Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. (M. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir M. S. paskirta subendrinta – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. paskirta galutinė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. pradėjus realiai atlikinėti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 19 d. 19.20 val. iki 2023 m. spalio 20 d. 13.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 20 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta pranešti apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 5 (penkerius) metus, M. S. draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

M. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volkswagen Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl M. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nuspręsta atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, nuspręsta palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2023 m. spalio 19 d. apie 18.23 val. adresu (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu alkotesteriu „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARTM-0443 (patikros sertifikato Nr. 1940915) 2023 m. spalio 19 d. 18.28 val. jo iškvėptame ore nustatyta 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Be to, M. S. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad jis, žinodamas, kad 2022 m. kovo 2 d. įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendis, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, būdamas supažindintas su šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir pasekmėmis, vengė ją atlikti, t. y. 2023 m. spalio 19 d. apie 18.23 val. adresu (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnų tikrinimo metu alkotesteriu „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARTM-0443 (patikros sertifikato Nr. 1940915) 2023 m. spalio 19 d. 18.28 val. jo iškvėptame ore nustatyta 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame keliamas tik neteisingai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą paskirtos bausmės dydžio klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam skirdamas bausmę pagal BK 243 straipsnį netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nustatančias arešto bausmės termino ribas, todėl paskyrė jų neatitinkančią bausmę. Atsižvelgiant į tai, ši nuosprendžio dalis keistina.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. S. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šiuo baudžiamojo įstatymo straipsniu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, baudžiama bauda arba areštu. Pirmosios instancijos teismas M. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nubaudė sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, – šešiasdešimties parų arešto bausme.

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. S. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad M. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis), nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir M. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis praeityje teistas šešis kartus, tarp jų du kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, paskutinį kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jis nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu (b. l. 66–71), baustas administracine tvarka (b. l. 72–76), dirbantis, gyvenantis su sugyventine, turintis tris vaikus. Taip pat pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas, kadangi naują tyčinį nusikaltimą M. S. padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino visas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, kurias vertinti įpareigoja baudžiamasis įstatymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutikti.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės bus pasiekti M. S. skiriant griežčiausias iš BK 243 straipsnio ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių, atitinkamai už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, – arešto bausmę, o skirti švelnesnes bausmes nėra tikslinga. Paskyrus švelnesnes bausmes, akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis M. S. būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės rodo nuteistojo M. S. antivisuomenines nuostatas bei leidžia pagrįstai spręsti, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus.

13. Vis dėlto, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmės dydžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą. Pirmosios instancijos teismas M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą, skyrė 60 parų arešto bausmę. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimties penkių parų arešto. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), todėl šiuo atveju M. S. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtinos arešto bausmės dydis negali viršyti keturiasdešimt penkių parų, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio nuosprendžio 11 punkte aptartas aplinkybes, iš naujo skiria bausmę M. S. pagal BK 243 straipsnį – areštą, kurios trukmė neviršija sankcijoje nustatyto maksimalaus dydžio – keturiasdešimt penkias paras. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl bausmės paskyrimo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

14. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis ir taikytomis M. S. paskirtų bausmių bendrinimo taisyklėmis bei taikant tas pačias nuostatas ir bausmių bendrinimo taisykles bendrinamos šiuo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį ir skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės, tai yra griežtesne pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę pagal BK 243 straipsnį šiuo nuosprendžiu paskirtą keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme). Keičiant nuteistajam M. S. pagal BK 243 straipsnį paskirtą bausmę, nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl bausmių skyrimo ir bendrinimo išdėstytina iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:

M. S. (M. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu ir M. S. paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.