- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-260-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15119-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- A. K., L. K.
- Ieškovas
- užsienio bendrovės „Plusplus Capital AS“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės „Plusplus Capital AS“ ieškinį atsakovams L. K. ir A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės užsienio bendrovės „Plusplus Capital AS“ ieškinį atsakovams L. K. ir A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė užsienio bendrovė „Plusplus Capital AS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) L. K. ir atsakovo A. K. 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarytą dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti atsakovei L. K. ginčijimą dovanojimo sutartimi perleistas nuosavybes teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/108 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė, nepranešus atsakovams, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/108 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą, apribojimą ar suvaržymą bei turto vertės sumažinimą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė, jog, ieškovės nuomone, šioje byloje yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi A. K. sužinojus apie ieškovės pareikštą ieškinį dėl atsakovės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kyla grėsmė, jog butas ir negyvenamoji patalpa (parkingas), esantys (duomenys neskelbtini), gali būti perleisti. Esant atlygintiniam perleidimui sąžiningiems tretiesiems asmenims, tenkinus ieškovo ieškinį, jo įgyvendinimas iš esmės pasunkėtų ir (ar) apskritai nebebūtų galimas, kadangi nebūtų įmanoma nukreipti išieškojimą į turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, ieškovės užsienio bendrovės „Plusplus Capital AS“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/108 dalį negyvenamosios patalpos – , esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą, apribojimą ar suvaržymą bei turto vertės sumažinimą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad susipažinęs su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais, neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia akivaizdžiai nepagrįstas, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja.
Žemesnės instancijos teismas
7. Ieškovė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindžia tuo, kad atsakovas A. K. gali perleisti ginčo objektu esantį turtą.
8. Byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus nekilnojamojo turto, kuris, ieškinio tenkinimo atveju, būtų grąžintas atsakovei L. K. asmeninėn nuosavybėn. Ginčo turtas 2020 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartimi yra perleistas atsakovui A. K., kuris turi teisę laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi aplinkybė, kad ginčo nekilnojamojo turto, kuris ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju būtų grąžintas atsakovei L. K., buvimas pas atsakovą A. K., turintį teisę disponuoti ginčo turtu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020.
9. Objektyvią turto perleidimo galimybę netaikius laikinųjų apsaugos priemonių patvirtina ir tai, kad atsakovė L. K., preliminariais duomenimis, turėdama neįvykdytų įsipareigojimų kitiems asmenims, jau perleido turtą A. K..
10. Teismas konstatavo, kad egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ieškovo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
11.1. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju neegzistuoja būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškovo „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“ ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nėra pagrįstas ir ginčo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“ ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškinys ir jame išdėstytas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pareikštas asmens, neturinčio tam civilinės subjektinės teisės. Ieškinį ir jame išdėstytą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pateikęs ne ieškinyje nurodomas užsienio juridinis asmuo „Plusplus Capital AS“ (juridinio asmens kodas 11919806, adresas Tartu mnt. 83, Talinas, Estija) (ieškinyje yra nurodomas šios bendrovės pavadinimas), o „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“ (filialo kodas 303012217, adresas Gynėjų g. 16, Vilnius). Aplinkybę, kad šioje civilinėje byloje ieškovu yra ne nurodomas „Plusplus Capital AS“, o šio užsienio juridinio asmens filialas – „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“ (filialo kodas 303012217, adresas Gynėjų g. 16, Vilnius), patvirtina ieškinyje pateikiamas Lietuvos filialo kodas, adresas bei atsiskaitomosios banko sąskaitos numeris. Šie rekvizitai neatitinka užsienio bendrovės „Plusplus Capital AS“ rekvizitų.
11.3. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.53 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Taigi užsienio bendrovės „Plusplus Capital AS“ filialas „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“ nėra laikomas atskiru juridiniu asmeniu, filialas tėra struktūrinis įmonės padalinys, kuris neturi teisinio subjektiškumo ir negali būti civilinio proceso šalimi (ieškovu ar atsakovu). Asmens, neturinčio teisinio subjektiškumo ir teisės būti civilinio proceso šalimi, pareikštas ieškinys negali būti laikomas prima facie pagrįstas.
