Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-09 · Civilinė byla Nr. e2A-162-601/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-02-09Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-05-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
e2A-162-601/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08622-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas
F. M.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Euroturtas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-162-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08622-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14971-812/2020 pagal ieškovo F. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euroturtas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, daugiabučių namų savininkų bendrijai „Aušros namai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. M. dėl valdymo pažeidimo pašalinimo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas F. M. Kauno apylinkės teismo prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Euroturtas“ ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš buto/ patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kauno m., per butą/ patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Kauno m., kadastrinėje byloje pažymėtą indeksu 16-2, einantį vamzdį (dūmtraukį) bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – butas Nr. 16), savininkas. Per jam priklausantį butą iš po juo esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – butas Nr. 15), kuris priklauso atsakovei UAB „Euroturtas“, yra nutiestas metalinis vamzdis (dūmtraukis), kuris išvestas ant pastato stogo. Ieškovas, įsigijęs butą ir patikrinęs dokumentus, nustatė, jog atitinkamas vamzdis (dūmtraukis) nėra numatytas namo statybinėje techninėje dokumentacijoje bei jam priklausančio buto dokumentacijoje ir planuose. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti dūmtraukio įrengimo dokumentaciją, o jos nepateikus, pašalinti atitinkamą dūmtraukį, tačiau atsakovė dokumentacijos nepateikė, telefonu informavo, jog visi darbai atlikti teisėtai, todėl neatliks dūmtraukio šalinimo darbų ir daugiau su ieškovu nebendravo, siunčiamos korespondencijos nepriėmė. Ieškovo teigimu, dėl įrengto vamzdžio, jis negali naudotis jam priklausančio nekilnojamojo turto dalimi. Be to, ieškovas bijo dėl jam priklausančio buto saugumo, kadangi dūmtraukis įrengtas neturint tam pagal įstatymą privalomos dokumentacijos.

3. Atsakovė UAB „Euroturtas“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dūmtraukis iš atsakovės buto Nr. 15 per ieškovo butą Nr. 16 buvo įrengtas 2015 m. rugsėjo 30 d. Jį įrengė UAB „Sauresta“, laikydamasi visų tokių įrenginių gamybos ir įrengimo techninių reikalavimų. Tuo tarpu ieškovo teiginys, kad dūmtraukio įrengimas tariamai pažeidžia jo teises, nes atitinkama buto dalimi negalima naudotis, yra nepagrįstas, kadangi ankstesnis buto savininkas Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB 2014 m. balandžio 7 d. davė rašytinį sutikimą atsakovei įrengti dūmtraukį per ieškovui šiuo metu priklausantį butą suderintoje vietoje. Ieškovas butą Nr. 16, taip pat kaip ir ankstesni savininkai, iš kurių ieškovas butą pirko, įsigijo su įrengtu dūmtraukiu ir buto pirkimo metu apie dūmtraukį žinojo, sutiko su tuo, kad vietos, kurioje jis įrengtas, ieškovas negalės naudoti praėjimui ir daiktų statymui.

4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Inspekcijos įgalioti specialistai atliko patikrinimą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune ir 2019 m. spalio 22 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2189-(15.2), kuriame nurodė, kad ant gyvenamojo namo stogo pritvirtintas apie 250 mm diametro ir 2,15 m aukščio dūmtraukis, kuris virš namo parapeto iškyla apie 1,75 m aukščio. Inspekcija 2019 m. gruodžio 5 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191205-00136, o 2019 m. gruodžio 6 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191206-00140 bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. NSSP-20-191206-00142, kuriuo pareikalavo sužeminti dūmtraukį apie 0,8 m, t. y. nurodė, kad dūmtraukis virš namo parapeto gali iškilti iki 1 m aukščio. Savavališkos statybos faktas dėl atsakovės atliktų gyvenamojo namo viduje paprastojo remonto darbų nebuvo nustatytas.

