- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- 1-2402-369/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-05466-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- I. P.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, rusė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1999-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 239 str. 1 d. (1961 m. LR BK redakcija) trijų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 47¹ str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2001-10-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi atleista nuo paskirtos bausmės. Teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P., 2011-12-18 d. apie 9.34 val., viešoje vietoje, viešojo transporto sustojime „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse, SĮ „susisiekimo paslaugos“ kontrolierei R. M. sudavė vieną kartą į dešinę akį, padarydama jai muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva dešinės akies srityje ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Savo įžūliu elgesiu I. P. pademonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklausta teisme kaltinamoji I. P. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad visuomeniniu transportu nesinaudoja ir jai pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nebuvo. R. M. nemušė ir kūno sužalojimo jai nepadarė. 2011-12-18 d. kartu su sutuoktiniu buvo (duomenys neskelbtini) rajone esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. Kaltinamoji pareiškė, kad nukentėjusiosios R. M. ir liudytojos T. S. anksčiau nepažinojo, tačiau jos įsitikinimu, minėtos moterys siekia materialinės naudos ir ją kaltina padarius nusikalstamą veiką, kurios ji iš tiesų nepadarė. Kaltinamoji negalėjo paaiškinti, kokiu būdu 2011-12-18 d. jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime ją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 142 str. 4 d. yra nurodyta ne tik jos vardas, pavardė, asmens kodas tačiau ir jos gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), tačiau teigė, kad 2011 metų gruodžio pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, iš jos buvo pagrobta rankinė, kurioje be kitų smulkių daiktų buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas darbo pažymėjimas. Dėl rankinės pagrobimo į policiją nesikreipė. Kaltinamoji patvirtino, kad sumokėjo 2011-12-18 d. nutarimu už LR ATPK 142 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą jai skirtą 80 litų piniginę baudą, tačiau teigė, jog nežinojo, kad minėta bauda jai skirta už tai, kad 2011-12-18 d. važiavo be bilieto visuomeniniu transportu. Nukentėjusiosios R. M. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius prašė atmesti.
Apklausta teisme nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad 2011-11-18 dirbo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontroliere ir kartu su kolege, T. S., apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse tikrino keleivius. Būdama autobuso priekinėje dalyje, netoli vairuotojo kabinos, pastebėjo, kad šalia komposterio stovėjusi I. P. ruošiasi pažymėti vienkartinį bilietą. Ji įspėjo keleivę, kad tai daryti jau negalima, nes vyksta patikrinimas, o bilietą reikėjo pažymėti anksčiau. Netrukus prie jų priėjo ir autobuse buvusi T. S.. Kaltinamajai I. P. buvo pasiūlyta sumokėti piniginę baudą, tačiau ši atsisakė tai daryti. Tada buvo paprašyta pateikti asmens dokumentus, tačiau I. P. atsisakė tai padaryti. Ji buvo įspėta, kad nepateikusi asmens dokumentų, bus vežama į policijos komisariatą asmenybei nustatyti. Tai išgirdusi I. P. pateikė darbo pažymėjimą su nuotrauka ir asmens kodo duomenimis. Sutikrinus pateiktame pažymėjime esančia nuotrauką su ją pateikusio asmens išvaizda ir nustačius, kad tai tas pats asmuo – I. P., kontrolierė T. S. pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą patraukti I. P. administracinėn atsakomybėn. Paklausus I. P. gyvenamosios vietos adreso, pastaroji jį pasakė ir jos nurodytas gyvenamosios vietos adresas buvo įrašytas į rašomą protokolą ir nutarimą. T. S. nebaigus rašyti minėtų dokumentų ir I. P. jų nepasirašius, autobusas sustojo (duomenys neskelbtini), esančiame viešojo transporto sustojime „(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojui atidarius priekines autobuso duris, I. P. pagriebė iš R. M. rankų anksčiau jos pateiktą darbo pažymėjimą, bandė pagriebti ir jai surašytus administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą patraukti administracinės atsakomybėn, tačiau tai padaryti jai nepavyko ir smogusi kumščiu R. M. į veidą pabėgo iš autobuso. Apie įvykį buvo pranešta policijai, iškviesta GMP. R. M. buvo konstatuoti padaryti kūno sužalojimai. Dėl šio įvykio ji patyrė stresą, tam tikrą laiką gydėsi. Pasveikusi buvo persekiojama įvairių fobijų, todėl nebegalėjo tęsti ankstesnio darbo ir 2012-02-20 d., bendru susitarimu, nutraukė darbo sutartį su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (t.1 b.l. 33). Dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, nes pirko vaistus bei pablogėjus regėjimui buvo priversta įsigyti akinius. Ji taip pat patyrė ir moralinę nuoskaudą, todėl pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės moralinės žalos atlyginimo bei prašė teismo priteisti išleistas pinigines lėšas atstovo – advokato samdymui. Nukentėjusioji teisme pareiškė, kad teismo salėje sėdinti kaltinamoji I. P. yra būtent tas asmuo, kuris jai sudavė į veidą ir padarė kūno sužalojimus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji atpažino kaltinamąją I. P., kaip jos atžvilgiu fizinį smurtą panaudojusį asmenį (t.1 b.l. 18-20).
