Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria buvo patenkintas A. D. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo ir teisinės padėties palengvinimo.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-932/2020, A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5 ir 8 punktų nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta, kad A. D. privalo po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, tai yra, 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių, vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. D.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendis įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2021 m. birželio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-151-307/2021, nuteistojo A. D. apeliacinis skundas buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-697/2022, nuteistojo kasacinis skundas taip pat buvo atmestas.

3. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 22 d. buvo gautas nuteistojo A. D. prašymas, kuriame nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), prašė peržiūrėti jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-932/2020 priimtą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti teisinę padėtį.

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi nuteistojo prašymas buvo patenkintas: nuteistojo A. D. nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), perkvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeisti BK 181, 190 straipsniai, dėl ko pagal naujai įsigaliojusią BK redakciją A. D. prievartautas turtas nesiekia didelės vertės, o jo veika atitinka BK 181 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kuri švelnina nuteistojo A. D. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas nusprendė, jog A. D. turi būti skirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, paskirtos bausmės vykdymą atidedant.

II. Skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis A. D. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Panevėžio arba Šiaulių apygardos teismams.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad apygardos teismas nepersiuntė bei neleido susipažinti su prokuroro pateiktu atsiliepimu, be to, nebuvo suteikta galimybė pareikšti nušalinimų ar teikti prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Tokiu būdu teismas pažeidė nuteistojo teisę į gynybą.

2.2. Skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje deklaratyviai aptariamas prievartautas sumos dydis. Nurodoma, kad teikimą nagrinėjanti teisėja, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, turėjo išankstinę nuomonę; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nutylėta, jog nuteistasis ir nukentėjusioji buvo sugyventiniai, jog prievartauta suma buvo būsimo darbo užmokesčio išraiška ateityje.

2.3. Taip pat nurodoma, kad teisėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nagrinėjo bylą dalyvaujant nukentėjusiosios atstovui, kuris neturėjo teisės jos atstovauti, ignoravo faktą, jog nukentėjusioji buvo pripažinta nukentėjusiąja iki nusikalstamos veikos padarymo, ar faktą, jog nuteistojo sulaikymas ir kratos atlikimas buvo neteisėti; teisėja ignoravo ir prokuroro nušalinimo pagrindus. Aptartos aplinkybės, nuteistojo vertinimu, rodo teismo šališkumą.

2.4. Nuteistojo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodant, kad jis yra anksčiau teistas, nepagrįstai buvo pasunkinta jo teisinė padėtis, kadangi teistumas yra išnykęs.

3. 2023 m. liepos 23 d. bei 2023 m. rugpjūčio 5 d. prašymuose nuteistasis A. D. prašo išreikalauti iš Lietuvos probacijos tarnybos: jį charakterizuojančius duomenis, rodančius, jog nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu neturėjo jokių nuobaudų; jam išduotą leidimą išvykti už miesto ribų; „OASys“ vertinimą, remiantis kurio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taip pat prašoma įvertinti, ar pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturi būti sumažintas nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, be kita ko, atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su ankstesniu baudžiamosios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

4. 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašyme nuteistasis A. D. prašo atidėti skundo nagrinėjimą iki naujų duomenų išreikalavimo iš Lietuvos probacijos tarnybos.

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

1. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. D. skundą ir įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis, kuria buvo tenkintas nuteistojo prašymas ir, įsigaliojus BK pakeitimams (2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija), nuteistojo nusikalstama veika buvo perkvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, kuris švelnina bausmę bei kitokiu būdu palengvina nuteistojo teisinę padėtį, yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė BK 3 straipsnio nuostatas, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatų. Aukštesnysis teismas, nenustatęs nušalinimo pagrindų, sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamos nutarties nuteistojo skunde nurodytais motyvais.

2. Analizuojant nuteistojo skundo argumentus, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties dėl veikos perkvalifikavimo ir bausmės švelninimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis) teisėtumą ir pagrįstumą, šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar priimant teismo nutartį buvo tinkamai vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis, ar nebuvo padaryta esminių BPK nuostatų pažeidimų. Taigi, aukštesnysis teismas, nagrinėjantis skundą dėl veikos perkvalifikavimo ir bausmės švelninimo, nevertina skunde dėstomų argumentų dėl galimų procesinių pažeidimų bylą nagrinėjant instancine tvarka – pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, kadangi tai peržengia nagrinėjamo skundo ribas. Teismas pastebi, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendis įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi atmetus nuteistojo apeliacinį skundą, o įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (BPK 346 straipsnio 1 dalis).

3. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475).