Atsiliepimas

5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, daugiabučių namų savininkų bendrija „Aušros namai“, V. M. atsiliepimų į ieškinį nepareiškė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. spalio 12 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo F. M. 2 635,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Euroturtas“ ir 7,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas.

7. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti dūmtraukį, grindžiamą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsniu, kadangi nustatė, jog dūmtraukio įrengimas atitinka paprastojo remonto darbų rūšiai priskirtinus darbus, kuriam nėra reikalingas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, o savavališkos statybos padarinius atsakovė pašalino neteismine tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad, Inspekcijai nenustačius savavališkos statybos fakto dėl gyvenamojo namo viduje atsakovės atliktų paprastojo remonto darbų, jos veiksmų ir priimtų sprendimų ieškovas neskundė, tokių argumentų neišsakė ir bylos nagrinėjimo metu.

8. Teismas nustatė, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, 2014 m. balandžio 7 d. duodama atsakovei sutikimą, nors ir nebuvo turto savininkė (tik turto valdytoja ir naudotoja pagal lizingo sutartį), tačiau turėjo visus įgaliojimus atlikti reikiamus veiksmus, būtinus tinkamam turto valdymui ir naudojimui, perduotus jai lizingo davėjo turto savininko UAB „SEB VB lizingas“ notarine tvarka patvirtinta sutartimi, todėl turėjo teisę duoti atsakovei sutikimą dėl dūmtraukio įrengimo per jos teisėtai valdytą ir naudotą, o vėliau nuosavybės teise įgytą butą. Šis rašytinis sutikimas savo esme ir turiniu, teismo vertinimu, gali būti vertinamas kaip vienašalis sandoris, suteikęs teisę atsakovei per ieškovui šiuo metu priklausantį butą pravesti dūmtraukio vamzdį. Toks sandoris byloje nebuvo ginčijamas, o ieškovo pareiškimas atsakovei 2020 m. kovo 6 d. pranešime, kad jis nutraukia bet kokius sandorius su atsakove, neturi įtakos šio sandorio galiojimui ir teisėtumui. Be to, toks sandoris neatitinka nė vieno iš CK 4.253, 4.254 straipsnio 1 punkte numatytų sąlygų, dėl ko sutikimas, kaip sandoris, turėjo būti registruotas viešame registre.

9. Teismas taip pat nustatė, kad dūmtraukį 2015 m. rugsėjo 30 d. įrengė UAB „Sauresta“ ir pateikė įrengto dūmtraukio 2014 m. rugsėjo 9 d. eksploatacinių savybių deklaraciją. Teismo vertinimu, kadangi dūmtraukis įrengtas numatytoje vietoje, dūmtraukį įrengė juridinis asmuo ir patvirtino jo eksploatacinių savybių deklaraciją, nesant priešingų įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti dūmtraukį įrengusios bendrovės kvalifikacija ir eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumu. Anot teismo, ieškovas UAB „Sauresta“ pateiktų dokumentų turinio neginčijo, atsisakė statinio ekspertizės atlikimo, nurodydamas, kad tokią pareigą turi atsakovė, kitų įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus įrodymus, nerinko ir teismui neteikė. Todėl vien deklaratyvūs teiginiai apie galimai nesaugiai įrengtą dūmtraukio kaminą ir jo netinkamą veikimą, atsakovei pateikus dūmtraukio įrengimo dokumentus, o ieškovui nepateikus juos paneigiančių įrodymų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo argumentų pagrįstais ir nesukuria atsakovei pareigos ir toliau rinkti ir teikti į bylą naujus jos veiksmų teisėtumą įrengiant dūmtraukį patvirtinančius įrodymus.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 5 d. įgijo butą su jau įrengtu dūmtraukiu, pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino, kad turėjo galimybę ir susipažino su turto technine būkle, dėl jos jokių pretenzijų neturėjo. Be to, atsakovė pateikė jos teisėtą elgesį patvirtinančius įrodymus, todėl teismas pripažino, kad ieškovo, kaip turto savininko, teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, t. y. savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas F. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, t. y. įpareigoti atsakovę UAB „Euroturtas“ ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš buto/patalpos – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, per butą/patalpą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpą kadastrinėje byloje pažymėtą indeksais 16-2, einantį vamzdį (dūmtraukį) bei priteisti ieškovui iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme: 75 Eur žyminio mokesčio ir 1 210 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą šioje byloje pirmos instancijos teisme. Apeliantas taip pat prašo priteisti iš UAB „Euroturtas“ jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsakovei pačiai geranoriškai pašalinus savavališkos statybos padarinius, tačiau ieškovo ieškinys turėjo būti patenkintas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas, tuo pačiu nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, t. y.;

