybių matyti, jog nukentėjusios turimas lėšas buvo siekiama įgyti, panaudojus apgaulę, t. y. suklaidinus nukentėjusiąją A. P., jai nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją. Būtent dėl šios jai pateiktos melagingos informacijos nukentėjusioji buvo nusprendusi atiduoti atvykusiam asmeniui (neva pareigūnui) jos turimus grynuosius pinigus ir tik vėliau suprato, kad yra apgauta. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų nustatyta, jog ji iš pradžių patikėjo skambinusiu asmeniu, t. y. ji realiai buvo suklaidinta. Nors nukentėjusioji paaiškino negalinti atpažinti į jos butą atsiimti pinigų atvykusio vyro, byloje nustatyta, jog atsiimti pinigų vyko kaltinamieji E. L. ir S. I.. Teisiamajame posėdyje to iš esmės neneigė kaltinamasis S. I., kuris kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis galėjo būti Gelvonų gatvėje, bet neprisimena, taip pat paaiškino, jog kartu su E. L. negalėjo važiuoti, nes dėl jokių nusikalstamų veikų su E. nėra bendravęs, čia jo reikalas ir nesinorėjo į tai velti kitų asmenų. Pripažįsta, kad galėjo važiuoti tuo adresu nurodytą dieną, bet neprisimena, galimai jis ėjo į butą, bet neprisimena. Neprisimena, ar gavo iš to pinigų.

Tai, kaip jau minėta aukščiau, taip pat patvirtina liudytojo H. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, taip pat parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kuriuo H. N. atpažino S. I., taip pat byloje gauti duomenys iš E. L., S. I. ir H. P. priskiriamų mobiliojo ryšio telefonų bei su jais kontaktavusių kitų abonentų išklotinių suvestinės.

Įvertinus nukentėjusiosios paaiškinimus apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris jai skambino, taip pat aplinkybę, jog Alytaus pataisos namai yra adresu Ulonų g. 8, Alytuje, teismui nekyla abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens amžiaus bei pakaltinamumo.

Nors kaltinamasis S. I. taip pat kėlė versiją, jog ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes tyrėja jam darė įtaką, pažymėtina, jog siekiant pašalinti tokius prieštaravimus į teisiamąjį posėdį buvo iškviesta ir apklausta S. I. apklausą atlikusi tyrėja D. S.. Apklausiama teisiamajame posėdyje D. S. parodė, kad apklausė įtariamąjį S. I., jis buvo apklaustas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, dalyvavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir apklausiamas. Pradžioje įtariamasis kaltės nepripažino, apklausos metu pakeitė parodymus ir pasakė, kad pripažįsta iš dalies, pradėjo pasakoti kai kuriuos dalykus, kuriuos jis prisiminė. Apklausos protokolas buvo surašytas iš S. I. žodžių, įtaka, spaudimas nebuvo daroma. Jam buvo išaiškintos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės dėl bausmės paskyrimo, bet ji nieko įtariamajam nežadėjo. S. I. minėjo dėl H., kad susipažino ir pasiūlė užsidirbti pinigus tokiu būdu. Ji S. I. pasakė, kad situacija aiški, kad gali pasakyti, jog buvo įsėsta (duomenys neskelbtini), o galutinis taškas buvo lombardas ir tuomet jis pasakė „ai, tai jūs viską žinot.“ Ji paminėjo, kad žino vykimo trajektoriją. Ji pavardžių, matomai, tikrai neminėjo. Ji S. I. paminėjo, kad prisipažinimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pasakė, kad jai yra žinoma situacija, o jo reikalas papasakoti, ar ne. Tokiais liudytojos parodymais abejoti nėra pagrindo, be to, pastebėtina, jog S. I. apklausos metu dalyvavo jam paskirta gynėja advokatė K. S.-B., kuri jokių pretenzijų nereiškė, S. I. pasirašė apklausos protokolą.