Specialisto išvadoje Nr. G 3802/11 (01) nustatyta, kad R. M. padaryta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva dešinės akies srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-12-18), paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir būdingas smūgio sudavimui (b.l. 41-42).
Apklausta teisme liudytoja T. S. nurodė analogiškas faktines aplinkybes kaip ir nukentėjusioji R. M.. Liudytoja patvirtino, kad 2011-11-18 d., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse kaltinamoji I. P. važiavo be bilieto ir atsisakė mokėti baudą. Išgirdusi, kad asmenybės nustatymui bus vežama į policiją, pateikė darbo pažymėjimą. Liudytoja nurodė, kad ant I. P. pateiktame darbo pažymėjime buvusi nuotrauka buvo sulyginta su ją pateikusio asmens išvaizda. Įsitikinus, kad tai tas pats asmuo – I. P., buvo paklausta jos gyvenamoji vieta. Pastarajai ją nurodžius, ji pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą patraukti I. P. administracinėn atsakomybėn. Visą tą laiką jos kolegė – nukentėjusioji R. M. bei kaltinamoji I. P. buvo šalia. Pastaroji akivaizdžiai buvo nepatenkinta tuo metu buvusia situacija ir jų – kontrolierių, atžvilgiu garsiai reiškė savo pasipiktinimą. Autobusui sustojus Konstitucijos pr. esančiame sustojime ir autobuso vairuotojui atidarius priekines duris, I. P. sugriebė anksčiau pateiktą darbo pažymėjimą, pabandė iš jos rankų išplėšti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą ją patraukti administracinėn atsakomybėn, smogė į veidą šalia stovėjusiai R. M. ir iš autobuso pabėgo. Liudytoja iš pradžių bandė vytis nubėgusią I. P., tačiau vėliau netrukus persigalvojo, nes pabijojo jog taip pat gali patirti fizinį smurtą, kita vertus pas ją liko surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas, kuriame buvo pabėgusios I. P. asmens duomenys, jos gyvenamoji vieta. Ikiteisminio tyrimo metu, iš trijų jai pateiktų atpažinti moterų ji tvirtai atpažino I. P., kaip asmenį, kuris važiavo autobuse be bilieto bei jos kolegės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą (t.1 b.l. 44-47). Tos pačios nuostatos jis laikėsi ir teisme, pareikšdama, kad kaltinamoji I. P. yra tas pats asmuo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. M. pateikė 2011-12-18 surašyto administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kuriame nurodytas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini) ir kad buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo darbo pažymėjimą, gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). Nagrinėjant bylą teisme, teismas tenkino nukentėjusiosios atstovo, advokato P. Vinklerio, prašymą ir prie bylos prijungė 2011-12-18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. P. a/k a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 142 str. 4 d. ir nubausta 80 litų pinigine bauda.