11.1.1. Dėl dūmtraukio buvimo ir nepašalinimo ieškovas negali naudotis ne tik atitinkama buto dalimi, bet ir visu likusiu butu, nes kol nepašalintas kaminas, ieškovas negali užbaigti buto įrengimo darbų;

11.1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo atsakovė šiuo metu teisėtai naudotųsi ir toliau turėtų teisę naudotis ieškovui priklausančia nuosavybe (buto dalimi). Ieškovas pažymėjo, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimu. Ieškovo nuomone, ieškinys galėjo būti atmestas, tik jei atsakovė būtų įrodžiusi, jog ji teisėtai naudojasi ieškovui priklausančia patalpa (laiko joje įrengusi dūmtraukį). Nenurodžius aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo yra apribotos ieškovui priklausančio buto nuosavybės teisės, laikytina, kad nuosavybės teisė neapribota, ir atitinkamai ieškinys turėjo būti patenkintas;

11.1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime daug dėmesio skyrė atitinkamo dūmtraukio atsiradimo (įrengimo) aplinkybėmis, ir nusprendęs, jog jis buvo įrengtas teisėtai, padarė išvadą, jog ir šiuo metu atitinkamas dūmtraukis toliau turi teisę būti ieškovui priklausančioje patalpoje, o atsakovė elgiasi teisėtai. Tačiau, anot ieškovo, teismui nusprendus aiškintis atsakovės veiksmų teisėtumą nuo pačių teisinių santykių pradžios, t. y. atitinkamo dūmtraukio atsiradimo (įrengimo), teismas atitinkamą klausimą turėjo išskirti bent jau į dvi dalis. Pirma, ar buvo teisinis pagrindas dūmtraukio įrengimui, o jei buvo tai, ar toks pagrindas ir toliau galioja ieškovui;

11.1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB 2014 m. balandžio 7 d. rašytinį sutikimą atsakovei įrengti dūmtraukį per ieškovui šiuo metu priklausantį butą vertino kaip vienašalį sandorį, sukuriantį teisines pasekmes ne tik jį sudariusiam asmeniu, bet ir ieškovui. Ieškovo teigimu, toks sandoris (teisinis institutas), kuris būtų sudaromas paprasta rašytine forma, apribotų savininko teisę naudotis nekilnojamuoju daiktu, būtų neregistruojamas, ir galiotų naujiems nekilnojamojo daikto savininkams, nėra numatytas jokiame įstatyme. Todėl šiuo atveju nuosavybės teisės yra apribotos ne įstatymo nustatyta tvarka ir teismo argumentai, kad ieškovo nuosavybės teisės apribotos teisėtai, yra nepagrįsti;

11.1.5. Pirmosios instancijos teismas sutikimo, kaip vienašalio sandorio, nekvalifikavo teisiškai, kas taip pat turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui. Ieškovo vertinimu, atsakovės ir sutikimą išdavusio asmens veiksmai labiausiai atitiko neterminuotos panaudos teisinius santykius, kai viena šalis leido neatlygintinai naudotis, o kita šalis naudojosi neatlygintinai atitinkama buto dalimi. Tačiau pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį teisės ir pareigos naujajam daikto savininkui pereina tik tuomet, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Nors atitinkamas atsakovės ir Kauno laisvosios ekonominės zonos UAB susitarimas nebuvo registruota viešame registre, ir ieškovas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį apie jokias atsakovei suteiktas teises neatlygintinai naudotis atitinkamu butu, nežinojo, ieškovas dėl visa ko 2020 m. kovo 6 d. raštu įspėjo atsakovę prieš tris mėnesius, jog nutraukia bet kokias jį ir atsakovę galinčias saistyti sutartis. Todėl teismo sprendimo priėmimo metu, jokia panaudos sutartis atsakovei negaliojo, kaip ir galimai bet koks kitas sandoris, kadangi ieškovas bet kokius sandorius nutraukė;