Be to, iš 2018 m. birželio 19 d. pranešimo apie įtarimą turinio matyti, kad S. I. buvo kaltinamas veikęs kartu su nenustatytais asmenimis (2 t., b. l. 10). Be to, ikiteisminio tyrimo informaciją iš kito ikiteisminio tyrimo, pagal kurią buvo nustatyta telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybė H. P., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu buvo leista naudoti 2018 m. liepos 18 d. nutarimu, t. y. jau po S. I. apklausos, vykusios 2018 m. birželio 19 d. Įvertintina ir tai, jog kaltinamasis S. I. teisiamajame posėdyje, be kita ko, parodė, kad tuo metu vartojo „žolę“, todėl ne viską prisimena. Ši versija, atsižvelgiant tiek į tai, jog kaltinamojo minima „žolė“, t. y. marichuana nėra sunkus narkotikas, tiek į tai, jog tokią aplinkybę kaltinamasis nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog kaltinamasis S. I., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus ir jo parodymais remtis galima tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar kartu su kaltinamuoju S. I. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuris skambino nukentėjusiajai bei iki įvykio ir jo metu kontaktavo ir su kaltinamuoju S. I., veikė ir kaltinamieji E. L. bei H. P.. Teismui, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, abejonių dėl jų kaltės byloje nekilo.

Jų kaltę, visų pirma, įrodo kaltinamojo S. I. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis teigė, kad susipažino su H. P., šis jam pasiūlė užsidirbti, nuvažiuoti atsiimti skolą iš žmonių. Be to, H. P. pasakė, kad duos jo telefono numerį draugui, kuris su S. I. susisieks. Po to S. I. kažkurią dieną sulaukė skambučio iš vyro, kuris pasakė, kad reikia nuvažiuoti paimti į butą skolą ir nuvežti pinigus H.. Jis su kažkuo važiavo iš (duomenys neskelbtini) taksi paimti pinigų į Šeškinės mikrorajoną, paskui važiavo į Pašilaičius, nes reikėjo pinigus perduoti H.. Po to važiavo į Kalvarijų gatvėje esantį lombardą (2 t., b. l. 11-13). Tokius S. I. paaiškinimus patvirtina ir jo naudoto mobiliojo ryšio telefono išklotinės duomenys, kurie patvirtina būtent kaltinamojo nurodytą judėjimą Vilniaus mieste bei UAB „Tele2“ pateikta informacija dėl bokštų celių adresu (duomenys neskelbtini) 33, Vilniuje, veikimo (3 t., b. l. 28).

Teismas atsižvelgia į tai, jog, bylos duomenimis, S. I. prieš pat įvykį ir jo metu bendravo ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tačiau tai nepaneigia H. P. dalyvavimo bendrai vykdytoje nusikalstamoje veikoje ir nešalina jo atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo S. I. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies teisiamajame posėdyje, be to, juos patvirtina kaltinamųjų S. I., E. L. ir H. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įvykio metu naudotų telefono numerių išklotinės.

Nors kaltinamasis H. P. neigė, jog kada nors naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybę kaltinamajam H. P. patvirtina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos R. L. tarnybinis pranešimas (3 t., b. l. 1) bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK veiklos skyriaus vyr. tyrėjos D. S. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 64).

Be to, bylos duomenimis, nustatyti nevienkartiniai kaltinamųjų naudotų telefonų numerių kontaktai su nenustatytais asmenimis, veikusiais Alytaus pataisos namų zonoje, kas taip pat leidžia spręsti apie kaltinamųjų bendrus ir suderintus veiksmus siekiant sukčiavimo būdu išvilioti pinigus (1 t., b. l. 66-84). Sugretinus šiuos duomenis su kaltinamojo S. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 11-13), matyti, jog šie duomenys vieni kitus atitinka ir papildo, todėl teismui nėra pagrindo netikėti kaltinamojo S. I. parodymais, duotais būtent jo pirmosios apklausos metu.

Nors kaltinamasis E. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta.

Visų pirma, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas E. L., be kita ko, parodė, jog negali pasakyti, kur jis buvo ir ką veikė 2018 m. sausio 3 d. Vėliau, apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu E. L. jau parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodyto nusikaltimo nedarė. 2018 m. sausio 3 d. buvo su savo mergina K. J. (2 t., b. l. 42-45). Apklausiamas teisiamajame posėdyje E. L. parodė, kad buvo su savo mergina iki sausio 3 d. motelyje Žirmūnuose. Tą dieną su I. jis galėjo būti tik motelyje Žirmūnų g. Pažymėtina, jog teismas buvo tenkinęs prašymą apklausti liudytoja E. L. nurodytą K. J. ir suteikė teisę atsivesti šį asmenį į teismo posėdį, tačiau toks asmuo nė į vieną teismo posėdį neatvyko ir parodymų nedavė. Be to, kaltinamasis E. L. taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog 2018 m. sausio 3 d. buvo motelyje Žirmūnų mikrorajone, netgi negalėjo nurodyti, kokiame motelyje, jo teigimu, buvo.