Motyvuojamoji dalis
Apklaustas teisme kaltinamosios sutuoktinis – liudytojas R. P. patvirtino žmonos parodymus, kad 2011-12-18 d. kartu su ja buvo (duomenys neskelbtini) rajone esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. Jis nurodė, kad žmona visuomeniniu transportu nesinaudoja, kad jam žinoma, jog prieš teismo nagrinėjamą įvykį iš žmonos buvo pagrobta rankinė. Kokie konkretūs daiktai ir dokumentai buvo pagrobtoje rankinėje paaiškinti negalėjo.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. veika kvalifikuojama tuomet, kai nustatoma, jog asmuo viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Įžūlūs veiksmai suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010).
Analizuojant byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad I. P., suduodama R. M. smūgį į veidą sutrikdė visuomenės rimtį. Nukentėjusioji buvo sumušta viešoje vietoje, visuomeniniame transporte, įvykį stebint pašaliniams asmenims, keleiviams, kurie akivaizdžiai buvo šokiruoti matytu vaizdu. Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme I. P. kategoriškai neigė savo kaltę, nepripažino akivaizdžių jos kaltę patvirtinančių faktinių aplinkybių. Jos pateiktą alibi, kad 2011-12-18 d. buvo (duomenys neskelbtini) rajone esančiame kaime, patvirtino ir jos sutuoktinis, tačiau teismas mano, kad pastarojo parodymai, įvertimus jo artimus santykius su kaltinamąja, negali būti pakankamai objektyvūs. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad teismo nagrinėjamas įvykis įvyko beveik prieš dvejus metus, teismas mano, liudytojas R. P. gali tiksliai neprisiminti, ką tuo metu veikė jo sutuoktinė ir duodamas parodymus paprasčiausiai klysta. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti ir netikėti nuosekliais nukentėjusiosios bei liudytojos T. S. parodymais, kad 2011-12-18 d. (duomenys neskelbtini) mieste I. P. važiavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse be bilieto bei jai surašius administracinį teisės pažeidimo protokolą, panaudojo fizinį smurtą R. M. atžvilgiu. Nukentėjusioji ir liudytoja T. S. ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąją kaip fizinį smurtą panaudojusį asmenį. Tos pačios pozicijos jos laikėsi ir teisme. Kaltinamoji pripažino, kad nukentėjusiosios ir liudytojos T. S. anksčiau nepažinojo. Pastarosios taip pat patvirtino, kad I. P. pirmą kartą susitiko 2011-11-18 d. (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse, todėl akivaizdu, kad iki teismo nagrinėjamo įvykio tarp I. P., R. M. bei T. S. nebuvo susiklostę priešiški santykiai dėl asmeninių nuoskaudų ar apkalbėjimo. I. P. kaltę neginčijamai patvirtina ir byloje esantis jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas patraukti administracinėn atsakomybėn. Kaltinamoji iškėlė versiją, kad pagrobus jos rankinę, nors į policija ji nesikreipė, kurioje buvo jai išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimas su jos nuotrauka ir asmens kodu, kitas asmuo, galimai kita moteris, 2011-12-18 d., (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse dirbusioms kontrolierėms R. M. bei T. S. galėjo prisistatyti jos pavarde, tačiau ji niekaip negalėjo paaiškinti, kaip administracinį teisės protokolą bei nutarimą pildžiusi T. S. galėjo sužinoti jos gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), jau nekalbant apie tai, kad kaltinamoji pripažino, jog sumokėjo šiuo nutarimu jai paskirtą administracinę baudą. Atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad nukentėjusioji ir liudytoja T. S. teigė, jog kaltinamoji iš autobuso pabėgo jam sustojus (duomenys neskelbtini), esančiame sustojime „(duomenys neskelbtini)“, o tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo kaltinamoji, padalinys buvo įsikūręs PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad kaltinamoji pabėgo iš autobuso, pastarajam sustojus šalia jos darbo vietos esančiame sustojime.
