- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- I-6571-402/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00473-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- D. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 180 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-5) nurodė, kad atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) įvairiuose būriuose, patalpose. Patalpos buvo nuolat pilnos nuteistųjų, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl vienam nuteistajam turinčio tekti ploto. Gyvenamosiose patalpose oro temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, patalpose nebuvo jokios mechaninės vėdinimo sistemos, todėl tvyrojo nusistovėjusio oro tvaikas bei drėgmė. Dėl netinkamų sąlygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, depresiją ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 9-13) nurodė, jog pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti pareiškėjo skunde nurodytus tyrimus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, diskomforto, depresijos, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, dėl sutrikusių socialinių įgūdžių, padidėjusios baimės aplinkai, emocinės depresijos, reputacijos pablogėjimo, dvasinės skriaudos, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, ginčo laikotarpiu, duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus specialistus, dėl pablogėjusios sveikatos, kurios pablogėjimą galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos nėra. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėjo ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėta administracinė byla Nr. I-3114-554/2018, kurioje ginčas kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl prašo bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas, o kitoje dalyje byla nutrauktina.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Pravieniškių PN bausmę atliko laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. (b. l. 14).
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, grindžia tuo, kad trūko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto, netinkama temperatūra ir vėdinimo sistema gyvenamosiose patalpose.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje (Nr. I-3114-554/2018, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00473-2018-9) pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 28 d., atmetė. Pareiškėjas šioje byloje kreipėsi dėl bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, netinkamos ventiliacijos, neužtikrintos tinkamos temperatūros ir kt. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, dėl netinkamos temperatūros, ventiliacijos bendrabučio tipo patalpose), nutrauktina.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kad kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš konkrečios kameros miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2015-08-07, nuo 2017-06-19 iki 2017-06-23 atliko nuobaudą kamerų tipo patalpose Nr. 1, kurios plotas 6,58 kv. m., įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 6,58 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2015-08-10 iki 2015-08-20 buvo paskirtas į kamerą Nr. 7, kurios plotas 14,31 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos, teko 4,77 kv. m.; nuo 2017-06-23 iki 2017-06-28 buvo paskirtas į kamerą Nr. 17, kurios plotas 7,22 kv. m., įrengtos 2 miegamosios vietos, teko 3,61 kv. m.; nuo 2016-06-28 iki 2017-06-29 buvo paskirtas į kamerą Nr. 11, kurios plotas 5,48 kv. m., įrengta 1 miegamoji vieta, teko 5,84 kv. m.; nuo 2017-06-29 iki 2017-07-04, nuo 2017-10-04 iki 2018-01-03 buvo paskirtas į kamerą Nr. 23, kurios plotas 14,11 kv. m., įrengtos 2 miegamosios vietos, teko 7,06 kv. m.; nuo 2018-01-03 iki 2018-01-08 buvo paskirtas į kamerą Nr. 22, kurios plotas 14,37 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos, teko 4,79 kv. m.; nuo 2018-01-08 iki 2018-02-14, nuo 2018-02-21 iki 2018-03-01 buvo paskirtas į kamerą Nr. 20, kurios plotas 13,88 kv. m., įrengtos 2 miegamosios vietos, teko 6,94 kv. m. (b. l. 37, 43, 44).
Gavęs atsiliepimą į skundą ir papildomus dokumentus, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių neginčijo, todėl teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant kamerų tipo patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei šiame kontekste kilti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerų tipo gyvenamosiose patalpose buvo neužtikrinta tinkama temperatūra, nebuvo tinkamo vėdinimo. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:201517 punkto nuostatas, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte.
Atsakovo atstovo pateikta 2018 m. rugpjūčio 14 d. pažyma ir papildomi duomenys (b. l. 20, 38) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, kamerų tipo patalpose, kuriuose gyveno pareiškėjas įrengta mechaninė vėdinimo sistema, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai.
Į bylą pateiktas Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas 2017-08-14 patvirtina, kad gyvenamosiose patalpose, kamerose yra sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, taip pat veikia mechaninė ventiliacija (b. l. 46-49), todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad patalpose buvo netinkamas vėdinimas, temperatūra, tačiau iš skundo turinio neaišku, kokioje gyvenamojoje patalpoje ir kada buvo netinkamas vėdinimas ir temperatūra, į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl šių galimų pažeidimų pareiškėjas reiškė pretenzijas pataisos namų administracijai kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių, bendro ir deklaratyvaus pobūdžio niekuo nepagrįstų argumentų pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.
Byloje nustačius, kad laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2018-03-01 pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. R. bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (dėl bendrabučio tipo gyvenamuosiuose patalpose neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, dėl netinkamos temperatūros, ventiliacijos) nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.