11.1.6. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB turėjo teisę leisti įrengti dūmtraukį ir naudotis patalpa. Priešingai, 2014 m. balandžio 7 d. sutikimo surašymo metu Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB nebuvo atitinkamo turto savininke (nuosavybės teises į atitinkamą butą įgijo tik 2018 m. balandžio 4 d.), todėl ir neturėjo teisės disponuoti atitinkamu turtu, tame tarpe ir apriboti nuosavybės teises į atitinkamą butą. Be to, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, 2018 m. balandžio 6 d., parduodama butą, pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino, kad perleidžiamas butas nėra niekam parduotas, dovanotas, įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, į atitinkamą butą tretieji asmenys (įskaitant atsakovę) neturi jokių teisių ir pretenzijų;

Žemesnės instancijos teismas

11.1.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas byloje neginčijo atitinkamo sutikimo. Tačiau, anot ieškovo, reiškiant negatorinį ieškinį, įstatymas įpareigoja ieškovą įrodyti tik dvi aplinkybes: 1) kad jis yra savininkas, ir 2) savo teisių pažeidimą. Ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovės veiksmų neteisėtumo. Todėl teismas visiškai nepagrįstai reikalavo iš ieškovo įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą ir ginčyti atitinkamą sutikimą;

11.1.8. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė nesamus argumentus, kad ieškovas, įsigydamas butą, žinojo apie jame įrengtą dūmtraukį. Ieškovas pabrėžia, kad nei jis, nei jo vardu veikiantis atstovas niekada neteigė, jog jam nebuvo žinoma, kad įsigytame bute yra dūmtraukis. Tačiau pati aplinkybė, jog, įsigydamas atitinkamą butą, ieškovas žinojo jame esant dūmtraukiui, niekaip neįteisina tolimesnio atitinkamo dūmtraukio buvimo. Ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises, turi teisę ginti savo nuosavybės teises, kurios be teisinio pagrindo buvo apribotos ir iki turto įsigijimo.

11.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dūmtraukis buvo įrengtas teisėtai. Anot ieškovo, dūmtraukis buvo įrengtas ne tik neturint buto Nr. 16 savininko sutikimo, bet ir visų namo bendraturčių sutikimo, norint daryti fizinį poveikį bendrosios nuosavybės objektui (išgręžti skylę per pastato stogą). Be to, į bylą nepateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis, kad dūmtraukis yra saugus ir nesukels žalos nei gyventojams, nei pačiam turtui, o teismas reikalaudamas, kad atitinkamą ekspertizės aktą pateiktų ieškovas, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Tuo tarpu teismo argumentai, jog atitinkamas butas yra saugus, kadangi jį įrengė tinkamą kvalifikaciją turintis asmuo yra visiškai nepagrįsti, kadangi šio asmens atlikti statybos darbai buvo pripažinti savavališkais (atlikti pažeidžiant imperatyvias viešosios teisės normas), dėl ko atsakovė savanoriškai panaikino dalį atitinkamų darbų (sumažino dūmtraukio aukštį). Kita vertus, pagal patvirtintas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisykles, dūmtraukio parametrai yra tiesiogiai susiję su kamino dūmtraukio iškilimu virš pastato stogo (aukščiu). Kuo kaminas labiau iškilęs, tuo mažesni reikalavimai taikomi vidiniam dūmtraukiui ir atvirkščiai, kuo kaminas yra iškeltas žemiau, tuo viduje esančiam dūmtraukiui taikomi griežtesni reikalavimai. Kadangi atitinkama įmonė buvo apskaičiavusi ir įrengusi kaminą, iškilusį gerokai aukščiau nei šiuo metu, negalima tvirtinti, jog dūmtraukis galėtų būti naudojamas saugiai jį iškėlus tik į šiuo metu esantį aukštį.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime atsakovė UAB „Euroturtas“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą, o apelianto F. M. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo 28, 29 ir 43 punktuose tariamai konstatavo faktą, kad jo teisės naudotis butu Nr. 16 yra pažeistos, tačiau tokie teiginiai yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys apeliacinės instancijos teismą, nes pirmosios instancijos teismas niekaip nekonstatavo, kad dūmtraukio egzistavimas pažeidžia apelianto teises; tik konstatavo faktą, kad dūmtraukis užima tam tikrą buto Nr. 16 plotą, dėl ko byloje net nekilo ginčo;