Bylos faktiniai duomenys dėl I. P. veiksmų aiškiai rodo, kad ji elgėsi įžūliai, nepaisydama normalių bendravimo taisyklių ir smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją. Tai vertintina, kaip nepagarbos visuomenei demonstravimas, sutrikdęs visuomenės rimtį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.). Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad I. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jos atžvilgiu turiu būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl R. M. suteikto gydymo patirtų išlaidų – 203.37 litų, tenkintinas pilnai, nes pagrįstas byloje esančiais rašytiniai įrodymais ( t.1 b.l. 52-54).
Nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys dėl 334.39 litų turtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies. Teismas tenkina jos ieškinį, kiek jis susijęs su nukentėjusiosios gydymo išlaidomis (įsigytais vaistais) bei išlaidomis už nedarbingumo pažymėjimų išdavimą – 27. 42 litai (t.1 b.l. 38). Kitą civilinio ieškinio dalį, nukentėjusiosios patirtas išlaidos dėl akinių ir jiems laikyti futliaro įsigijimo (t.1 b.l.35-37) teismas atmeta, nes R. M. nepateikė teismui faktinių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad jos regėjimo pablogėjimas yra susijęs su 2011-12-18 d. kaltinamosios I. P. jos atžvilgiu įvykdytas nusikalstamais veiksmais, ar kad tie veiksmai iššaukė nukentėjusiosios regėjimo pablogėjimą. Todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl 306.97 litų priteisimo atmestinas.
Teismas sutinka su R. M. parodymais toje apimtyje, kad nuo patirto fizinio smurto, jai suduoto smūgio, ant jos veido matėsi sumušimo žymės, kad ji patyrė diskomfortą bendraudama su kolegomis, draugais bei šeimos nariais, turėjo tam tikrų nepatogumų buityje. Be jokios priežasties sumušdama R. M., kaltinamoji jai sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir moralinius išgyvenimus, padarė moralinę žalą. Nukentėjusiosios reikalavimas iš kaltinamosios priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jos reikalaujama priteisti 8 000 litų piniginė suma yra akivaizdžiai neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir įvykusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 2000 litų sumos ir šią sumą priteisia iš kaltinamosios I. P.. Teismas nemano, kad nukentėjusiosios reikalaujama moralinė kompensacija turėtų būti sietina su nutrūkusiais darbo santykiais SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad dėl patirto smurto R. M. neteko tam tikro laipsnio nedarbingumo ar atsirado kitokios sunkios ir nepataisomos pasekmės.
Nukentėjusiosios prašymą iš kaltinamosios priteisti jos patirtas atstovavimo išlaidas 600 litų teismas tenkina pilnai, nes pagal teismui pateiktą pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. M., jai atstovaujančiam advokatui P. Vinkleriui sumokėjo 600 litų, todėl minėta pinigų suma priteistina atlyginti iš kaltinamosios I. P..
LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas I. P. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
I. P. anksčiau teista už tyčinės nusikalstamos veikos įvykdymą, tačiau teistumas išnykęs (t.1 b.l 153-155). Byloje nėra duomenų apie jai skirtas administracines nuobaudas (b. l. 50), ji įvykdė nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamoji dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau neatlygino padarytos turtinės žalos. Teismas nenustatė jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos įvykdytą nusikalstamą veiką, bei vadovaudamasis LR BK 55 str. nuostata, teismas mano, kad už LR BK 284 str. 1 d. įvykdytą nusikalstamą veiką I. P. baustina laisvės apribojimo bausme. LR BK 64¹ str. nuostatos kaltinamosios atžvilgiu netaikytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d., 310 str. teismas:
nusprendė:
I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 2 p. 5 p. įpareigoti I. P. 1 (vieno) mėnesio laikotarpyje šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti padarytą turtinę žalą bei per 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti I. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
I. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš I. P. priteisti 203.37 (du šimtus tris litus ir trisdešimt septynis centus).
Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš I. P. priteisti 27.42 ( dvidešimt septynis litus ir keturiasdešimt du centus).
Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš I. P. priteisti 2000 (du tūkstančius) litų.
Priteisti nukentėjusiajai R. M. iš kaltinamosios I. P. 600 (šešis šimtus) litų atstovavimo išlaidų.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. P. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.