Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta L. T. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas L. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-05-26 iki 2013-05-28 ir suėmimo laikas nuo 2013-06-10 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. T. nuteistas už tai, kad 2013-05-26 apie 17 val. 30 min. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kumščiu vieną kartą sudavė V. K. į veido sritį, nuo smūgio pargriuvusiam ant žemės V. K. du kartus koja spyrė į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam V. K. padarydamas apatinio žandikaulio kairio kaklelio srities ir dešinės pusės kūno lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiu būdu atimdamas V. K. galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiojo V. K. turėtus du 1 l talpos butelius alaus „Optima“, kurių bendra vertė 5,38 Lt, du pakelius bulvių traškučių, kurių bendra vertė 1,98 Lt, tokiais savo veiksmais V. K. padarydamas bendrą 7,36 ct turtinę žalą.

Be to, L. T. nuteistas už tai, kad 2013-06-07 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per atidarytą langą įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini, ir pagrobė V. M. priklausantį turtą: skaitmeninį priedėlį „Gala“ su kortele, kurių bendra vertė 70,00 Lt, odinę piniginę, kurios vertė 10,00 Lt, su joje buvusiu nukentėjusiojo V. M. vairuotojo pažymėjimu ir žvejo leidimu, 150 ml dezodorantą „Solo“, kurio vertė 3,50 Lt, 150 ml dezodorantą „Actif“, kurio vertė 3,50 Lt, 28 kompaktinius diskus, kurių bendra vertė 56,00 Lt, 5 kompaktinių diskų dėklus, kurių bendra vertė 5,00 Lt, meškerę „Fideris“ su rite, kurios vertė 120,00 Lt, dvi meškeres „Megastick“, kurių bendra vertė 40,00 Lt, teleskopinę meškerę, kurios vertė 80,00 Lt, žvejybinį valą, kurio vertė 15,00 Lt, dėžę su žvejo įrankiais, kurios vertė 15,00 Lt, tuo nukentėjusiajam V. M. padarė bendrą 418,00 Lt turtinę žalą.

Be to, L. T. nuteistas už tai, kad 2013-06-10 naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, akmeniu išdaužė G. Z. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme, vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 50 Lt, ir įsibrovęs į automobilio vidų, pagrobė automagnetolą, kurios vertė 20,00 Lt, vaistinėlę, kurios vertė 10,00 Lt, akinių dėklą su akiniais, kurių bendra vertė 10,00 Lt, sekatorių, kurio vertė 30,00 Lt, garažo raktą, kurio vertė 100,00 Lt, tuo nukentėjusiajam G. Z. padarydamas bendrą 220,00 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis L. T. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai L. T. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei tinkamai paskyrė bausmes.

Nuteistasis L. T. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepadarė plėšimo, o tik norėjo susigrąžinti iš V. K. skolą. Tokius nuteistojo teiginius paneigia byloje surinkti duomenys. Nukentėjusysis V. K. tiek pareiškime policijai, tiek akistatos metu, tiek duodamas parodymus teisme, nurodė, jos jis L. T. nėra skolingas, jog L. T. jam niekada nėra sakęs apie skolą. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad 2013-05-26 parduotuvėje nusipirko alaus ir „čipsų“, einant pas draugę L. K. susitiko L. T., kuris pasakė „daug nešiesi, duok ir man“, jis nedavė, tada L. T. čiupo už maišelio, ėmė traukti, ranka sudavė smūgį į veidą, po smūgio į veidą jis griūdamas įsikibo į L. T. drabužius ir abu nugriuvo. L. T. pašokęs spyrė jam porą kartų į žandikaulį ir pasiėmęs 2 litrinius butelius alaus ir 2 pakelius „čipsų“ pabėgo. V. K. parodymus patvirtina teisme apklausta liudytoja L. K., kuri parodė, kad V. K. pas ją parėjo visas kruvinas, suspardytas, purvinais drabužiais. V. K. jai pasakė, kad „cepelis“, t. y. L. T., atėmė alų. Be to, pats L. T. neneigė, kad sudavė smūgį ranka V. K. į veidą, pareikalavo už skolą atiduoti alų, paėmė iš V. K. 2 butelius alaus ir 2 pakelius traškučių. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad L. T. panaudodamas prieš V. K. fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apeliantas neigia, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. įvykdė vagystes. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., nuteistasis iš esmės ginčija teismo konstatuotas faktines aplinkybes ir atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigia, kad jis vagysčių nėra padaręs, o tai, kad daiktai rasti pas jį, tai nereiškia, jog jis tuos daiktus pavogė. Taip pat nurodė, kad tuos daiktus jis pirko iš R. L.. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Byloje nustatyta, kad L. T. įsibrovęs į patalpas, per atvirą langą patekęs į V. M. gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą, V. M. priklausantį turtą. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau jo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo V. M., liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, taip pat specialisto 2013-10-08 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, aptiktas ant tirti pateikto virtuvės įrankių dėklo, kurį 2013-06-11 pateikė nukentėjęs V. M. po 2013-06-08 vagystės iš jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), paliktas kaltinamojo L. T. dešinės rankos smiliumi. Kaip teigė nukentėjusysis V. M., jog L. T. tik kartą jo namuose žiūrėjo televizorių, po kitus kambarius nevaikščiojo, o virtuvės įrankių dėklas buvo nenaudojamas, padėtas pakabinamoje virtuvės spintelėje, todėl šio daikto L. T. negalėjo rasti ir liesti lankydamasis pas jį namuose. Skunde nuteistasis nurodo, kad pagrobtus daiktus jis įsigijo iš R. L., tačiau tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu apklaustas liudytojas R. L. kategoriškai nurodė, kad L. T. jokių daiktų jis nėra pardavęs. Netikėti liudytojo R. L. parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, o nuteistojo versiją, kad vogtus daiktus pirko iš R. L., vertina kaip jo gynybinę poziciją ir atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. T. kaltė dėl vagystės įsibraunant į V. M. gyvenamąjį namą pilnai įrodyta.

Taip pat nuteistojo kaltė įrodyta ir dėl vagystės įsibrovus į G. Z. priklausantį automobilį. Nors nuteistasis savo kaltę ginčija, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo G. Z. duotais parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Byloje nustatyta, kad pas L. T. tą pačią dieną po įvykdytos vagystės buvo rasti ir paimti iš automobilio pagrobti nukentėjusiajam G. Z. priklausantys daiktai. Nuteistojo versija, kad vogtus daiktus įgijo iš R. L. yra tik jo gynybinė versija, nes kaip anksčiau buvo minėta, jog netikėti nuosekliais liudytojo R. L. parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl L. T. kaltės įvykdžius plėšimą ir pagrobus svetimą turtą, todėl apylinkės teismas pagrįstai L. T. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. T. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam L. T. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė L. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. L. T. padarė tris tyčines apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas. Nuteistasis yra teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, baustas administracine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. T., kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą L. T. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. T. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad L. T. už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 2 metams, 1 metams 6 mėnesiams, 1 metams 4 mėnesiams – mažesnės nei šių straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. T. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, švelninti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo L. T. apeliacinį skundą.