Taip pat pažymėtina, jog, kaip matyti iš nukentėjusiosios A. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, nors ji nurodė, kad į jos butą 2018 m. sausio 3 d. atėjusio vyro neatpažins, tačiau jį apibūdino kaip „25 metų amžiaus, 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo“ (1 t., b. l. 15). Iš liudytojo H. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog tas vyras, kuris likdavo sėdėti automobilyje, važiavo į lombardą „Lombas“, o tas vyriškis, kuris ėjo į Gelvonų gatvės namo laiptinę, yra maždaug 25-30 metų amžiaus, maždaug 175-180 cm ūgio, liesesnio nei vidutinio kūno sudėjimo, plaukai juodos spalvos, tamsios akys. Tokie parodymai iš esmės atitinka kaltinamojo E. L. požymius.

Nors kaltinamojo H. P. gynėja nurodė, kad H. P. kaltė šioje byloje nėra įrodyta, su šiais argumentais nesutiktina.

Kaip nustatyta byloje, nusikalstama veika padaryta bendrai veikiant trims kaltinamiesiems S. I., E. L. ir H. P.. Kiekvienas iš jų atliko savo veiksmus, t. y. veikdami bendrai, jie pasiskirstė veikas: H. P. surado asmenį, su kuriuo kontaktavo nenustatyti asmenys, veikę Alytaus pataisos namų zonoje, – S. I. ir davė jo telefono numerį minėtiems asmenims, E. L. ir S. I. kartu važiavo pas nukentėjusiąją į butą, kur S. I. laukė automobilyje, o E. L. nuėmė paimti pinigus, kuriuos vėliau pasidalijo visi trys kaltinamieji. H. P. vaidmuo buvo svarbus, nes būtent jis surado asmenį, kuris bendravo su Alytaus pataisos namų zonoje veikusiais asmenimis. Be to, atsižvelgiant tiek į kaltinamųjų ankstesnius teistumus, tiek šiuo metu teismuose nagrinėjamas kitas baudžiamąsias bylas, akivaizdu, kad kaltinamieji puikiai suprato, jog daro nusikalstamas veikas, toks elgesys nebuvo jiems iš esmės naujas. Pagal teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Byloje nustatyta, kad S. I., E. L. ir H. P. veikė bendru susitarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, t. y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. H. P., surasdamas asmenį, su kuriuo vėliau bendravo Alytaus pataisos namų zonoje veikę asmenys, vėliau dalindamasis pinigais, o E. L., važiuodamas į nukentėjusiosios butą paimti pinigus ir šiais pinigais dalindamasis su kitais bendrininkais, suvokė, jog bendrai su kitais kaltinamaisiais dalyvauja jiems inkriminuoto nusikaltimo padaryme bei pritarė šiai veikai, kas rodo jų tyčios kryptingumą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-763-487/2013).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog byloje visiškai įrodyta, kad nusikalstamos veikos metu bendrai veikė ir ją įvykdė kaltinamieji S. I., E. L., H. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti kiti asmenys, iš kurių du neabejotinai buvo vykdytojai (E. L. ir S. I. vyko paimti pinigų, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo skambino nukentėjusiajai ir ją, panaudojęs apgaulę, suklaidino). Be to, iš byloje esančių įrodymų bei faktinių įvykio aplinkybių darytina išvada, jog įvykdyti nusikalstamą veiką bei veikti kartu asmenys buvo sutarę iš anksto, jie visi suprato, kokioje veikloje dalyvauja, koks jų vaidmuo bei bendrais veiksmais siekė apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo skambučio nukentėjusiajai iki pinigų pagrobimo nepraėjo viena valanda, taigi kaltinamųjų veiksmai buvo gerai suderinti, tai rodo jų susitarimą ir koordinuotus veiksmus sukčiavimo būdu užvaldyti svetimus pinigus.

