- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-120-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB statybų kompanijos „Rudas“
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) statybų kompanijos „Rudas“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6251-344/2018 pagal ieškovės UAB statybų kompanijos „Rudas“ ieškinį atsakovui A. N. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rusėjo 3 d. sprendimo Nr. DGKS-4743 darbo byloje Nr. APS-113-16146/2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2018 m. spalio 5 d. gautas ieškinys atsakovei UAB statybų kompanijai „Rudas“, kuriuo ieškovas A. N. prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rusėjo 3 d. sprendimą Nr. DGKS-4743 darbo byloje Nr. APS-113-16146/2018 ir priteisti iš atsakovo A. N. ieškovei UAB statybų kompanijai „Rudas“ bylinėjimosi išlaidas. Apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą ieškovo A. N. ieškinį atsakovei UAB statybų kompanijai „Rudas“. Gavęs ieškovės UAB statybų kompanijos „Rudas“ atskirąjį skundą ir patikslintą ieškinį, teismas 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį ir nustatė ieškovei UAB statybų kompanijai „Rudas“ 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti. Minėta nutartis ieškovės UAB statybų kompanijos „Rudas“ atstovui advokatui E. K. įteikta per EPP 2018 m. lapkričio 5 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės UAB statybų kompanijos „Rudas“ ieškinį atsakovui A. N. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rusėjo 3 d. sprendimo Nr. DGKS-4743 panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
3. Terminas trūkumams pašalinti pasibaigė 2018 m. lapkričio 20 d., ieškovė per teismo nustatytą terminą nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti jų šalinimo terminą nepateikė, todėl teismas ieškinį laikė nepaduotu ir su priedais grąžintino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB statybų kompanija „Rudas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantė nesutinka, kad ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų nepateikimas laikytinas ieškinio trūkumais, dėl kurių ieškinys negali būti priimamas ir byla negali būti pradėta nagrinėti. Ieškovė įvykdė teismo reikalavimą atlikti ieškinio priedo, surašyto anglų kalba, vertimą į lietuvių kalbą ir šis vertimas buvo atliktas 2018-11-14, tik per klaidą nebuvo išsiųstas teismui. Teismo nurodytos darbo sutarties, sudarytos su atsakovu, originalo, ieškovė apskritai negali pateikti, kadangi A. N. negrąžino darbdaviui pasirašytos sutarties. Be to, pats atsakovas tą pačią nepasirašytos darbo sutarties kopiją teikė Darbo ginčų komisijai, pripažindamas darbo teisinių santykių tarp UAB statybų kompanijos „Rudas“ ir A. N. susiklostymą, šis faktas konstatuojamas ir ieškovo skundžiamame Darbo ginčų komisijos 2018-09-03 sprendime Nr. DGKS-4743. Šiuo atveju ieškovės UAB statybų kompanijos „Rudas“ pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluoti aiškiai, o teismo nurodyti ieškinio priedų trūkumai nesudaro kliūčių iškelti civilinę bylą ir pradėti ją nagrinėti, o vėliau, parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, išreikalauti iš ieškovės ar pasiūlyti jam pateikti trūkstamus duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
7. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.
8. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 str. 4 d.).
9. Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rusėjo 3 d. sprendimą Nr. DGKS-4743 darbo byloje Nr. APS-113-16146/2018.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, kad nėra pateiktas skundžiamas darbo ginčų komisijos sprendimas, 2018-07-27 darbo sutarties Nr. 3 originalas bei direktoriaus A. G. elektroninio laiško vertimas iš anglų kalbos. Ieškovė per teismo nustatytą terminą nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti jų šalinimo terminą nepateikė, todėl teismas ieškinį laikė nepaduotu ir su priedais jį grąžino padavusiam asmeniui.
11. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
12. Darbo bylų nagrinėjimo XX skyriaus CPK 413 straipsnio 2 dalis numato, kad priemonės ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tuo atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu. Taigi, galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai nesudaro esminės kliūties tolesnei proceso eigai, o teismo prašomi pateikti įrodymai gali būti išreikalauti iš darbo ginčo komisijos teismo iniciatyva ar teikiami vėlesniuose proceso etapuose. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantės jame suformuluotas reikalavimas yra konkretus ir aiškus, todėl sutiktina su apeliantės argumentais, jog įrodymų nepateikimas nėra esminiai ieškinio trūkumai, dėl kurių ieškinys galėtų būti laikomas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą bei paduoto ieškinio dalyką ir pagrindą, konstatuoja, jog tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvykdymas negali suteikti teismui teisės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantei (ieškovei) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai buvo konstatuoti nepagrįstai, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.