12.2. Tam, kad galima būtų spręsti dėl negatorinio ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nagrinėjamu atveju nepakanka konstatuoto vien buto Nr. 16 ploto dalies užėmimo faktą, bet turi būti nustatyta, kad toks užėmimas yra apelianto teisės pažeidimas, t. y. aplinkybė, dėl kurios atsiradimo nebuvo jokios ieškovo valios ir/ar nesąžiningų, bonus pater familias elgesio standarto neatitinkančių veiksmų/nepagrįsto neveikimo. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas, nuspręsdamas įsigyti butą Nr. 16 su dūmtraukiu, kurio egzistavimas ieškovui buvo akivaizdus ir ieškovas neturėjo jokio intereso sužinoti jo įrengimo aplinkybių, jo nenurodymo kadastrinių matavimų byloje aplinkybių, buto Nr. 16 pardavėjams nereikšdamas jokių pretenzijų dėl duomenų neatitikimų, arba i) sutiko su tuo, kad vietos, kurioje dūmtraukis įrengtas, ieškovas negalės naudoti savo reikmėms ir dėl to vien dūmtraukio egzistavimo faktas savaime negali būti laikomas ieškovo teisių pažeidimu, kuris galėtų būti ginamas reiškiant negatorinį reikalavimą, arba ii) elgėsi priešingai, nei elgtųsi bonus pater familias elgesio standartą atitinkantis asmuo, kas reikštų, jog ieškovas yra nesąžiningas asmuo, todėl jo teisės pagal negatorinį reikalavimą neturi būti ginamos teisme;

12.3. Ankstesnis buto Nr. 16 savininkas Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB davė neterminuotą sutikimą atsakovei įrengti dūmtraukį per butą Nr. 16 suderintoje vietoje, kuriam (sutikimui) nereikalinga nei registracija Nekilnojamojo turto registre, nei kažkokia papildoma teisinė kvalifikacija (dėl panaudos). Toks sutikimas sudarė akivaizdų, pagrįstą ir teisėtą atsakovės lūkestį, kad dėl sutikimo realizavimo fakto buto Nr. 16 savininkui ateityje nebus teisinio pagrindo reikšti pretenzijų atsakovei. Ieškovas, įsigydamas butą Nr. 16 su dūmtraukiu, jo teisėtumo nekvestionuojant, laikytina, kad pardavėjas tinkamai atliko pirkėjo informavimo pareigą ir perdavė jam tiek dūmtraukio įrengimo pasekmių, kiek pats buvo prisiėmęs;

12.4. Priešingai nei teigia ieškovas, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, duodama sutikimą, turėjo buto Nr. 16 savininkės UAB „SEB VB lizingas“ pritarimą tokiam sutikimui ir jį davė realizuodama buto Nr. 16 savininko teises, todėl sutikimas yra laikytinas teisėtai duotu. Kita vertus, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, net ir nebūdama buto Nr. 16 savininke (arba neturėdama tam lizingo davėjo pritarimo), galėjo teisėtai duoti sutikimą, nes toks veiksmas nereiškė disponavimo butu Nr. 16. Be to, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, 2018 m. balandžio 6 d. sudarydama sutartį su UAB „Auteks“, aktyviais veiksmais pripažino savo sutikimą ir jo sukeltas pasekmes ir todėl laikytina, kad sutikimas yra teisėtas ir saistė Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB;