4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. gegužės 14 d., neturėdamas teisėto pagrindo vertė nukentėjusiąją perduoti didelės vertės (18 000 Eur) turtą, grasindamas paskelbti kompromituojančią informaciją apie nukentėjusiąją. Taigi, sugretinus nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes su nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija), matyti tai, kad nuosprendžio vykdymo metu keitėsi nagrinėjamai bylai aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su turto didelės vertės sąvokos išaiškinimu bei baudžiamąja atsakomybe už turto prievartavimą.

5. Nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcijos BK 190 straipsnis, remiantis kuriuo BK XXVIII Skyriuje numatytas turtas buvo didelės vertės, kai jo vertė viršijo 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą. Dėl ko A. D. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), kurioje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas prievartavo didelės vertės turtą. BK 181 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

6. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) turtas laikomas didelės vertės, kai viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nuteistojo prievartauto turto vertė, kurią sudaro 360 MGL (18 000 Eur), neatitinka didelės vertės turto sąvokos, taigi, ir BK 181 straipsnyje numatyto didelės vertės turto požymio. Pagal naujai įsigaliojusią BK redakciją A. D. nusikalstama veika atitinka BK 181 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija), kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas paskelbti kompromituojančią informaciją. Pastebėtina, jog BK 181 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios arešto bei laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatomis, šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

7. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

8. Palyginus BK 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, įsigaliojusia nuo 2023 m. birželio 1 d., kuria buvo pakeisti BK 181 ir 190 straipsniai (2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija), su nusikaltimo padarymo metu galiojusiais BK 181 straipsniu (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir BK 190 straipsniu (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija), matyti, jog, įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925, A. D. prievartautas turtas nesiekia didelės vertės sąvokos, numatytos BK 190 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija), dėl ko jo veika atitinka BK 181 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, dėl ko pagal šiuo metu galiojanti teisinį reguliavimą A. D. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama lengvesniems nusikaltimams, priskiriamiems apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, nuteistojo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įsigalioję BK pakeitimai ne tik numato švelnesnę bausmę, tačiau ir kitais aspektais lengvina nuteistojo teisinę padėtį – perkvalifikavus nuteistojo veiką, nuteistojo nusikaltimas priskiriamas ne sunkiems, o apysunkiams nusikaltimams. Kadangi baudžiamasis įstatymas, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, ir nuteistojo nusikalstamą veiką, kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), perkvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija).

9. Nagrinėjamo skundo kontekste pastebėtina, jog perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką teismas skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y., padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.

10. Spręsdamas A. D. paskirtos bausmės švelninimo klausimą bei vertindamas jam parinktos bausmės rūšį ir dydį, apygardos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – teismas įvertino padaryto nusikalstamo pobūdį ir pavojingumą, jo stadiją, kaltės rūšį ir formą (padarytas baigtas, tyčinis, apysunkis nusikaltimas, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia; nusikalstami veiksmai nebuvo spontaniški, priešingai, veikta pagal iš anksto apgalvotą planą); nuteistojo asmenybę (ankstesnį teistumą, baustumą administracine tvarka, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (vykdo individualią veiklą), ankstesnių darboviečių charakterizuojamas teigiamai). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Aukštesnysis teismas pažymi, kad ankstesni asmens teistumai visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, todėl vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Taigi, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į išnykusį nuteistojo teistumą, analizuojant jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su apygardos teismo išvada, jog nuteistajam paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei pastebi, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta materialių pagrindų skirti švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, ar pripažinti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, atsižvelgus į tai, jog, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, paskirta bausmė ir jos realizavimo forma negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nei nuteistąjį charakterizuojančios, nei nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, vertinamos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos kontekste, nesureikšminant šių reikšmingumo, o skunde nurodomi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, viena vertus nepatenka į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių sąrašą, dėl ko nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymų dėl šių duomenų išreikalavimo, kita vertus, skunde nurodomi nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, jog pastarasis bausmės vykdymo atidėjimo metu neturėjo jokių nuobaudų, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tapo žema, iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo tenkinti nuteistojo prašymų bei išreikalauti papildomų dokumentų, kadangi pastarieji neturi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pripažinus, jog nuteistojo prašomi išreikalauti dokumentai neatitinka sąsajumo kriterijaus, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atidėti skundo nagrinėjimą ar daryti pertrauką naujų duomenų išreikalavimui. Taigi, nuteistojo prašymai netenkinami.

12. Nuteistasis taip pat prašo įvertinti, ar pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturi būti sumažintas nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant nusikaltimu sukeltą asmeniui fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo tai įvertinant pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Aptartų nuostatų kontekste konstatuotina, jog nuteistojo padaryto nusikaltimo perkvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą švelninantį bausmę bei palengvinantį nuteistojo teisinę padėtį visų pirma neturi įtakos baudžiamojoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, be kita ko, ir aplinkybėms susijusioms su neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, taigi, nepatenka į reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Antra, kaip jau buvo minėta, įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o nagrinėjant nuteistojo prašymą pagal BPK 362¹ straipsnį teismas gali priimti sprendimą tik dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis), taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teisinių pagrindų, paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę, revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo, atitinkamai mažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį.