11.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškinys yra pareikštas ne užsienio juridinio asmens „Plusplus Capital AS“ o jo filialo – „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsprendė ne ieškinį pateikusio filialo „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“ naudai ir jo reikalavimų užtikrinimui, o kito, šioje civilinėje byloje nedalyvaujančio asmens – „Plusplus Capital AS“ – naudai.
11.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškinį pareiškęs asmuo „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“ neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi. Asmuo, pareiškęs ieškinį („PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“), nėra nei atsakovės L. K., nei atsakovo A. K. kreditorius. Ieškovas („PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“) faktiškai neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovus, ieškovo ir atsakovų nesieja jokie teisiniai santykiai, atsakovai objektyviai negali pažeisti ieškovo interesų ir (ar) teisių, kuriuos ieškinį pareiškęs asmuo galėtų ginti civilinio proceso tvarka.
11.6. „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“ ieškinys yra pateiktas „Plusplus Capital AS“ (galimo ieškovo) vardu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“ yra įgaliotas šioje civilinėje byloje atstovauti „Plusplus Capital AS“ interesams. Kartu su ieškiniu nėra pateiktas „Plusplus Capital AS“ (galimo ieškovo) įgaliojimas, suteikiantis teisę „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“ veikti „Plusplus Capital AS“ vardu ir interesais.
11.7. Teigia, kad teismas, konstatuodamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo pateikiamu išaiškinimu dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos konstatavimo pagrindu bei laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto arešto – kaip prevencinės priemonės, užtikrinančios ginčo šalių status quo (esama padėtis), taikymo.
11.8. Nurodo, kad ieškovas pareikštais reikalavimais nesiekia susigrąžinti turtą savo nuosavybėn, t. y. nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nuosavybės teisės tarp ieškovo ir atsakovų. Pažymėjo, kad ieškovo interesas (tikslas) nagrinėjamoje byloje yra nuginčijus 2020 m. rugsėjo 1 d. atsakovų sudarytą dovanojimo sandorį padidinti atsakovės L. K. turto masę, iš kurio ieškovas galėtų patenkinti turimą kreditorinį reikalavimą. Teigia, kad atsakovės L. K. turto masę padidintų ne tik restitucijos taikymas natūra, tačiau taip pat ir atitinkama piniginė kompensacija, jei restitucija natūra nebūtų galima (kitaip tariant, ieškovui visiškai nėra svarbu, ar restitucija būtų taikoma natūra, ar pinigais).
11.9. Nurodo, kad grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui turi būti grindžiama atsakovų nesąžiningumo aplinkybe. Vien tai, kad ieškovas atsakovų nesąžiningumą pareikštame actio Pauliana ieškinyje grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta prezumpcija, nesudaro pagrindo konstatuoti tariamo atsakovų nesąžiningumo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui neįrodžius (ir net neįrodinėjus) atsakovų nesąžiningumo (siekio išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo), laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu negalėjo būti pritaikytos.
Atsiliepimas
12. Ieškovė „PlusPlus Capital AS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl 2023 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad:
12.1. Atskirajame skunde pripažįstama, kad atsakovės kreditoriumi yra „PlusPlus Capital AS“, o ne „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“. Atsakovo atskirojo skundo teiginiai nepagrįsti nei loginiu, nei teisiniu požiūriu.