Nors kaltinamųjų gynėjai taip pat ginčijo kaltinamųjų charakterizuojančią medžiagą, t. y. nuosprendžius kitose baudžiamosiose bylose kaip kaltinamųjų kaltę patvirtinančius duomenis, su tuo nesutiktina. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas yra teismo diskrecija. Atsižvelgus į kaltinamųjų atžvilgiu priimtus nuosprendžius kitose baudžiamosiose bylose, pažymėtina, jog tai savaime nepagrindžia kaltinamųjų kaltės šioje baudžiamojoje byloje, tačiau įvertinus panašų nusikalstamų veikų mechanizmą, be to, tai, kad kaltinamieji šioje byloje yra kaltinami kartu veikę ir kitose bylose, nors jų teigimu, pvz. S. I. ir H. P. bendravo neintensyviai, tik dėl pinigų, paneigia tokį kaltinamųjų aiškinimą bei sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl kaltinamųjų veikimo bendrai.

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad aptarti įrodymai sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę bei yra pakankami konstatuoti, jog kaltinamieji S. I., E. L., H. P., veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą su nusikalstamos veikos bendrininkais apgaule įgyti svetimą turtą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, A. P. priklausantį turtą, t. y. 2995 Eur.

Kaltinamųjų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. I., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis savo kaltę pripažino iš dalies, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis S. I. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, nedirba, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu teistas 3 kartus, paskutinis nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra galimybė ir pagrindas skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmė, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį, įvertinus nusikalstamos veikos stadiją, nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Taigi S. I. paskirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Įvertinus tai, jog paskutinis kaltinamojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs, teismas nebendrina šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės.

Kaltinamajam S. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. L., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis savo kaltės nei tyrimo metu, nei teisme nepripažino; jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veiką padarė recidyvistas nepripažintina (neatitinka BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos recidyvisto sąvokos).

Kaltinamasis E. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, nedirba, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas vieną kartą, šiuo metu teistas tris kartus, šiuo metu teisme nagrinėjamos dar viena baudžiamoji byla jo atžvilgiu dėl sukčiavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra galimybės ir pagrindo skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, atsižvelgiant į tai, jog tai ne pirmas tokios pobūdžio kaltinamojo teistumas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Taigi E. L. paskirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi subendrinta bausme ir E. L. paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, įvertinęs tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, šiuo metu yra probuojamas, nėra duomenų, jog nevykdo probacijos sąlygų, kitoje dar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jo kaltumas iki kol nepriimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra įrodytas, nutaria dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas kaltinamajam, siekdamas suteikti jam galimybę, esant laisvėje, pakoreguoti elgesį bei pakeisti savo gyvenimo būdą, bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, šiuo laikotarpiu įpareigojant jį: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 4) iki 2019 m. gegužės 18 d. atlyginti bent 1/2 padarytos turtinės žalos, priteistos E. L. atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu.

Kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis; pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam H. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis savo kaltės nei tyrimo metu, nei teisme nepripažino, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra, jog veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veiką padarė recidyvistas (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis H. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, nedirba, iš jo žodžių užsiima individualia veikla, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 4 kartus, šiuo metu teistas 7 kartus (paskutinis nuosprendis nėra įsiteisėjęs), šiuo metu teismuose nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos jo atžvilgiu dėl sukčiavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra galimybės ir pagrindo skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Taigi H. P. skirtina 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, jog paskutinis kaltinamojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs, teismas nebendrina šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės.

Teismas, įvertinęs tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau nuolat daro nusikalstamas veikas, ankstesni teistumai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, jo atžvilgiu jau 5 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, sprendžia, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas kaltinamojo atžvilgiu nėra tikslingas.

Kaltinamajam H. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPKX skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji A. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2995 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamuosius pripažinus kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jiems kyla pareiga atlyginti padarytą turtinę žalą. Kadangi nusikalstami veiksmai padaryti bendrais kaltinamų veiksmais, turtinės žalos atlyginimas iš jų priteistinas solidariai.

Esant šioms aplinkybėms bei duomenims, pagrindžiantiems pareikštą civilinį ieškinį, A. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD-R kompaktinis diskas, prisegtas prie 1 bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, prie šiuo nuosprendžius skiriamos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžius ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant E. L.: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4) iki 2019 m. gegužės 18 d. atlyginti bent 1/2 padarytos turtinės žalos, priteistos atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.

H. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo H. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

H. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.

Priteisti iš S. I., E. L. ir H. P. solidariai nukentėjusiosios A. P. naudai 2995 (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R kompaktinį diską, prisegtą prie 1 bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti S. I., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.