13. Skunde apeliuojama ir į galimus procesinius pažeidimus, kurie, nuteistojo teigimu, suvaržė jo teisę į gynybą. Teismas pastebi, jog, vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio 3 dalimi, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo prašymo dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo, teismo posėdis gali būti nerengiamas. Tokiu atveju proceso dalyviams per tris dienas nuo prašymo ar teikimo gavimo teisme dienos yra pranešama apie gauto prašymo ar teikimo nagrinėjimo laiką ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, sutinkamai su aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, nuteistajam A. D. kitą dieną po nuteistojo prašymo gavimo teisme dienos, t. y., 2023 m. birželio 23 d., jo nurodytu el. pašto adresu buvo išsiųstas pranešimas, kuriame buvo pranešta apie gauto prašymo nagrinėjimo laiką – 2023 m. liepos 13 d., 09.30 val., ir išaiškinta teisė per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, be kita ko, nurodant konkretų teisėją nagrinėsiantį nuteistojo prašymą. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, 2023 m. birželio 23 d. nuteistasis patvirtino, jog gavo teismo pranešimą (t. 10, b. l. 10). Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, nuteistajam buvo išaiškintos jo teisės, o laikotarpis iki paskirto skundo nagrinėjamo laiko buvo pakankamas teikti prašymus, nušalinimus, be kita ko, esant poreikiui pasirūpinti gynėju. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju galiojantis teisinis reguliavimas nenumato teismui pareigos užtikrinti gynėjo dalyvavimą, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo gali gintis pats arba per savo pasirinktą gynėją, be kita ko, neturėdamas pakankamai lėšų turi teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuteistajam buvo sudaryta reali galimybė teikti prašymus, reikšti nušalinimus taip pat pasirūpinti savo gynyba.

14. Nuteistasis skunde pagrįstai nurodo, jog jam nebuvo persiųstas prokuratūros atsiliepimas – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūrą atsiliepimą siuntė tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui (t. 10, b. l. 11), byloje nėra duomenų, jog teisme gautas atsiliepimas būtų persiųstas nuteistajam, kita vertus, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti tai esminiu pažeidimu, ar kad tokiu būdu iš esmės buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Visų pirma, analizuojant atsiliepimo turinį matyti tai, jog atsiliepime nebuvo nurodyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos nuteistajam, o esminės bylai reikšmingos aplinkybės bei su jomis susijęs teisinis reguliavimas, kurio turinys analogiškas pateiktam atsiliepimui, buvo išdėstytas skundžiamoje nutartyje. Antra, skunde ginčijamą teisę į gynybą pareiškėjas savarankiškai realizavo apskųsdamas apygardos teismo sprendimą, kuriame ne tik galėjo išdėstyti argumentus dėl prokuratūros atsiliepime nurodytų aplinkybių, išdėstytų skundžiamos nutarties 3 punkte, bet ir skundą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme nuteistajam buvo sudaryta galimybė susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga, be kita ko, teikti papildomus prašymus. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nebuvo užtikrinta įstatymo garantuojama A. D. teisė į gynybą.

15. Nuteistojo skunde keliamas ir teismų nešališkumo klausimas. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog abstraktaus pobūdžio nušalinimo pareiškimai, nenurodant bei nepagrindžiant nušalinimo pagrindų, iš esmės nėra svarstomi. Tuo metu analizuojant skunde ginčijamą nuteistojo prašymą nagrinėjusio apygardos teismo teisėjo nešališkumą atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek vertinant teisėjo nešališkumą subjektyviuoju aspektu, tiek teisėjo nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Nagrinėjamu atveju teismo šališkumas iš esmės grindžiamas su nagrinėjama byla nesusijusiomis aplinkybėmis – galimais pažeidimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurių nenustatė nei apeliacinės, nei kasacinės instancijų teismai, kurios nepagrindžia nei nuteistojo prašymo nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, nei išankstinį priešiškumą proceso šaliai ar kitokį suinteresuotumą tam tikra bylos baigtimi nuteistojo pateikto prašymo nagrinėjimo metu. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta formalių BPK 58 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose ar BPK 58 straipsnio 2 dalyje numatytų nušalinimo pagrindu. Nenustatytas ir BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas nušalinimo pagrindas, kadangi nenustatytos aplinkybės, rodančios teisėjo suinteresuotumą priimti kuriai nors proceso šaliai palankų sprendimą ar tendencingą proceso organizavimą.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvada, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.