Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) atsakovams E. V. Strazdienei, L. I., A. G., L. D. K., P. J. K., K. L. Č., D. A., S. A., K. G., O. B., A. B., V. M., R. K., tretiesiems asmenims R. G., Z. I., L. R. V., L. S., S. S., E. M., E. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams E. V. Strazdienei, L. I., A. G., L. D. K., P. J. K., K. L. Č., D. A., S. A., K. G., O. B., A. B., V. M., R. K., tretiesiems asmenims R. G., Z. I., L. R. V., E. M. E. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos procesiniai dokumentai įteikti, atsakovė O. B. bei trečiasis asmuo E. M. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu. Tretiesiems asmenims L. S. bei S. S. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikta, todėl priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK)130 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1.1355 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui MB (duomenys neskelbtini) (39323/68130 dalis arba 6554 kv.m.) ir atsakovams bei tretiesiems asmenims (likę 4801 kv. m.). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, nes dalis asmenų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą, savo žemės dalių iš valstybės nėra perėmę ir neįsiregistravę. Žemės sklypą valdo daug bendraturčių, jo naudojimas yra apsunkintas tiek, kad juo niekas visiškai nesinaudoja. Ieškovas MB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovas) valdo didžiausią Žemės sklypo dalį, o kiti bendraturčiai – nedideles dalis, todėl Ieškovas nori atsidalinti savo nuosavybės dalį iš bendros dalinės nuosavybės ir suformuoti atskirą žemės sklypą. Tuo tikslu jis inicijavo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – ir Projektas), kuriuo numatyta padalinti Žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus ir, nekeičiant žemės naudojimo paskirties, iš dalies pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į rekreacines teritorijas. Projektu yra suprojektuoti du atskiri žemės sklypai, kurių vienas (projektinis Nr. 1) yra 0.6500 ha dydžio, o kitas (projektinis Nr. 2) – 0.4855 ha. Ieškovas pretenduoja į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1 (toliau – Sklypas Nr.1). Šiuo metu Ieškovas turi nuosavybės dalį Žemės sklype didesnę nei yra formuojamas Sklypas Nr.1, todėl Ieškovo tam tikra nuosavybės dalis ir po atsidalinimo liks formuojamame žemės sklype, kurio projektinis Nr.2 (toliau – Sklypas Nr.2). Pažymėtina, kad Ieškovas su trečiaisiais asmenimis jau yra susitaręs jų dalis po Projekto patvirtinimo išpirkti, todėl Sklype Nr.2 Ieškovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje dar padidės. Su atsakovais dėl jų dalių išpirkimo ir pritarimo Projekto sprendiniams Atsakovui susitarti nepavyko. Projektas buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir leista jį tvirtinti, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija 2019-09-10 raštu atsisakė tvirtinti, nes vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 66 punktu tvirtinti žemės valdos projektą galima gavus visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiškus pritarimus arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Kadangi atsakovai atsisako pritarti Projekto sprendiniams, Ieškovas savo teises gali įgyvendinti tik kreipdamasis į teismą su reikalavimu leisti be atsakovų sutikimo pagal Projektą vykdyti Žemės sklypo pertvarkymą.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.80 straipsnio nuostatos prasme nuosavybės atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį - ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Ieškovo nuosavybės dalies atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės pagal Projektą kitų bendraturčių teisių nepažeis, todėl atsakovų atsisakymas suderinti Projekto sprendinius yra nepagrįstas.

Suformavus naujus žemės sklypus, Nekilnojamojo turto registre bus registruojami ne tik patys žemės sklypai kaip nekilnojamieji daiktai, bet ir nuosavybės teisių dalys į šiuos žemės sklypus. Taip bendraturčiams bus sukuriamos naujos civilinės teisės ir pareigos, kas CK 1.63 straipsnio 1 dalies prasme atitinka sandorį. Toks Ginčo sklypų pertvarkymas ir nuosavybės dalių perkėlimas į naujai suformuotus žemės sklypus yra žemės sandoris. Žemės sklypai yra nekilnojamieji daiktai, tai sandoriai dėl daiktinių teisių pasikeitimo reikalauja rašytinės notarinės formos (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Tai numatyta ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje – Žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Esant ginčui CK 4.80 str. pagrindu, kitų bendraturčių sutikimo nereikia, nes ginčas gali būti tik dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo ir tai įtvirtinta teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-11 nutartyje (civilinė byla 3K-3-134-248/2019) pasisakė, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taip pat teismas šioje nutartyje nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Projektą derinusios ir tikrinusios institucijos nustatė, kad pagal teisės aktus toks Žemės sklypo padalijamas galimas, po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas nebus kaip nors apsunkintas, ar suvaržytas kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip pat tarp savininkų nesukurs dar sudėtingesnių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Ieškovas pagal Projektą atsidalindamas dalį nuosavybės teisės iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuodamas asmeninį nekilnojamą daiktą – žemės sklypą Nr.1, palengvins ir supaprastins savo kaip savininko teisių turinį, kas leis ateityje išvengti ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Taigi, nėra jokių kliūčių Ieškovui pagal Projektą atsidalinti dalį savo nuosavybės teisės iš bendros dalinės nuosavybės ir ją įsiregistruoti Nekilnojamojo turto registre kartu su Sklypu Nr.1, o atsakovų trukdymas tai padaryti yra nepagrįstas Ieškovo nuosavybės teisės pažeidimas.

Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos 750 Eur (150 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovui MB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasitvirtinti ir įgyvendinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą MB (duomenys neskelbtini) be atsakovų sutikimo.

Nustatyti nuosavybės dalis į šiuo projektu naujai formuojamus žemės sklypus:

E. K. – 7 m2 į žemės sklypą, kurio projektinis Nr.2;

Priteisti ieškovui MB (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. V. S., L. I., A. G., L. D. K., P. J. K., K. L. Č., D. A., S. A., K. G., O. B., A. B., V. M., R. K. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 57,69 Eur (penkiasdešimt septynis eurus, 69 ct)

Atsakovai šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka skųsti negali, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą gali skųsti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.