12.5. Atsakovės nuomone, byloje esantys duomenys apie dūmtraukio įrengimo aplinkybes, ieškovo turėti duomenys apie dūmtraukį ir jo elgesys nusprendžiant dėl buto Nr. 16 įsigijimo pagrįstai gali būti vertinami kaip ieškovo valios dėl dūmtraukio buvimo ir sutikimo su tuo buto Nr. 16 įsigijimo metu, išraiška, visiškai nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu ieškovas galimai persigalvojo ir nusprendė teigti, kad tokios valios jis niekada neišreiškė;

12.6. Ieškovas neįrodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog dūmtraukis / jo naudojimas pagal paskirtį tariamai kelia grėsmę buto Nr. 16 saugumui, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių dūmtraukio įrengimo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovė tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą pateikti dūmtraukio įrengimo teisėtumą patvirtinančius įrodymus. Tokiomis aplinkybėmis atsakovės pateiktus į bylą įrodymus paneigiančius duomenis turėtų teikti ieškovas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė teismas sprendime, jis po dūmtraukio aukščio sumažinimo į Kauno priešgaisrinę gelbėjimo valdybą nesikreipė, atsakovės pateiktų UAB „Sauresta“ dokumentų turinio neginčijo, atsisakė dūmtraukio ekspertizės atlikimo, nepagrįstai nurodydamas, kad tokią pareigą tariamai turi atsakovė, kitų įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus įrodymus, nerinko ir teismui neteikė. Aplinkybė, kad dūmtraukis anksčiau buvo iškilęs virš namo stogo daugiau negu yra iškilęs šiuo metu, niekaip nesudaro pagrindo išvadai, kad jis pagal Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių nuostatas ar kitą teisės aktą būtinai ir turėjo būti iškilęs daugiau negu šiuo metu. Iš 2014 m. rugsėjo 9 d. eksploatacinių savybių deklaracijos matyti, kad dūmtraukio savybės daugeliu atveju priklauso ne nuo jo ilgio, bet nuo skersmens. Su ilgiu siejamas tik atitinkamo skersmens vamzdžio gniuždomasis stipris ir nustatytas didžiausias nepritvirtinamos dalies ilgis esant tam tikro stiprumo vėjui. Tačiau visi kiti parametrai, įskaitant ir dūmtraukio sandarumą dujoms/nuotekiui, pasipriešinimą srautui, šiluminę varžą, atsparumą ugniai, šiluminiam smūgiui, yra niekaip nesiejami nei su dūmtraukio ilgiu, nei su jo aukščiu virš stogo. Be to, kaip matyti iš buto Nr. 15 ir buto Nr. 16 penthauzų planų, kuriuose numatyta vieta dūmtraukiui, jie buvo parengti dar iki namo pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. birželio 9 d. aktu. Akivaizdu, kad jei dūmtraukio įrengimui statybą leidžiantis dokumentas ir projektinė dokumentacija nebuvo reikalingi, tai dūmtraukį įrengti naudojantis buto Nr. 15 ir buto Nr. 16 dokumentacija, parengta remiantis namo projektiniu sprendiniu, pagal kurį vieta dūmtraukiui įrengti yra numatyta ir suderinta, nebuvo jokių teisinių kliūčių, įskaitant ir namo pripažinimo tinkamu naudoti faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