12.2. Nurodo, kad rengiant ieškinį buvo padaryta rašymo klaida ir žmogiškojo faktoriaus buvo nurodytas neteisingas juridinio asmens kodas. Ieškinys pateiktas per LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį iš ieškovo paskyros, prie kurios ieškinį pateikęs ieškovo įmonės teisininkas prisijungė autentifikavęsis savo tapatybę elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141 -(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP, sąlygas ir tvarką, 16 punktą paslaugų gavėjo ar paslaugų vartotojo (pagal jo įgaliojimus) nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente ir šie asmenys privalo prisiimti visas iš tokių veiksmų atsiradusias pareigas. Su ieškiniu pateiktas ieškovo įmonei atstovaujančio teisininko įgaliojimus patvirtinantis įgaliojimas, kuris yra išduotas paties ieškovo, kas tik papildomai patvirtina, kad ieškinys yra teikiamas ieškovo (jo teisėto atstovo), o ne trečiojo asmens, kaip nurodoma atskirajame skunde.
12.3. Nurodant, žvelgiant į ieškinio turinį bei jo priedus taip pat nėra jokio pagrindo prielaidoms, kad ieškinys teikiamas ne ieškovo, o trečiojo asmens „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo“ vardu. Ieškinio 2 punkte aiškiai nurodoma, kad būtent „PlusPlus Capital AS“ yra perėmusi reikalavimo teises į atsakovę, bei nurodoma, kad toliau ieškinyje ji bus įvardijama kaip „ieškovė“. Pats atsakovas atskirajame skunde pripažįsta, kad atsakovės kreditorė yra būtent ieškovė „PlusPlus Capital AS“.
12.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, nenustatė jokių ieškinio trūkumų, susijusių su ieškovės apie save pateiktais duomenimis (t. y. neįpareigojo patikslinti ieškinį nurodant teisingą juridinio asmens kodą), iš ko akivaizdu, jog šį rašymo apsirikimą vertino kaip neturintį jokios teisinės reikšmės ir niekaip nekliudantį pradėti civilinį procesą bei priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės. Ką patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė teisingą ieškovės juridinio asmens kodą.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ginčo turtas dovanojimo sutartimi, nepaisant to, kad sudarymo metu egzistavo reikšmingas atsakovės įsiskolinimas ieškovei, jau kartą buvo perleistas atsakovui ir, kad sandorio šalių pagal įstatymą nesąžiningumas preziumuojamas. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas jau pasielgė nesąžiningai su ginčo turtu, kas sudaro prielaidas išvadai, jog ir toliau imsis tokių veiksmų.
12.6. Restitucijai natūra yra taikomas prioritetas, todėl akivaizdu, kad status quo išlaikymas šioje byloje pritaikant laikinąsias apsaugos priemones užtikrintų, kad ieškinio tenkinimo atveju, teismas galėtų pritaikyti restituciją tokiu būdu, kuris geriausiai užtikrintų restitucijos paskirtį. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, kurie patvirtintų, jog atsakovas turi kokio nuosavybės teise priklausančio turto ar lėšų, iš kurių galėtų būti vykdoma restitucija piniginiu ekvivalentu. Atsakovai gyvena užsienio valstybėse, todėl restitucijos įgyvendinimas piniginiu ekvivalentu gali būti apsunkintas.
12.7. Atskirajame skunde nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nagrinėtos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl jose suformuoti teismo išaiškinimai negali būti taikomi.
12.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartimi ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai vertino, jog egzistuoja abi sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nurodydamas, jog ieškinys pareikštas ieškovės, kuri neturi reikalavimo teisės ir nėra atsakovės kreditorė. Taip pat atskirajame skunde teigiama, jog neįrodyta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kadangi neįrodytas atsakovo nesąžiningumas.
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo
18. Atskirajame skunde įrodinėjama, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi pareikštas ieškovės, kuri nėra atsakovės kreditorė, t. y. teigiama, jog ieškinį pareiškė juridinio asmens filialas – „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“, o ne pats juridinis asmuo „PlusPlus Capital AS“. Kitų argumentų, kurie patvirtintų, jog ieškinys aiškiai nepagrįstas, apeliantas nenurodė.
19. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ieškinyje nurodyta ieškovė „PlusPlus Capital AS“, juridinio asmens kodas 333012217. Ieškinio rezoliucinėje dalyje parašo rekvizitų dalyje nurodyta ieškovė – „PlusPlus Capital AS“. Ieškinys teismui pateiktas per LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP) iš naudotojo „PlusPlus Capital AS“, juridinio asmens kodas 11919806, paskyros atstovo G. Š. ir pasirašytas elektroniniu parašu per EPP. Akcentuotina, kad ieškinyje nėra nurodytas kaip ieškovas, kaip teigia apeliantas, „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“, tokį ieškovą nurodė tik apeliantas atskirajame skunde. Pažymėtina, kad ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog neteisingas juridinio asmens kodas nurodytas per klaidą ir laikytinas rašymo klaida. Pažymėtina, kad visuose ieškovo pateiktuose dokumentuose (antstolio patvarkymuose dėl išieškotojo pakeitimo, kituose patvarkymuose, įgaliojime), atsakovės kreditoriumi nurodytas „PlusPlus Capital AS“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto teiginiai, jog ieškinį pareiškė „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.
20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti išsamia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina sąlyga – ieškinio prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas nagrinėjamu atveju egzistuoja. Ieškovas pareikštame ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius, teisinius argumentus bei, ieškovo įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus šiuo aspektu aktualius išaiškinimus teismų praktikoje, nėra pagrindo šiame etape spręsti, kad tokie ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
22. Atskirajame skunde teigiama, jog, konstatuodamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl šios sąlygos ir laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto arešto – kaip prevencinės priemonės, užtikrinančios ginčo šalių status quo, taikymo bei ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su apeliantu neturi. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku bei jų pobūdžiu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2023 25 punktą). Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisės disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas atsakovui) gali tapti sunkiai įmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2023 26 punktą).
25. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo objektą sudaro dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymas, t. y. ieškovas prašo pripažinti negaliojančio dovanojimo sutartį, kuria atsakovė L. K. apeliantui neatlygintinai perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/108 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui. Ieškovas ieškiniu prašo taikyti restituciją natūra, kas reiškia, jog ieškinio patenkinimo atveju nurodyto turto nuosavybės teisės būtų grąžintos atsakovei L. K., į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, vykdant atsakovės prievolę ieškovui. Šiuo metu butas nuosavybės teise priklauso atsakovui, t. y. apeliantui, todėl jis turi teisę turtu disponuoti, perleisti jo nuosavybės teises ar kitokiu būdu turtą apsunkinti.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio nagrinėjimo ribas, suformuotus reikalavimus, ginčo pobūdį ir galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo nekilnojamojo turto, kuris ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju būtų grąžintas atsakovei L. K., buvimas pas atsakovą A. K., turintį teisę disponuoti ginčo turtu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Tokia teismo išvada atitinka ir formuojamą teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
27. Apeliantas teigia, kad yra galima restitucija pinigais, nėra būtinas restitucijos taikymas natūra. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Pažymėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl restitucijos taikymo būdo pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, šios aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą. Be to, pažymėtina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirojo skundo argumentai, jog nėra įrodytas atsakovo nesąžiningumas, nepaneigia išvados dėl egzistuojančios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo grėsmės realumą pagrindžia paties ginčo pobūdis, t. y. sandoriai ginčijami kaip nesąžiningi atsakovės L. K. ir apelianto veiksmai, siekiant išvengti išieškojimo ieškovo naudai, be to, ginčas kilęs dėl konkretaus nekilnojamojo turto perleidimo. Pažymėtina, kaip pagrįstai nurodo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija – preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Esant šioms aplinkybėms bei aplinkybei, jog atsakovė neatlygintinai perleido turto nuosavybės teises apeliantui, turėdama prievolę kreditoriui, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju yra objektyvi turto perleidimo galimybė netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia atsakovo interesų, tačiau užtikrina status quo padėtį, kol bus išspręstas tarp bylos šalių kilęs ginčas.
30. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos vertinant apskųstos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl išsamiau nevertinami.
31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jas taikyti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.