- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- 2YT-3206-377/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01030-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S., atstovaujamos advokato R. Š., pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. J., UAB ,,Gelvora‘‘, išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Pagėgių savivaldybėje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įstatymų nustatyto termino palikimui atsisakyti priimti atnaujinimo, teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad G. J., mirusio 2018 m. rugsėjo 1 d., palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), atnaujinti jai, pareiškėjai L. S., praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnametės dukters S. J. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo G. J. mirties (duomenys neskelbtini); išduoti jai, pareiškėjai L. S., leidimą atsisakyti nepilnametės dukters S. J. vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo G. J., mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodo, kad suinteresuotas asmuo S. J. yra jos ir G. J., mirusio(duomenys neskelbtini), nesantuokinė duktė, kuri gyvena kartu su ja. G. J. pastoviai gyveno Pagėgių savivaldybėje, laikotarpyje nuo 1991-04-11 iki 2017-06-06 buvo registruotas adresu(duomenys neskelbtini), o nuo 2017-06-07 iki 2018-09-01 buvo laikinai išvykęs dirbti ir gyventi į(duomenys neskelbtini). G. J. palikimo vieta yra jo asmeninių interesų vyraujanti vieta - (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų apie palikimą, galimai atsiradusį po G. J. mirties (duomenys neskelbtini), žinių neturi. Nurodo, kad G. J. palikimą sudaro: 70,01 Eur skola UAB „Gelvora“, išieškoma antstolės Santos Selezniovienės vykdomojoje byloje Nr. 0184/18/00906 ir 1042,63 Eur išlaikymas išieškotojai, pareiškėjai L. S., išieškomas antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118-14/01288. Nurodo, kad ji neturi praktinės patirties paveldėjimo teisiniuose santykiuose, todėl yra praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti G. J. palikimą jos nepilnametės dukters vardu. Pareiškėja taip pat nurodo, kad siekdama geriausiai apsaugoti nepilnametės dukros turtinius interesus, išvengti neigiamų padarinių jos turtiniams interesams ateityje mano, kad dėl G. J. paliktos skolos kreditoriams yra pagrindas prašyti teismo leisti nepriimti palikimo dukters S. J. vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys UAB ,,Gelvora‘‘ atsiliepime nurodo, kad 2012 m. gruodžio 28 d. UAB ,,Gelvora‘‘ ir AB ,,Telia Lietuva‘‘ (buvusi ,,Omnitel‘‘) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-78, pagal kurią AB ,,Telia Lietuva‘‘ , o UAB ,,Gelvora‘‘ įgijo reikalavimo teisę į G. J. įsiskolinimą, kuris šiuo metu išieškomas pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-895-439/2018 antstolės Santos Selezniovienės. Prašo pareiškimą tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Pagėgių savivaldybėje atsiliepime nurodo, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino palikimui atsisakyti priimti atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukros S. J. vardu išdavimo.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šį įstatymo nustatytą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-14/2012; kt.).
Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad nepilnametės įpėdinės S. J. įstatyminė atstovė L. S. neturėjimas praktinės patirties paveldėjimo teisiniuose santykiuose, teisinių žinių stoka bei nežinojimas apie tokią procedūrą. Viena vertus, pareiškėjos nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) nesudarytų pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėja, sužinojusi apie palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukros vardu, nedelsdama kreipėsi į teisininką sprendžiant palikimo atsisakymo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėlto elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo siekdamas tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą (palikimo atsisakymą). Todėl, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu buvo praleistas dėl pareiškėjos neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Be to, teismas įvertina tai, kad neišsprendus mirusiojo G. J. palikimo priėmimo (atsisakymo) nepilnametės S. J. vardu klausimo, nėra galimybės notariškai tvarkyti G. J. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl šiuo atveju termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų kitų asmenų teises, o atnaujinus terminą, bus apginti nepilnamečio vaiko interesai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po G. J., mirties (duomenys neskelbtini) praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujintinas.
Norint nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. J., mirusio (duomenys neskelbtini)palikimą sudaro 70,01 Eur skola UAB „Gelvora“, išieškoma antstolės Santos Selezniovienės vykdomojoje byloje Nr. 0184/18/00906 ir 1042,63 Eur išlaikymas išieškotojai L. S., išieškomas antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118-14/01288; bendra žinomų skolų suma – 1112,64 Eur. Duomenų apie palikimą, galimai atsiradusį po G. J. mirties(duomenys neskelbtini), pareiškėja neturi.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra ženkliai didesni už paveldimą turtą, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, pareiškėjos prašymas tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, išduotinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. J., miręs(duomenys neskelbtini), pastoviai gyveno Pagėgių savivaldybėje, laikotarpyje nuo 1991 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. birželio 6 d., buvo registruotas adresu(duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., buvo tik laikinai išvykęs dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini).
Palikimo atsiradimo vieta laikoma nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, t.y. ta vieta, kurioje jis nuolatos gyveno iki mirties (CK 5.4 str.). Ji gali būti nustatoma atsižvelgiant į tai, kur palikėjas registruotas (deklaravo gyvenamąją vietą) ir kur faktiškai gyveno. Registracijos vieta (deklaruota vieta) gali nesutapti su ta, kur palikėjas faktiškai gyveno. Tokiu atveju palikimo atsiradimo vieta laikytina ta, kur palikėjas iš tikrųjų gyveno iki mirties. Palikimo atsiradimo vieta nelaikoma palikėjo mirties vieta (pvz. ligoninė, žūties vieta ir pan.). Nustatant palikėjo gyvenamąją vietą, reikia atsižvelgti į CK 2.12 – 2.13 str. nuostatas, pagal kurias palikėjas gali turėti tik vieną gyvenamąją vietą ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą. Palikimo atsiradimo vietą teismas gali nustatyti ir iš kitų aplinkybių arba įvertindamas visas įstatymo nurodytas aplinkybes. Palikimo atsiradimo vietą galima nustatyti iš to, kur palikėjas daugiausa gyveno paskutinius šešis mėnesius iki mirties. Kai palikėjas paskutinius šešis savo gyvenimo mėnesius gyveno daugelyje vietų (arba juos praleido gydymo, įkalinimo ar kitokioje panašioje įstaigoje), palikimo atsiradimo vietą galima nustatyti remiantis vyraujančia jo ekonominių ar asmeninių interesų vieta. Byloje nustayta, kad G. J. palikimo vieta yra jo asmeninių interesų vyraujanti vieta - (duomenys neskelbtini). Duomenų apie palikimą, galimai atsiradusį po G. J. mirties (duomenys neskelbtini), duomenų nesurinkta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tiklsu, kad G. J., mirusio(duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), tenkintinas (CPK 580 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-582 straipsniais, teismas
nutaria:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad G. J., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).
Atnaujinti pareiškėjai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio vaiko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą po G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini), mirties.
Nustatyti pareiškėjai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos palikimui atsisakyti priimti.
Leisti pareiškėjai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečio vaiko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu nepriimti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini), palikimą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.