16. Apeliantas siekia, kad būtų pašalintas dūmtraukis įrengtas jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

17. Nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei UAB „Euroturtas“ nuosavybės teise priklauso butas Nr. 15, o apeliantui (ieškovui) – butas Nr. 16, kuris yra virš atsakovės buto. Atsakovė butą įsigijo pagal 2008 m. sausio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 452 ir 2008 m. sausio 15 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 453. 2007 m. gruodžio 29 d. butas Nr. 16, finansinio lizingo būdu buvo įsigytas Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB (pardavėjas – UAB „YIT Kausta būstas“; pirkėjas ir lizingo davėjas – UAB „SEB VB lizingas“; lizingo gavėjas – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB). Iš byloje esančių planų matyti, kad abiejuose butuose buvo numatyta vieta židiniams ir angos perdangose dūmtraukiams įrengti. 2014 m. balandžio 7 d. raštu Nr. SR-14/04-26A Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB davė atsakovei sutikimą įsirengti dūmtraukį per butą Nr. 16. 2015 m. dūmtraukį įrengė UAB „Sauresta“ (specializuota dūmtraukių iš nerūdijančio plieno gamintoja) ir 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą (nurodytos panaudotos medžiagos) bei eksploatacinių savybių deklaraciją. 2018 m. balandžio 6 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB pardavė butą Nr. 16 UAB „Auteks“. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjos (atsakovės) nuosavybės teisės į parduodamą turtą įgijimo pagrindas – 2007-12-29 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. 13041 ir 2018-04-04 Nuosavybės teisių perleidimo sutartis Nr. 2-2843. 2019 m. rugpjūčio 5 d. butas Nr. 16 buvo įsigytas apelianto iš I. Š. ir J. Š.. Taigi, įrengus dūmtraukį (2015 m.), buto Nr. 16 savininkais iki apelianto buvo ne mažiau kaip trys asmenys, kurių nei vienas nereiškė pretenzijų dėl įrengto dūmtraukio.

18. Byloje nėra ginčo, kad dūmtraukis yra įrengtas teisėtai (apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu), nėra ginčo, kad apeliantas įsigydamas butą Nr. 16 žinojo apie jame įrengtą dūmtraukį.

19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jo manymu teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.

20. Civilinio kodekso 4.98 straipsnis numato, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitikimu teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

23. Apeliantas savo teisių pažeidimą iš esmės grindžia tuo, kad jis negali naudotis atitinkama buto dalimi (ta, kurią užima dūmtraukis) ir tuo, kad jis negali naudotis butu, nes nepateikta įrodymų, jog dūmtraukio buvimas bute yra saugus.

24. CK 4.48 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavimo būdu naujasis savininkas įgyja į parduodamą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad apelianto teisės, įrengus dūmtraukį, buvo pažeistos. Pirmiausia pažymėtina, kad židiniai, angos perdangose buvo numatyti namo (butų) statybos projektinėje dokumentacijoje (byloje pateikti butų planai). Dūmtraukis buvo įrengtas 2015 m., kuomet apeliantas nebuvo buto Nr. 16 savininkas. Apeliantas butą Nr. 16 įsigijo tik 2019 m. ir žinodamas apie jame esantį dūmtraukį, t. y. žinodamas faktiškai esantį naudotiną perkamo buto plotą. Apeliantui įsigijus butą Nr. 16, jokie pakeitimai susiję su dūmtraukiu nebuvo padaryti, t. y. apeliantui būnant buto savininkui, jokie suvaržymai (ribojimai) jo turtui nebuvo padaryti. Taigi, šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog dūmtraukio įrengimas nepažeidė (negalėjo pažeisti) apelianto teisių.

