Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atstovo advokato Jurijaus Stepanovo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-03 S. S. atstovas advokatas Jurijus Stepanovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės 2013-12-20 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. S. pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 2 d. S. S. pareiškime nurodė, jog I. G. 2007-2008 metais įgijo iš jos didelės vertės turtą – pinigines lėšas 210 000 Lt, panaudodama prieš pareiškėją apgaulę, nes sudarant preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, sutartyje nenurodė ir jai neatskleidė esminės aplinkybės, kuri tiesiogiai turėjo reikšmės S. S. apsisprendimui dėl buto pirkimo, t.y. kad jos nuosavybės teisės į parduodamą butą yra suvaržytos dar nuo 2004 m. buto hipoteka, užtikrinant I. G. prievolių įvykdymą kreditoriui - SEB bankui. Tokiu būdu I. G. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai realiai neturėjo galimybių įvykdyti buto pirkimo-pardavimo sandorio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-17 nutartimi netenkino S. S. atstovo advokato J. Stepanovo skundo. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika sukčiavimo bylose bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nurodė, jog iš sutartinių teisinių santykių kilęs ginčas tarp S. S. ir I. G. jau yra nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl pagrįstai dėl to paties dalyko atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas pažymėjo, jog atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nesudaro kliūčių ikiteisminį tyrimą inicijuoti tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka paaiškėtų nusikalstamos veikos požymiai.

2014-02-07 skundu pareiškėjos S. S. atstovas advokatas J. Stepanovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-17 nutartį ir panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės 2013-12-20 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti Prokuratūrą įstatymo nustatyta tvarka atlikti ikiteisminį tyrimą pagal S. S. pareiškimą. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo teisėja netyrė nei vieno S. S. skundo, dėl skundžiamo prokurorės nutarimo, argumento ir dėl jų nepasisakė skundžiamojoje nutartyje. Taip pat nurodo, jog skundžiamos nutarties motyvai prieštarauja LAT suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai dėl baudžiamojo persekiojimo esant civiliniams santykiams. Pareiškėjos atstovas remiasi LAT praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2006 ir 2K-150/2014, kuri skirtingai nei pasisako teismas skundžiamojoje nutartyje, nurodo, jog civiliniai santykiai nėra ta priežastis, dėl kurių negalimas baudžiamasis persekiojimas. Priešingai, sukčiavimas dažniausiai pasireiškia ir sutartinių santykių, naudojant apgaulę ir įgyjant turtines teises, kas ir sudaro BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimo sudėtį. Pažymi, jog viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Nurodo, jog teismo nutarties motyvai ne tik prieštarauja teisės aiškinimui ir taikymui pagal LAT suformuotą praktiką, bet ir BPK 2 str., kuris įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigą, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, imtis priemonių, kad būtų atskleista nusikalstama veika.

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. sausio 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti jos skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Remiantis BPK 168 str. 1 d., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas, – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2013-12-20 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o civilinių teisinių santykių ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą, sutinka su tokia išvada. Procesiniuose sprendimuose, kuriuose atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, išdėstyti išsamūs ir detalūs argumentai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, juos skundą nagrinėjantis teismas laiko pagrįstais.

Remiantis pateikta medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-598-460/2014 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei I. G. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, o atsakovė šioje byloje pateikė priešieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su padaryta išvada, jog tarp pareiškėjos ir I. G. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie jau yra sprendžiami Klaipėdos apygardos teisme civilinio proceso tvarka. Susiklostę civiliniai teisiniai santykiai į baudžiamuosius teisinius santykius neperaugo, kadangi nenustatyta papildomų sąlygų – kaltininko subjektyvių požymių, apgaulės elementų, kurie apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso teisės normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Baudžiamosios teisės priemonės yra „ultima ratio“ (kraštutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos nukentėjusiojo teisės. Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl I. G. veiksmų yra nagrinėajmos civilinio proceso tvarka ir dar kartą pažymi, jog teismui nagrinėjant civilinę bylą bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, apie tai teismas praneša prokurorui (CPK 300 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas skunde nurodo, jog nebuvo tiriamos ir vertinamos reikšmingos aplinkybės dėl I. G. veikos, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog S. S. ir I. G. ginčas yra sprendžiamas civiline tvarka, žemesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esamus įrodymus, turėjo pagrindo daryti išvadą, jog I. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad pareiškėja šiuo metu gyvena preliminariosios sutarties pagrindu įsigytame bute, o į teismą dėl apgaule užvaldyto turto kreipėsi po daugiau nei šešerių metų, konstatuotina, jog skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos S. S. atstovo advokato Jurijaus Stepanovo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.