Kauno apylinkės teismo sprendimas

civ. byla Nr 2-486- 191/2016 teisminio proceso Nr. 2-69-3-12948-2015-2 procesinio sprendimo kategorija 35.3.3, 36.1., 44.2.4.1., 44.5.2.8, 116.1; 2.2.4.3

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016m.vasaris 01d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovės AB “Lietuvos draudimas” atstovei advokatei I. V., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., treč. asm. J. M., UAB „ALD Automotive“ atstovui- nedalyvaujant, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.). Nustatyta, kad 2013-02-26 transporto priemonė „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Sukilėlių pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, nes duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, buvo tamsus paros metas, duobė buvo apsemta vandeniu.Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priekinis dešinės pusės ratas(prijungt. Kelių policijos medžiaga).Transporto priemonė„Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju (b.l.8-24). Apskaičiuojant nuostolius ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Honda Accord“, atsirado 454,85 Eur (1570,50 Lt) (1900,31 Lt [transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „IVUANA“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija IVUA Nr. 10020099] – 329,81 Lt [išskaičiuotas PVM]) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Išieškant padarytą žalą subrogacijos tvarka iš atsakovės, iš atsiradusios žalos iškaitomas 26,44 Eur keistų detalių nusidėvėjimas. Ieškovės atstovė prašo atlyginti 428,41 Eur žalą (1570,50 Lt[transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „IVUANA“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija IVUA Nr. 10020099, išskaičiavus PVM] – 91,30 Lt [išskaičiuotas naujų detalių nusidėvėjimas]. (b.l.25-31).

Atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovė privalomai turėjo vertinti automobilio apgadinimus pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą LR susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir LR finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, pateikiant atestuoto vertintojo ataskaitą, kadangi LR CK 6.994str. 1d. nustatyta, kad draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Pagal suformuotą teismų praktiką turto vertinimą atlieka draudiko darbuotojai, jų pavesta autoserviso įmonė( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis, adm. byloje Nr. A146-1265/2013, 2014-07-31 nutartis, adm.. byloje Nr. A858-1423/2014, 2015-01-19 nutartis, adm. byloje Nr. A-602-1718-14 ir kt). Pagal LR Kelių Įstatymo 4 str.3d.vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. LR Vietos savivaldos įstatymo 6str.32d nustatyta, kad savivaldybės funkcija yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Pagal LR CK 6.263str, žalą padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.271str.1.dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nesant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto. LR CK 6.1015str. nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento komunalinio ūkio skyriaus nuostatai nustato, kad gatvių su priklausiniais priežiūrą, taisymą, gatvių tiesimą organizuoja bei kontroliuoja Kauno miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyrius.

LR CK 6.210str.1d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.Tokios palūkanos ir priteistinos iš atsakovės ieškovei.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas (45,89EUR) Atsakovės atstovė nesutiko su ieškinio reikalavimu šioje dalyje. LR CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių. Nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iš delikto teisinių santykių.

Įstatymų leidėjas įtvirtinęs prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 str. skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi.Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261str). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau– nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 stra.1d. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos išlaidos (LR CPK 93,80,82str.str.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k.111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ į. k.110051834 buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT -03600 Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, naudai 428,41Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis € 41ct) turtinės žalos atlyginimo 45,89 Eur (keturiasdešimt penkis € 89ct), kompensacinių palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos( 2015-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,bylinėjimosi išlaidas 15(penkiolika)Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.