26. Tam, kad būtų galima pripažinti apelianto, kaip buto Nr. 16 savininko, teisių pažeidimą, reikia įrodyti, kad dūmtraukis arba įrengtas neteisėtai, arba jo buvimas (naudojimas) sukelia (sukels) tam tikrus nepatogumus naudojant butą pagal paskirtį, išskyrus tai, kad užima tam tikrą buto plotą. Kaip jau minėta, dėl dūmtraukio įrengimo teisėtumo iš esmės ginčo nėra, t. y. jis įrengtas teisėtai. Nors apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dūmtraukis įrengtas teisėtai (ne savavališka statyba) ir tuo pagrindu neginčija sprendimo, tačiau tuo pačiu kelia abejonių dėl sutikimo įrengti dūmtraukį davimo teisėtumo, t. y. kad 2015 m. Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB negalėjo duoti sutikimo įrengti dūmtraukį per butą Nr. 16, nes nebuvo šio buto savininkė. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų šiuo klausimu, pažymi, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB tuo metu nors ir nebuvo teisiškai (formaliai) buto Nr. 16 savininkė, tačiau ji buvo faktiška šio buto savininkė, nes butas buvo įsigytas jos (jos naudai) finansinio lizingo būdu (lizingo davėja įsipareigojo tik sumokėti turto kainą, o visa atsakomybė dėl įgyjamo turto tenka lizingo gavėjai – pirkimo-pardavimo sutarties 4.17 punktas). Byloje nėra duomenų, kad lizingo davėja (formali savininkė) reiškė nesutikimą dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB duoto sutikimo įrengti atsakovei dūmtraukį per butą Nr. 16. Be to, 2018 m. balandžio 4 d. nuosavybės teisių perleidimo sutartimi Nr. 2-2843 Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB tapo ir teisiškai buto Nr. 16 savininke, kurį netrukus, su jau esančiu dūmtraukiu, pardavė, tuo patvirtindama savo duoto sutikimo teisėtumą. Taigi, nėra jokio pagrindo abejoti, kad dūmtraukis įrengtas per butą Nr. 16 yra įrengtas teisėtai, t. y. esant buto Nr. 16 savininko sutikimui.

27. Kaip jau minėta, apeliantas savo teisių pažeidimą dėl esančio dūmtraukio grindžia tuo, kad jis negali naudotis tam tikra buto dalimi, kurią užima dūmtraukis, tačiau toks buto Nr. 16 savininko teisių suvaržymas yra atliktas teisėtai, su paties savininko valia (tam duotas sutikimas), todėl ši apelianto nurodoma aplinkybė nelaikytina apelianto teisių pažeidimu. Kitų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip pažeidžiančios apelianto teises, dėl dūmtraukio buvimo bute apeliantas nenurodo (išskyrus saugumo klausimą).

28. Apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su namo bendraturčių teisių pažeidimu (bendraturčių sutikimo reikalingumo) nenagrinėtini, nes šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir nenagrinėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

29. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl dūmtraukio saugumo. Apeliantas nurodo, kad į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad atitinkamas įrengtas dūmtraukis yra saugus ir nesukels žalos nei gyventojams nei pačiam turtui. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje yra pateikti į rodymai, kad dūmtraukį įrengė UAB „Sauresta“ (specializuota dūmtraukių iš nerūdijančio plieno gamintoja) ir 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą (nurodytos panaudotos medžiagos) bei eksploatacinių savybių deklaraciją. Taigi, atsakovė pateikė įrodymus, kurie laikytini pakankamais pripažinti, kad dūmtraukis įrengtas saugiai (tą padarė specializuota įmonė, nurodytos panaudotos medžiagos, pateikta eksploatacinių savybių deklaracija). Pareiga paneigti šias aplinkybes (įrodyti, kad vis tik dūmtraukis įrengtas nesaugiai) tenka tam kas teigia, t. y. šiuo atveju apeliantei. Tačiau apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių abejoti įrengto dūmtraukio saugumu, apsiribodama deklaratyviais teiginiais apie galimą jo nesaugumą.

30. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

31. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė prašo priteisti 2 510,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

33. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis; toliau - Rekomendacijos).

34. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės advokatas parengė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kitų duomenų apie suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nėra. Pagal Rekomendacijas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus užmokesčio dydis yra 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1.3), todėl būtent ši suma laikytina pagrįsta ir priteistina atsakovei iš apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Euroturtas“, j. a. k. 300107546, iš ieškovo F. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 818,05 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė